Rumunijos karalystė

Regatul României Rumunijos karalystė
←   ←   ← 1881 – 1947 →   →   →
Vėliava Herbas
Himnas Trăiască Regele
Location of Rumunija 1939 m.
Sostinė	Bukareštas
Kalbos	rumunų
Valdymo forma	Konstitucinė monarchija
Era	Pirmasis pasaulinis karas - Antrasis pasaulinis karas
- Deklaracija	1881 m., 1881
- Socializmo revoliucija	1947 m.
Plotas	295 049 km²
Gyventojai
- 1939 m.	20 000 000
Valiuta	Naujoji Rumunijos lėja

Rumunijos karalystė (rumun. Regatul României) – valstybė Europoje. Rumunija nuo įsikūrimo iki 1913 m. buvo nedidelė, bet per Antrąjį Balkanų karą ji aneksavo pietų Dobrudžą, tuo metu priklausiusią Bulgarijai, o per Pirmąjį pasaulinį karą, kovodama su Austrija-Vengrija, prisijungė Transilvaniją, Bukoviną, dalį Banato, Krišanos ir Maramurešo, o žlugus Rusijos imperijai - ir Besarabiją, taip per karus padidindama savo plotą dvigubai. Per Antrąjį pasaulinį karą Sovietų Sąjunga okupavo Besarabiją ir šiaurės Bukoviną, o Bulgarija susigrąžino pietų Dobrudžą.

1881–1947 m. šalį valdė 5 karaliai, pirmasis – Karolis I (1881–1914) ir paskutinis – Mykolas I (1940–1947). Šalis buvo įvedusi konstitucinę monarchiją, todėl valstybė turėjo senatą ir ministrą pirmininką.

Rumunijos karalystės teritorijos kaita.

Karalystės raida turėjo 2 etapus:

• 1881–1913 m. Rumunijos karalystė, Valachijos ir Moldovos susivienijimas.
• 1913–1947 m. Didžioji Rumunija; Austrijos-Vengrijos, Rusijos ir Bulgarijos teritorijų aneksavimas.