Genocidas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Genocidas – sąmoningas ir sistemingas žmonių naikinimas dėl jų priklausymo etninei, tautinei, religinei ar rasinei grupei.[1]

Pagal Tarptautinį baudžiamąjį teismą tai baudžiamoji veika, padaryta siekiant sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei ar religinei grupei (TBTS 6 straipsnis):

  • tokios grupės narių žudymas;
  • sunkūs kūno sužalojimai ar psichinės traumos;
  • tyčinis tokių gyvenimo sąlygų tai grupei sudarymas, dėl kurių visi jos nariai ar dalis jų žūtų;
  • priemonių, ribojančių tai grupei priklausančių žmonių gimstamumą, taikymas;
  • prievartinis vienos grupės vaikų perdavimas kitai grupei.

Pagal Ženevos konvenciją – planuoti veiksmai, skirti tam tikros tautos arba gyventojų grupės sunaikinimui įgyvendinti, naikinant kultūrą, finansinę ir politinę bazę, sveikatos apsaugą ir t. t., siekiant, kad ta grupė žmonių ilgainiui išnyktų.

Terminą 1943 m. pirmąkart pavartojo Lenkijos žydų mokslininkas Raphael Lemkin, nors nuo seniausių laikų žinomi genocido atvejai.

Genocido neigimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ruandos genocido aukų kaukolės
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Genocidas laikomas baisiausiu nusikaltimu (prieš žmoniją, o ne prieš pavienius žmones). Jį vykdžiusios valstybės, vyriausybės būna linkusios neigti šį nusikaltimą ir naudoti terminą masinės žmogžudystės ir pan., nes tuo atveju teisiškai atsakingais tampa pavieniai asmenys, o ne valstybės ar vyriausybės. Neonacizmo šalininkai teigia, kad Holokaustas – tai žydų propagandinis melas, kad naciai (nacionalsocialistai) uždarinėjo žydus į koncentracijos stovyklas, bandydami apsaugoti nuo žydų tarpe buvusių nusikaltėlių, bet ir koncentracijos stovyklose žydai žudė vieni kitus ir mirė nuo ligų ir t. t.

Turkija neigia armėnų tautos genocidą, teigdama, kad jaunaturkiai gynė civilius turkus nuo armėnų nusikaltėlių, kad armėnai turkų nužudė ne mažiau, nei turkai – armėnų, kad armėnai bandė surengti valstybinį perversmą, suskaidyti Turkiją, kad dauguma jų žuvo kare ir pan.

Klausimai, kvalifikuojant veiką kaip genocidą:

  • Ar 1 % tautos fizinį sunaikinimą galima laikyti genocidu?
  • Ar galima tarti, kad karas, kurio metu žuvo kelios dešimtys procentų darbingo amžiaus vyrų, buvo genocidas?
  • Ar asimiliacinė politika, kurios metu buvo sunaikintas tautos kultūrinis/kalbinis identitetas, tačiau nebuvo didesnio kiekio mirčių, buvo genocidas?
  • Ar ilgalaikė (šimtmečius trunkanti) diskriminacija, dėl kurios tam tikra visuomenės grupė sunyksta arba praranda galimybę vystytis, irgi laikytina genocidu?
  • Ar politika, dėl kurios didelė dalis gyventojų buvo ištremta arba emigravo, laikytina genocidu?
  • Pradedant kuria stadija (naikinimo ar ankstesne) galima kalbėti apie genocidą?

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Už nusikaltimus žmoniškumui teisia Tarptautinis Baudžiamasis Teismas. Teismo rūmai Hagoje, Nyderlandai

Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Lietuvoje išskiriama keletas periodų, kai viena ar kita dalis gyventojų buvo naikinama, nutautinama ir pan. Ne visi istorikai šiuos periodus vertina vienareikšmiškai, tačiau bent dalis istorikų linkę teigti[reikalingas šaltinis], kad Lietuvoje buvo šie genocido atvejai:

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. genocide. (2012). Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica.