Blickrygas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
II SS tankų divizijos "Das Reich" kariai Kursko mūšyje, fone tankas Tiger I

Blickrygas (vok. Blitzkrieg – ‘žaibo karas’) – populiarus puolamosios karinės doktrinos pavadinimas. Pagal šią doktriną po pirminio bombardavimo mobiliosiosios karinės pajėgos atakuoja dideliu greičiu ir netikėtai, neleisdamos priešui suformuoti aktyvios gynybos. Tikslas – suduoti kuo stipresnį smūgį, skverbiantis kuo giliau į priešo teritoriją, po kurio oponentas nebeatsigautų.[1]

Blitzkriegas – visiška pozicinio karo, kurio taktika buvo naudojama Pirmojo pasaulinio karo metu, priešingybė. Žaibiško karo taktiką pirmą kartą panaudojo nacistinės Vokietijos ginkluotosios pajėgos Antrajame pasauliniame kare. Vienas iš žaibiško karo pavyzdžių – Prancūzijos puolimas 1940 m. Vermachtas, naudodamasis Blitzkrieg taktika, nugalėjo žymiai pranašesnes skaičiumi Prancūzijos pajėgas. Ir viena iš pagrindinių užduočių buvo aukštų pareigūnų pašalinimas (kontrolės praradimas) ir destrukcijos įvedimas priešų būryje. [2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Frieser, Karl-Heinz (2005 m.). The Blitzkrieg Legend: The 1940 Campaign in the West (Blitzkrieg-legende: der westfeldzug 1940). Vertė J. T. Greenwood. Annapolis: Naval Institute Press. ISBN 978-1-59114-294-2.
  2. Shirer, William (1969 m.). The Collapse of the Third Republic: An Inquiry into the Fall of France in 1940. New York: Simon & Schuster. ISBN 978-0-671-20337-5.