Vokietijos kapituliacijos aktas
| Vokietijos kapituliacijos aktas German Instrument of Surrender Bedingungslose Kapitulation der Wehrmacht Акт о капитуляции Германии | |
 Feldmaršalas Vilhelmas Keitelis pasirašo kapituliacijos aktą | |
| Tipas | Kapituliacija |
|---|---|
| Data | 1945 m. gegužės 8 d. |
| Vieta | Berlynas, Vokietija |
| Pasirašė | Vilhelmas Keitelis |
| Šalys | |
| Ratifikavo | Vokietijos vyriausybė Sąjungininkų vyriausybės |
_-_page_3.jpg)
Vokietijos kapituliacijos aktas (angl. German Instrument of Surrender, vok. Bedingungslose Kapitulation der Wehrmacht, rus. Акт о капитуляции Германии) – teisinis dokumentas, skelbiantis nacistinės Vokietijos besąlyginę kapituliaciją Antrajame pasauliniame kare. 1945 m. gegužės 7 d. Reimse Vokietijos kapituliacijos aktą pasirašė Vokietijos aukščiausios karinės vadovybės vardu generolas pulkininkas Alfredas Jodlis, Sąjungininkų aukščiausios vadovybės ir Sąjungininkų ekspedicinių pajėgų vardu – generolas leitenantas Valteris Bedelis Smitas, SSRS aukščiausios karinės vadovybės vardu – generolas Ivanas Susloparovas.[1]
Gegužės 8 d. Berlyne besąlyginę kapituliaciją pasirašė feldmaršalas Vilhelmas Keitelis, o priėmė maršalas Georgijus Žukovas, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos maršalai.[1]
Kapituliacijos akto versijos buvo trimis kalbomis – rusų, anglų ir vokiečių – rusiškos ir anglų versijos pačiame tekste buvo paskelbtos vienintelėmis autoritetingomis.
Priešistorė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1945 m. balandžio 30 d. Adolfas Hitleris nusižudė savo fiurerio bunkeryje prie Reicho kanceliarijos, surašęs testamentą, pagal kurį grosadmirolas Karlas Denicas tapo Vokietijos Reichskancleriu ir vyriausiuoju karo vadu. Tačiau po dviejų dienų kritus Berlynui, o amerikiečių ir sovietų pajėgoms susitikus Torgau prie Elbės upės, Vokietijos kariuomenės kontroliuojama teritorija buvo padalinta į dvi dalis.
Kapituliacijos dokumentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kapituliacija Reimse[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1945 m. gegužės 7 d. Vermachto Vyriausiosios karinės vadovybės operatyvinio štabo viršininkas Alfredas Jodlis atvyko į Reimso miestą šiaurės Prancūzijoje. Jis turėjo Karlo Denico jam suteiktą teisę pasiduoti Vokietijos vardu.[2] Čia 02:41 val. buvo pasirašytas pirmasis Vokietijos besąlyginės kapituliacijos aktas. Pagal šį dokumentą, pasidavimas turėjo oficialiai įsigalioti gegužės 8 d., 23:01 val. vietos laiku.[2]
Sąjungininkų vardu aktą pasirašė JAV generolas Valteris Bedelis Smitas, SSRS vardu – generolas Ivanas Susloparovas.[1] Tačiau iki pat akto pasirašymo akimirkos I. Susloparovas nesulaukė patvirtinimo iš aukščiausios SSRS vadovybės, kad turi įgaliojimus tai padaryti, todėl sutiko pasirašyti aktą tik su sąlyga, kad esant reikalavimui aktas vėliau bus pasirašytas dar kartą.[2]
Kapituliacija Berlyne[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
I. Susloparovo nuogąstavimai pasitvirtino: pirmasis pasirašytas kapituliacijos aktas SSRS netenkino. Sovietų valdžiai ir Josifui Stalinui atrodė, kad A. Jodlio, kurio užimamos pareigos nebuvo pačios aukščiausios, parašo nepakanka.[2] Tačiau šie prieštaravimai buvo tik pretekstas. Esminis sovietų prieštaravimas buvo tas, kad kapituliacijos aktas turi būti unikalus, išskirtinis istorinis įvykis, visiškai atspindintis sovietų žmonių indėlį į galutinę pergalę. Stalinas norėjo, kad kapituliacijos aktas būtų pasirašytas ne išlaisvintame Prancūzijos miestelyje, o Berlyne – fašistinės agresijos centre.[3][2]
Gegužės 8 d. Vilhelmas Keitelis atvyko į Berlyno priemiestį Karlshorstą, kad pasirašytų galutinį kapituliacijos aktą. Dokumentas buvo gerokai išplėstas lyginant su pirmine jo versija. Pakeitimus pasiūlė sovietai, o Vakarų Sąjungininkai jiems neprieštaravo.[2]
Visi Sąjungininkų karininkai susirinko gegužės 8 d. 23:45 val. maršalo Georgijaus Žukovo kabinete. Lygiai vidurnaktį jie suėjo į salę, kur buvo atvesti ir vokiečiai.[3] Tačiau netrukus paaiškėjo, kad kapituliacijos akto tekste rusų kalba stinga kelių sakinių.[2] Jau po vidurnakčio, 00:16 val. vietos laiku, feldmaršalas V. Keitelis pasirašė besąlyginės kapituliacijos aktą ant penkių egzempliorių.[3] Reimse pasirašytas aktas pradėjo galioti gegužės 8 d. 23:01 val., bet galutinę ir pataisytą kapituliacijos akto versiją V. Keitelis pasirašė tik 75 minutės po to, kai SSRS jau buvo gegužės 9 d. 01:01 val.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Kapituliacija. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-11.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 2,7 Kodėl Pergalės dienos data Rusijoje ir Vakaruose skiriasi? 15min.lt. 15min. Nuoroda tikrinta 2022-07-11.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Pergalės diena 1945 metais: ar gegužės 8 d., ar gegužės 9 d.? voruta.lt. Nuoroda tikrinta 2022-07-11.