Generalgubernija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Generalgubernija
vok. Generalgouvernement
lenk. Generalne Gubernatorstwo
Poland flag 300.png
1939 – 1945 Poland flag 300.png
 
Flag of the Ukrainian Soviet Socialist Republic.svg
Flag of the NSDAP (1920–1945).svg Reichsadler der Deutsches Reich (1933–1945).svg
Generalne gubernatorstwo 1945.png
Sritis 1945 m.
Valstybė: Trečiojo Reicho vėliava Trečiasis Reichas
Administracinis centras: Lodzė (1939 m. spalio 12 d. – lapkričio 4 d.)
Krokuva (1939 m. lapkričio 4 d. – 1945 m.)
Distriktai: 5 (1941)
Oficialios kalbos: Vokiečių (oficiali)
Lenkų
Ukrainiečių
Generalgubernatorius: Hans Frank
Gyventojų: 18 000 000 (1943)
Plotas: 145 200 km² (1943)
Commons-logo.svg Vikiteka: GeneralgubernijaVikiteka
Apie I pasaulinio karo metu Vokietijos imperijos įkurtą panašų administracinį vienetą žr. Varšuvos generalgubernija.
Gubernijos suskirtsymas
Gubernija 1939 m.

Generalgubernija (vok. Generalgouvernement, Generalgouvernement für die besetzten polnischen Gebiete, lenk. Generalne Gubernatorstwo) – 19391945 m. egzistavusi sritis Trečiojo Reicho rytinėje dalyje, sudaryta iš vakarinių okupuotų Lenkijos teritorijų. Centras – Krokuva. Sritis ribojosi šiaurės rytuose su Balstogės sritimi, rytuose su Ukrainos reichskomisariatu, pietuose su Slovakijos respublika, pietvakariuose su Aukštutine Silezija ir vakaruose su Vartos sritimi.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1939 m. rugsėjo mėnesį įsiveržimo į Lenkiją Trečiasis Reichas užėmė didžiąją dalį vakarų Lenkijos, kurią prisiskyrė sau Molotovo-Ribentropo paktu. Vokietijos okupuota teritorija apėmė 187 717 km² arba apie 48,5 % Lenkijos valstybės teritorijos. Dėl Lenkijos teritorijos ateities Adolfas Hitleris apsisprendė 1939 m. spalio pradžioje. Reicho vidaus reikalų ministerija paruošė dviejų įstatymų projektus. Pirmasis įstatymas, „Fiurerio ir Reicho kanclerio įsakymas dėl okupuotų Lenkijos teritorijų valdymo“, numatė Reicho ministro Hans Frank vadovaujamos Generalinės gubernijos įsteigimą. Antrasis „Įstatymas dėl atplėštų rytų sričių grąžinimo į Vokietijos Reichą“ numatė Lenkijos teritorijų prijungimą prie Vokietijos, o jų tiksliais ribas turėjo parengti Reicho vidaus reikalų ministerija ir Užsienio reikalų tarnyba. 1939 m. spalio 8 d. Hitleris pasirašė šiuos įstatymus, o jų įsigaliojimas buvo perkeltas iš lapkričio 1 d. į spalio 26 d., tuo pačiu panaikinant karinį valdymą ir sukuriant naujas Reicho apygardas (Reichsgau) iš aneksuotų Lenkijos teritorijų.

Generalgubernija buvo santykinai nepriklausomas politinis darinys. Ji turėjo savo atskirą muitų ir pinigų sistemą. 1939 m. spalio mėnesį Adolfas Hitleris paskyrė Hansą Franką generalgubernijos generalgubenatoriumi, kuris rezidavo Krokuvoje. Savo vykdomą politiką jis suformulavo taip: „Su Lenkija reikia elgtis kaip su kolonija. Lenkai taps Didžiosios Vokietijos vergais“. Per septynis jo valdymo metus generalgubernijoje nužudyta 5,384 mln. gyventojų, išvogtas nacionalinis turtas, į Vokietiją darbams išvežta daug gyventojų.[1]

Be generalinio gubernatoriaus valdyme dalyvavo ir daug Reicho įstaigų. Geležinkelius valdė Reichsbahn, Hermanas Geringas (Hermann Göring) buvo paskirtas įgaliotuoju ketverių metų planui vykdyti, į Franko reikalus nuolat kišosi Heinrichas Himleris (Heinrich Himmler), kuris buvo „Reicho komisaras vokiečių tautiškumui stiprinti“. H. Himmler faktiškai sukūrė paralelinę ir galingą vyriausybę. Vermachtas neturėjo didelės įtakos. Naujasis Rytų vyriausiasis vadas Johannes Blaskowitz daug kartų protestavo prieš Lenkijos žydų ir nežydų žudymą ir netinkamą elgesį su jais, kol 1940 m. buvo pakeistas generolu leitenantu Curt Ludwig von Gienanth. 1940 m. liepą oficialus šio politinio darinio pavadinimas buvo sutrumpintas iki Generalinės gubernijos, o Rytų vyriausiasis vadas pervadintas į „karinį Generalinės gubernijos vadą“.

