Laisvasis Dancigo miestas

	Laisvasis Dancigo miestas; vok. Freie Stadt Danzig; lenk. Wolne Miasto Gdańsk
	Tautų Sąjungos globojamas laisvasis miestas
Vėliava	Herbas
	Himnas; Für Danzig
	Location of DancigasDancigas, apsuptas Vokietijos ir Lenkijos.
Sostinė	Dancigas
Valdymo forma	Respublika
	Vyriausiasis komisaras
1919 – 1920	Reginald Tower
1937 - 1939	Carl Burckhardt
	Senato prezidentas
1920 – 1931	Heinrich Sahm
1934 - 1939	Arthur Greiser
Era	Tarpukaris
- Įkurta	1920 m. lapkričio 15 d.
- Aneksuota Vokietijos	1939 m. rugsėjo 1 d.
Valiuta	Vokietijos popierinė markė (iki 1923); Dancigo guldenas (po 1923)
Šiuo metu priklauso:	Lenkija

Laisvasis Dancigo miestas (vok. Freie Stadt Danzig; lenk. Wolne Miasto Gdańsk) – savivaldą turėjęs uostamiestis prie Baltijos jūros, miestas-valstybė. Valstybė įkurta 1920 m. sausio 10 d. po Versalio sutarties pasirašymo 1919 metais, miesto globą priskiriant Tautų Sąjungai. Naudotis uostu buvo suteikta speciali teisė Lenkijai,^[1] kadangi tai buvo vienintelis jūrų uostas lenkų koridoriuje.

Laisvasis miestas nustojo egzistuoti po 1939 metų, kai šis buvo okupuotas Trečiojo Reicho. Po vokiečių pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare 1945 m. Dancigas buvo okupuotas lenkų ir pervadintas Gdansku.

Įkūrimas

Teritorija

Į Laisvojo Dancigo miesto teritoriją įėjo Dancigo miestas, taip pat Sopoto, Novi Dvor Gdansko, Novi Stavo miestai, 252 kaimai ir 63 vulkos. Teritorija užėmė 1 966 kvadratinius kilometrus.

Lenkų įgaliojimai

Laisvasis miestas užsienyje buvo atstovaujamas Lenkijos ambasadorių. Geležinkelio linija, jungusi Laisvąjį Dancigo miestą ir Lenkiją buvo valdoma Lenkijos. Karinis uosto postas buvo perduotas lenkams. Valstybėje veikė du paštai – vienas valdomas Dancigo pašto, kitas – lenkų pašto.

Tautų Sąjungos Vyriausiasis komisaras

Tautų Sąjungos mandatinės teritorijos buvo valdomos sąjungos šalių narių, tačiau Dancigas ir Saargebietas buvo tiesiogiai valdomas Tautų Sąjungos per paskirtus atstovus – vyriausiuosius komisarus:^[2]

	Vardas, pavardė	Periodas	Šalis
1	Reginald Thomas Tower	1919–1920	Jungtinė Karalystė
2	Edward Lisle Strutt	1920	Jungtinė Karalystė
3	Bernardo Attolico	1920	Italija
4	Richard Cyril Byrne Haking	1921–1923	Jungtinė Karalystė
5	Mervyn Sorley McDonnell	1923–1925	Jungtinė Karalystė
6	Joost Adriaan van Hamel	1925–1929	Nyderlandai
7	Manfredi di Gravina	1929–1932	Italija
8	Helmer Rosting	1932–1934	Danija
9	Seán Lester	1934–1936	Airijos laisvoji valstybė
10	Carl Jakob Burckhardt	1937–1939	Šveicarija

Demografija

1919 m. mieste gyveno apie 375 tūkst. gyventojų, kurių 98 % sudarė vokiškai šnekantys gyventojai.^[3] Likę 2 procentai šnekėjo kašubiškai arba lenkiškai.

Pagal Versalio sutarties sąlygas nuo Vokietijos atskyrus Dancigo miestą visi jo gyventojai tapo Laisvojo miesto piliečiais. Dancige gyvenę vokiečiai prarado Vokietijos pilietybę, o norėję ją išsaugoti privalėjo gyventi ne Laisvojo miesto teritorijoje.^{[reikalingas šaltinis]}

Politika

Laisvojo Dancigo miesto vadovai^[2]

	Dancigo senato prezidentai	Pareigas pradėjo eiti	Pareigas baigė eiti	Partija
1	Heinrich Sahm	1920 m. gruodžio 6 d.	1931 m. sausio 10 d.	nepartinis
2	Ernst Ziehm	1931 m. sausio 10 d.	1933 m. birželio 20 d.	DAP
3	Hermann Rauschning	1933 m. birželio 20 d.	1934 m. lapkričio 23 d.	NSDAP
4	Arthur Karl Greiser	1934 m. lapkričio 23 d.	1939 m. rugpjūčio 23 d.	NSDAP
	Valstybės prezidentas
5	Albert Förster	1939 m. rugpjūčio 23 d.	1939 m. rugsėjo 1 d.	NSDAP

1933 m. gegužės mėnesį Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija laimėjo vietinius miesto rinkimus, tačiau vis tiek neturėjo dviejų trečiųjų daugumos, kad galėtų inicijuoti Laisvojo Dancigo miesto konstitucijos pakeitimus. Tuometinė vyriausybė paskelbė antisemitiškus ir antikatalikiškus įstatymus prieš vietinius lenkų ir kašubų gyventojus.

Lenkija visuomet buvo prieš Dancigo statuso keitimą. 1939 m. balandį Lenkijos generalinis komisaras teigė, kad Lenkija pasiryžusi kovoti prieš pasikeitimus.^[4]

Antrojo pasaulinio karo laikotarpis

Nacistinė Vokietijos vyriausybė 1939 m. rugsėjo 2 d., dieną po įsiveržimo į Lenkiją, balsavo už Dancigo prijungimą prie Vokietijos.

Antrojo pasaulinio karo metu buvo sugriauta 90 procentų miesto. 1945 m. kovo 30 dieną miestą užėmė sovietai. Manoma, kad iki 1945 metų daugiau nei 90 proc. laisvojo Dancigo miesto prieškario populiacijos žuvo arba išvyko.

Potsdamo konferencijos metu pranešta, kad buvęs Laisvasis Dancigo miestas yra Lenkijos dalis.

Šaltiniai

↑ Yale Law School. „The Versailles Treaty June 28, 1919 : Part III“. The Avalon Project. Suarchyvuotas originalas 2008-02-14. Nuoroda tikrinta 2007-05-03.
1 2 http://www.worldstatesmen.org/Poland.htm#Danzig
↑ Encyclopaedia Britannica Year Book, 1938
↑ Woodward, E.L., Butler, Rohan, Orde, Anne, editors, Documents on British Foreign Policy 1919–1939, 3rd series, vol.v, HMSO, London, 1952:25

[1] Yale Law School. „The Versailles Treaty June 28, 1919 : Part III“. The Avalon Project. Suarchyvuotas originalas 2008-02-14. Nuoroda tikrinta 2007-05-03.

[WS-Poland-2] 1 2 http://www.worldstatesmen.org/Poland.htm#Danzig

[3] Encyclopaedia Britannica Year Book, 1938

[4] Woodward, E.L., Butler, Rohan, Orde, Anne, editors, Documents on British Foreign Policy 1919–1939, 3rd series, vol.v, HMSO, London, 1952:25

[1]

[2]

[3]

[4]