Karinė administracija Belgijoje ir Šiaurės Prancūzijoje
| Karinė administracija Belgijoje ir Šiaurės Prancūzijoje Militärverwaltung Deutschlands in Belgien und Nordfrankreich Militaire administratie van Duitsland in België en Noord-Frankrijk Administration Militaire du Allemagne dans la Belgique et France du Nord | |||||
| |||||
| |||||
.svg) | |||||
| Sostinė | Briuselis | ||||
| Kalbos | Vokiečių, olandų, prancūzų | ||||
| Valdymo forma | Karinė okupacija | ||||
| Karo komendantas | |||||
| 1940 | Gerd von Rundstedt | ||||
| 1940–1944 | Alexander von Falkenhausen | ||||
| Era | Antrasis pasaulinis karas | ||||
| - Įkurtas | 1940 m., 1940 | ||||
| - Panaikintas | 1944 m. | ||||
| Valiuta | Belgijos frankas | ||||
.svg)
.svg)
Karinė administracija Belgijoje ir Šiaurės Prancūzijoje (vok. Militärverwaltung in Belgien und Nordfrankreich) – laikina okupacinė valdžia, įkurta nacistinės Vokietijos per Antrąjį pasaulinį karą dabartinėje Belgijoje ir Prancūzijos Šiaurės bei Pa de Kalė departamentuose.[1] Administracija taip pat buvo atsakinga už „uždraustosios zonos“ (zone interdite) valdymą – siaurą teritorijos juostą, besitęsiančią palei Prancūzijos šiaurines ir rytines sienas. Ji egzistavo iki 1944 m. liepos mėn. Planus perkelti Belgiją iš karinės administracijos į civilinę skatino SS, o Hitleris buvo pasirengęs tai padaryti iki 1942 m. rudens, kai planus teko atidėti.[2] SS civilinės administracijos reichskomisaru pasiūlė Josefą Terboveną arba Ernstą Kaltenbrunnerį.[3]
Reichskomisariatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1944 m. liepos 18 d. karinė administracija buvo pakeista civiline. Jai vadovavo gauleiteris Josefas Grohé, kuris buvo pavadintas Belgijos ir Šiaurės Prancūzijos reichskomisariato (Reichskommissariat Belgien und Nordfrankreich) reichskomisaru.[1][4]
Kolaboracionistų grupių vaidmuo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nacių administracijai talkino fašistų flamandų, valonų ir prancūzų kolaboracionistai. Dvitautėje Belgijos teritorijoje, daugiausia prancūzų Valonijos regione, kolaboracionistai reksistai teikė pagalbą naciams, o flamandų apgyvendintoje Flandrijoje flamandų nacionalinė sąjunga palaikė nacius.[5]
Šiaurės ir Pa de Kalė departamentai prie Briuselio karinės administracijos iš pradžių buvo priskirti kariniais sumetimais ir, kaip manoma, buvo padaryti ruošiantis planuojamai invazijai į Britaniją.[6] Galiausiai prijungimas buvo pagrįstas Hitlerio ketinimu perkelti Reicho sieną į vakarus, taip pat buvo naudojamas palaikyti spaudimą Viši režimui.[7]
Valdymo struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karinė administracija sudarė platesnės vadovybės struktūros, kurios leido valdyti okupuotą Belgiją, šerdį:
Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 „Reichskommissariat Belgien und Nordfrankreich“.
- ↑ Kroener, Müller & Umbreit (2003) Germany and the Second World War V/II, p. 26
- ↑ Kroener, Müller & Umbreit (2003) Germany and the Second World War V/II, p. 27
- ↑ Kroener, Müller & Umbreit (2003) Germany and the Second World War V/II, p. 29
- ↑ Kroener, Bernhard R.; Müller, Rolf-Dieter; Umbreit, Hans (2000). Germany and the Second World War:Organization and mobilization of the German sphere of power. Wartime administration, economy, and manpower resources 1939-1941. Oxford University Press. p. 84. ISBN 0198228872.
- ↑ Jackson, Julian (2003). France: the dark years, 1940-1944. Oxford University Press. pp. 169. ISBN 0199254575.
- ↑ Kroener et al. (2000), p. 84
| ||||||||||||||||
.svg){kind=small}
