Denacifikacija
Denacifikacija (vok. Entnazifizierung) – nacizmo padarinių pašalinimo ir politinio bei socialinio gyvenimo demokratizavimo procesas Vokietijoje ir Austrijoje po Antrojo pasaulinio karo.[1] Ją inicijavo Sąjungininkai, nugalėję Ašies jėgas. Denacifikaciją sudarė: nacių partijos ir SS narių pašalinimas iš politinių ir administracinių postų, nacistinių organizacijų uždraudimas, teismas už karo nusikaltimus Niurnbergo procese.[1] Denacifikacija pradėta pasibaigus karui ir įtvirtinta Potsdamo konferencijoje 1945 m. rugpjūčio mėn. Terminas „denacifikacija“, pirmą kartą pavartotas JAV Pentagono 1943 m., iš pradžių naudotas siaurąja prasme, kalbant apie pokario Vokietijos teisinę sistemą. Tačiau vėliau jis įgavo platesnę prasmę.[2]
Dėl Šaltojo karo pradžios ir ekonominės Vokietijos svarbos JAV ėmė skirti vis mažiau dėmesio denacifikacijai. Denacifikaciją vykdė keturių Vokietijos okupacinių zonų karinė valdžia.[1] 1948 m. denacifikacija baigta SSRS, 1949 m. – JAV, 1950 m. – Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos okupacinėse zonose.[1] Denacifikacija buvo labai nepopuliari Vakarų Vokietijoje, kur daugumai nacių pavyko išlikti savo postuose. Denacifikacijai priešinosi naujoji Konrado Adenauerio vyriausybė, pareiškusi, kad procesą būtina nutraukti dėl Vakarų Vokietijos perginklavimo.[3] Priešingai nei jos vakarų kaimynėje, denacifikacija Rytų Vokietijoje laikyta esminiu transformacijos į socialistinę visuomenę elementu, be to, čia aršiau priešintasi nacizmui. Tačiau kai kuriems naciams pavyko išvengti bausmės. Specialių sovietų valdžios užduočių vykdymas galėjo apsaugoti nacių narius nuo baudžiamojo persekiojimo, leisti jiems toliau dirbti.[4][5][6]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Denacifikacija“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-05-13.
{{cite web}}: Išorinė nuoroda parametre|website= - ↑ Taylor, Frederick (2011). Exorcising Hitler: The Occupation and Denazification of Germany. Bloomsbury Publishing. pp. 253–254. ISBN 978-1408822128.
- ↑ Goda, Norman J. W. (2007). Tales from Spandau: Nazi Criminals and the Cold War. Cambridge: Cambridge University Press. pp. 101–149. ISBN 978-0-521-86720-7.
- ↑ Benz, Wolfgang (2005). Demokratisierung durch Entnazifizierung und Erziehung. bpb. p. 7.
- ↑ Sperk, Alexander (2003). Entnazifizierung und Personalpolitik in der sowjetischen Besatzungszone Köthen/Anhalt. Eine Vergleichsstudie (1945–1948) [Denazification and personal politics in the Soviet Occupied Zone of Köthen/Anhalt. A comparative study (1945–1948).] (vokiečių). Dößel: Verlag Janos Stekovics. ISBN 3-89923-027-2.
- ↑ Kai Cornelius, Vom spurlosen Verschwindenlassen zur Benachrichtigungspflicht bei Festnahmen, BWV Verlag, 2004, pp. 126ff, ISBN 3-8305-1165-5