Dėl Generalinės gubernijos ateities nebuvo sutariama. Martinas Bormanas (Martin Bormann) siūlė okupuotą teritoriją padalinti į reicho apygardas, tuo tarpu Hansas Frankas norėjo palikti ją kaip „Reicho pasienio žemę“ arba kaip „Vandalų apygardą“ prijungti prie Vokietijos Reicho. Hitleris dėl šios teritorijos nepriėmė jokio galutinio sprendimo. 1942 m. rugsėjo 1 d. Generalinė gubernija paskelbta „Tėvynės karo sritimi“, o 1944 m. rugsėjo 11 d. dėl karinės padėties tapo kariuomenės sritimi (Heeresgebiet Generalgouvernement). 1944 m. vasarą Generalinė gubernija ėmė žlugti dėl TSRS kariuomenės puolimo ir padidėjusio partizanų aktyvumo. 1945 m. sausio mėn. Raudonoji Armija užėmė administracinį centrą Krokuvą ir Generalinė gubernija nustojo egzistuoti.[2]

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokiečiams okupavus šį kraštą, regionas buvo suskirstytas į 4 distriktus (vok. Distrikt). Distriktai buvo suskirstyti į kraštus (vok. Kreis). Po Barbarosos operacijos 1941 m. birželį prie generalgubernijos prijungtas Galicijos distriktas. 1941 m. rugsėjo 15 d. daugumos regiono gyvenviečių pavadinimams buvo suteiktas istorinis vokiškas vardas arba, jeigu tokio neturėjo, pavadinimai buvo sugermanizuoti.

Galicijos distriktas
Centras Lemberg (Lvovas)
Apskritys Breschan (Berežanai), Tschortkau (Čortkivas), Drohobyčas, Kamionka-Strumilowa (Kamianka Buzka), Kolomea (Kołomyja), Lemberg-Land, Rawa-Ruska (Rava Ruska), Stanislau (Ivano Frankivskas), Sambor (Sambiras) Stryjus, Ternopilis, Solotschiw (Zoločivas), Kallusch (Kalušas)
Krokuvos distriktas
Centras Krakau (Krokuva)
Apskritys Dembitz (Dembica), Jaroslau (Jaroslavas), Jassel (Jaslas), Krakau-Land, Krosnas, Meekow (Miechuvas), Neumarkt (Naujasis Targas), Neu-Sandez (Naujasis Sončas), Peremyšlis, Reichshof (Žešuvas), Sanokas, Tarnau (Tarnuvas)
Liublino distriktas
Centras Liublinas
Apskritys Biala-Podlaska (Palenkės Biala), Bilgorajus, Cholm (Chelmas), Grubeschow (Hrubiešuvas), Liublino Januvas, Krasnistavas, Lublin-Land, Pulavai, Rehden (Palenkės Radzinas), Zamosch/Himmlerstadt/Pflugstadt (Zamostė)
Radomo distriktas
Centras Kelcai, Radomas, Tschenstochau (Čenstakava)
Apskritys Busko (Busko Zdruja), Jendžejuvas, Kielce-Land, Konskie (Konskiai), Opatau (Opatuvas), Petrikau (Petrkavas), Radom-Land, Radomskas, Starachowitz (Starachovicės), Tomaschow Mazowiecki (Mazovijos Tomašuvas)
Varšuvos distriktas
Centras Warschau (Varšuva)
Apskritys Garvolinas, Grojec (Grujecas), Lowitsch (Lovičius), Minsk (Mazovijos Minskas), Ostrau (Mazovijos Ostruvas), Sedlcos, Sochačevas, Sokolow-Wengrow (Palenkės Sokoluvas-Vengruvas), Warschau-Land

