Denacifikacija
Denacifikacija (vok. Entnazifizierung) – nacizmo padarinių pašalinimo ir politinio bei socialinio gyvenimo demokratizavimo procesas Vokietijoje ir Austrijoje po Antrojo pasaulinio karo.[1] Ją inicijavo Sąjungininkai, nugalėję Ašies jėgas. Denacifikaciją sudarė: nacių partijos ir SS narių pašalinimas iš politinių ir administracinių postų, nacistinių organizacijų uždraudimas, teismas už karo nusikaltimus Niurnbergo procese.[1] Denacifikacija pradėta pasibaigus karui ir įtvirtinta Potsdamo konferencijoje 1945 m. rugpjūčio mėn. Terminas „denacifikacija“, pirmą kartą pavartotas JAV Pentagono 1943 m., iš pradžių naudotas siaurąja prasme, kalbant apie pokario Vokietijos teisinę sistemą. Tačiau vėliau jis įgavo platesnę prasmę.[2]
Dėl Šaltojo karo pradžios ir ekonominės Vokietijos svarbos JAV ėmė skirti vis mažiau dėmesio denacifikacijai. Denacifikaciją vykdė keturių Vokietijos okupacinių zonų karinė valdžia.[1] 1948 m. denacifikacija baigta SSRS, 1949 m. – JAV, 1950 m. – Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos okupacinėse zonose.[1] Denacifikacija buvo labai nepopuliari Vakarų Vokietijoje, kur daugumai nacių pavyko išlikti savo postuose. Denacifikacijai priešinosi naujoji Konrado Adenauerio vyriausybė, pareiškusi, kad procesą būtina nutraukti dėl Vakarų Vokietijos perginklavimo.[3] Priešingai nei jos vakarų kaimynėje, denacifikacija Rytų Vokietijoje laikyta esminiu transformacijos į socialistinę visuomenę elementu, be to, čia aršiau priešintasi nacizmui. Tačiau kai kuriems naciams pavyko išvengti bausmės. Specialių sovietų valdžios užduočių vykdymas galėjo apsaugoti nacių narius nuo baudžiamojo persekiojimo, leisti jiems toliau dirbti.[4][5][6]
Rusijos dezinformacijoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2022 m. vasario 24 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo kreipimesi dėl Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kaip tikslą įvardijo Ukrainos „demilitarizaciją ir denacifikaciją“.[7] Šie kaltinimai nacizmu plačiai atmesti kaip netiesa ir Rusijos dezinformacijos kampanijos, kuria siekiama pateisinti invaziją, dalis.[8][9] Kremlius, savo teiginiais dėl tariamo Ukrainos nacizmo, iš dalies, bandė sustiprinti Rusijos visuomenės paramą karui: „kovos su fašizmu“ retorika giliai rezonuoja Rusijoje, kuri patyrė didžiulių nuostolių kovoje su nacistine Vokietija.[10] Rusija vaizdavo ukrainiečius kaip nacius taip pat ir siekiant pateisinti Rusijos karo nusikaltimus.[11]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Denacifikacija“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-05-13.
- ↑ Taylor, Frederick (2011). Exorcising Hitler: The Occupation and Denazification of Germany. Bloomsbury Publishing. pp. 253–254. ISBN 978-1408822128.
- ↑ Goda, Norman J. W. (2007). Tales from Spandau: Nazi Criminals and the Cold War. Cambridge: Cambridge University Press. pp. 101–149. ISBN 978-0-521-86720-7.
- ↑ Benz, Wolfgang (2005). Demokratisierung durch Entnazifizierung und Erziehung. bpb. p. 7.
- ↑ Sperk, Alexander (2003). Entnazifizierung und Personalpolitik in der sowjetischen Besatzungszone Köthen/Anhalt. Eine Vergleichsstudie (1945–1948) [Denazification and personal politics in the Soviet Occupied Zone of Köthen/Anhalt. A comparative study (1945–1948).] (vokiečių). Dößel: Verlag Janos Stekovics. ISBN 3-89923-027-2.
- ↑ Kai Cornelius, Vom spurlosen Verschwindenlassen zur Benachrichtigungspflicht bei Festnahmen, BWV Verlag, 2004, pp. 126ff, ISBN 3-8305-1165-5
- ↑ „Thursday briefing: Russia launches attack on Ukraine“. The Guardian. 2022-02-24. Nuoroda tikrinta 2025-08-29.
- ↑ Grzegorz Rossoliński-Liebe, Bastiaan Willems (2022). „Putin's Abuse of History: Ukrainian 'Nazis', 'Genocide', and a Fake Threat Scenario“. The Journal of Slavic Military Studies. 35 (1): 1–10. doi:10.1080/13518046.2022.2058179. S2CID 250340541.
- ↑ Sheftalovich, Zoya (2022-04-25). „Putin wants to de-Nazify Ukraine — that's ludicrous, say the country's Jews“. Politico. Suarchyvuota iš originalo 2022-10-11. Nuoroda tikrinta 2022-10-11.
- ↑ Berger, Miriam (2022-02-25). „Putin says he will 'denazify' Ukraine. Here's the history behind that claim“. Washington Post. Suarchyvuota iš originalo 2022-03-03. Nuoroda tikrinta 2022-03-07.
- ↑ Smart, Charlie (2022-07-02). „How the Russian Media Spread False Claims About Ukrainian Nazis“. The New York Times. Suarchyvuota iš originalo 2022-07-03. Nuoroda tikrinta 2022-10-11.
