Tarptautinė darbo diena

Tarptautinė darbo diena arba Gegužės pirmoji švenčiama gegužės 1 d.
Tarptautinės darbininkų dienos istorija siekia 1886 m. Tų metų gegužės 1 d. Čikagos miesto policija malšino darbininkų demonstraciją, kurios metu darbininkai reikalavo sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Malšinant demonstraciją neapsieita be aukų. 1889 m. Paryžiuje vykęs Tarptautinis darbininkų kongresas paskelbė Antrąjį Internacionalą darbo, socialistų ir marksistų partijoms. Jame buvo priimta rezoliucija dėl „Didžios tarptautinės demonstracijos“, palaikant darbininkų klasės reikalavimą dėl aštuonių valandų darbo dienos. Data buvo pasirinkta Amerikos darbo federacijos, minint visuotinį streiką Čikagoje. Vėliau ši demonstracija tapo kasmetiniu renginiu.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmą kartą Gegužės pirmoji Lietuvoje buvo švenčiama 1892 m. Vilniuje.[1] 1919–1929 m. buvo švenčiama kaip „Darbo žmonių ir tautų solidarumo šventė“ ir turėjo nedarbo dienos statusą.[2] Taip pat po pertraukos buvo švenčiama vokiečių ir sovietų okupacijos metais, todėl atgavus nepriklausomybę, šventės atsisakyta.[3] Ji vėl sugrąžinta 1996 metais.[4] Organizatorių teigimu, dabar Tarptautinės darbininkų šventės metu siekiama atkreipti dėmesį į darbininkų teises, padėti bedarbiams įveikti skurdą, pasirūpinti darbininkų sauga ir sveikata.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Gegužės pirmoji“. VLE. 2021-04-30 [2018-04-23]. Nuoroda tikrinta 2025-09-25.
- ↑ Lietuvos Ministro Pirmininko ir vidaus reikalų ministro Petro Leono bei Darbo ir socialinės apsaugos ministro Juozo Paknio 1919 m. balandžio 30 d. įsakymas dėl Darbo žmonių ir tautų solidarumo šventės. LCVA, F. 922, ap. 1, b. 42, l. 90.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?a=824&b=
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?a=26797&b=
