Socializmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Robertas Ovenas vienas pirmųjų pavartojo terminą „socializmas“[1]

Socializmas yra ideologija arba ideologijų grupė, taip pat susijusių politinių teorijų grupė, kurių pagrindinis dėmesys skiriamas teisingam gėrybių paskirstymui tarp visuomenės narių bei visuomeniniam arba valstybiniam gamybos priemonių valdymui.

Socializmo ištakas galima rasti labai anksti, tokių mąstytojų kaip Robertas Ovenas, Tomo Moro, Žano Žako Ruso darbuose. Pats žodis atsirado XIX amžiaus pradžioje. Socializmo sąvoka buvo vartojama skirtingomis prasmėmis skirtingais laikotarpiais ir skirtingose šalyse, tiek individų ir grupių laikiusių save socialistais, tiek jų priešininkų.

Ideologija[taisyti | redaguoti kodą]

Socializmas – viena iš trijų stambiausių politinių ideologijų. Socializmas iškelia pamatines lygybės, solidarumo ir teisingumo vertybes. Pagrindinė pirmųjų socialistų iškelta tezė buvo ta, kad gamybos priemonės turi priklausyti tiems, kurie jas naudoja – proletariatui. XIX amžiaus antroje pusėje išsiskyrė kelios socializmo srovės – anarchizmas, marksizmas, fabianizmas, kiek vėliau sparčiai ėmė populiarėti ir socialdemokratija. Socializmo ideologai iškelia bendrąjį gėrį aukščiau individo interesų, nors daugelis socializmo srovių ir nereikalauja visiško asmeninių interesų atsisakymo. Socialistinė visuomenė remiasi kooperacija, o ne konkurencija. Didelius socialinius ir turtinius skirtumus socializmas laiko blogybe, tačiau skirtingos socializmo srovės siūlo skirtingas priemones jiems mažinti. Jei marksistai pasisako už visišką privačios nuosavybės panaikinimą, tai socialdemokratai apsiriboja daliniu turto perskirstymu per mokesčių sistemą. Apskritai, apibendrintai nagrinėti socializmo ideologiją yra sudėtinga, nes dabar dominuojanti socializmo forma – socialdemokratija, o tuo labiau – XX amžiaus pabaigoje išpopuliarėjęs „trečiojo kelio socializmas“ labai skiriasi nuo ankstyvųjų socializmo šaknų. Praktiniai poreikiai privertė moderniuosius socialistus perimti nemažą dalį liberalios ideologijos nuostatų. Jei ankstyvasis socializmas, kartais įvardijamas kaip utopinis kvietė kurti visuomenę be valstybės ir be privačios nuosavybės, t. y. sunaikinti tiek politinę, tiek ekonominę prievartą, tai socialdemokratijai šie šūkiai nebebūdingi ir socialistinė visuomenė kuriama šiuolaikinės, demokratinės valstybės rėmuose, leidžiant funkcionuoti dalinai kontroliuojamai kapitalistinei rinkos ekonomikai.

Socializmo ideologijos skirstomos pagal kelis parametrus. Pirmiausia išskiriamas evoliucinis ir revoliucinis socializmas. Pirmasis siūlo kurti socialistinę visuomenę palaipsniui, remiantis masių švietimu ir atsargiomis reformomis. Revoliucinis socializmas, ryškiausiu kurio pavyzdžiu galima laikyti marksizmą, pasisako už smurtinę revoliuciją, kurios metu būtų sunaikinta kapitalistinė visuomenė ir sukurta nauja, socialistinė. Taip pat skiriasi požiūris į valstybę. Social – anarchizmas, utopinis socializmas ir kai kurios kitos srovės pasisako už valstybių panaikinimą, visą valdžią perduodant darbininkų bendruomenėms, tuo tarpu leninizmas siūlo perduoti valstybei tiesioginį absoliučiai visos ekonomikos valdymą. Socialdemokratija pasisako už politine demokratija pagrįstą valstybę bei rinkos ekonomiką.

Susijusios ideologijos:

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas socializmas
Commons-logo.svg Vikiteka: Socializmas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

  1. Oxford English Dictionary, etymology of socialism