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Majer, Diemut (1981). Non-Germans under the Third Reich: The Nazi Judicial and Administrative System in Germany and Occupied Eastern Europe with Special Regard to Occupied Poland. Harold Bold Verlag, p. 268.
  • Germany and Eastern Europe: Cultural Identities and Cultural Differences" by Keith Bullivant, Geoffrey J. Giles, Walter Pape, Rodopi 1999, page 32
  • Liulevicius, Vejas G. (2000). War Land on the Eastern Front: Culture, Identity, and German Occupation in World War I. Cambridge University Press, p. 54.
  • Hitler, Adolf (2000). Bormann, Martin. ed. Hitler’s Table Talk 1941–1944, 5 April 1942. trans. Cameron, Norman; Stevens, R.H. (3rd ed.). Enigma Books. ISBN 1-929631-05-7.
  • Rich, Norman (1974). Hitler’s War Aims: the Establishment of the New Order, p. 99. W. W. Norton & Company Inc., New York.
  • Burleigh, Michael (1988). Germany Turns Eastwards: A Study of Ostforschung in the Third Reich. Cambridge University Press, p. 142.
  • Madajczyk, Czesław (1988). Die okkupationspolitik Nazideutschlands in Polen 1939–1945, p. 31 (in German). Akademie-Verlag Berlin.
  • Catherine Epstein (2012), Model Nazi: Arthur Greiser and the Occupation of Western Poland, Oxford University Press, ISBN 0199646538, p. 139
  • Wasser, Bruno (1993). Himmler’s Raumplanung im Osten, pp. 82-83. Birkhäuser Verlag, Basel.
  • Myroslav Yurkevich. (1986). Galician Ukrainians in German Military Formations and in the German Administration. In Ukraine during World War II: history and its aftermath: a symposium (Yuri Boshyk, Roman Waschuk, Andriy Wynnyckyj, Eds.). Edmonton: University of Alberta, Canadian Institute of Ukrainian Studies Press pp. 73-74
  • Czesław Madajczyk. Polityka III Rzeszy w okupowanej Polsce p.242 volume 1, Państwowe Wydawnictwo Naukowe, Warszawa, 1970
  • Roman Z. Hrabar, Hitlerowski rabunek dzieci polskich (1939–1945), Wydawnictwo Śląsk, Katowice, 1960.
  • Szymon Datner, Zbrodnie okupanta w czasie Powstania Warszawskiego w 1944 roku, Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej, Warszawa, 1962.
  • Janusz Gumkowski, Tadeusz Kułakowski, Zbrodniarze hitlerowscy przed Najwyższym Trybunałem Narodowym, Wydawnictwo Prawnicze, Warszawa, 1965.
  • Dariusz Matelski, Polityka Niemiec wobec polskich dóbr kultury w XX wieku, Wydawnictwo Adam Marszałek, Toruń, 2007, ISBN 978-83-7441-584-2.
  • Helena Kubica, Zagłada w KL Auschwitz Polaków wysiedlonych z Zamojszczyzny w latach 1942–1943, Państwowe Muzeum Auschwitz-Birkenau (Instytut Pamięci Narodowej), Warszawa, 2004.
  • Wojciech Roszkowski, Najnowsza historia Polski 1914–1945, Wydawnictwo Świat Książki, Warszawa, 2003, ISBN 83-7311-991-4.
  • Andrzej Friszke, Polska. Losy państwa i narodu 1939–1989, Wydawnictwo Iskry, Warszawa, 2003, ISBN 83-207-1711-6.
  • Tomasz Głowiński, O nowy porządek europejski. Ewolucja hitlerowskiej propagandy politycznej wobec Polaków w Generalnym Gubernatorstwie 1939–1945, Wydawnictwo Uniwersytetu Wrocławskiego, Wrocław 2000, ISBN 83-229-2121-7.
  • Wiesław Głębocki, Karol Mórawski, Kultura walcząca 1939–1945, Wydawnictwo Interpress, Warszawa, 1986, ISBN 83-02-00773-0.
  • Władysław Góra, Wojna i okupacja na ziemiach polskich 1939–1945, Wydawnictwo Książka i Wiedza, Warszawa, 1984, ISBN 83-05-11290-X.
  • Czesław Madajczyk, Zamojszczyzna. Sonderlaboratorium SS, Ludowa Spółdzielnia Wydawnicza, Warszawa, 1977.
  • Stanisław Płoski, Lucjan Dobroszycki, Józef Garas, Marek Getter, Leon Herzog, Okupacja i ruch oporu w dzienniku Hansa Franka, Wydawnictwo Książka i Wiedza, Warszawa, 1970.
  • Czesław Madajczyk, Polityka III Rzeszy w okupowanej Polsce, Państwowe Wydawnictwo Naukowe, Warszawa, 1970.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. www.hrono.info
  2. Hans Umbreit: Die deutsche Herrschaft in den besetzten Gebieten 1942–1945, in: Das Deutsche Reich und der Zweite Weltkrieg, Bd. 5/2, Stuttgart 1999, (Hrsg. vom Militärgeschichtlichen Forschungsamt), S.12f