Berlyno mūšis
Berlyno mūšis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Priklauso: Antrojo pasaulinio karo Rytų frontas | |||||||
![]() Brandenburgo vartai tarp Berlyno griuvėsių (1945 m. birželio mėn.) | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
![]() ![]() |
![]() | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
![]() ![]() ![]() |
![]() ![]() | ||||||
Pajėgos | |||||||
2 500 000 karių[1][2] 6 250 tankų ir savaeigių pabūklų[2] 7 500 lėktuvų[2] 41 600 patrankų ir minosvaidžių[3][4] |
1 000 000 karių[5] 1 530 tankų ir savaeigių pabūklų[6] 3 300 lėktuvų[7] 10 400 patrankų ir minosvaidžių[5] | ||||||
Nuostoliai | |||||||
81 116 žuvo arba dingo 280 251 sužeista[8] |
220 000 sužeista[9] 22 000 civilių žuvo[10] |
Berlyno mūšis (arba Berlyno operacija) – viena didžiausių puolamųjų operacijų per paskutinį Antrojo pasaulinio karo etapą Europoje. Mūšis vyko Berlyne 1945 m. balandžio 16 – gegužės 2 d. Mūšio pabaigoje Raudonoji armija kartu su lenkų pajėgomis užėmė miestą ir privertė kapituliuoti Vokietijos pajėgas.
Tikslas ir pajėgos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Berlyno karinė grupuotė buvo puolama Raudonosios armijos 1-ojo Baltarusijos, 2-ojo Baltarusijos ir 1-ojo Ukrainos frontų. Šiems frontams taip pat priklausė dvi lenkų armijos.[11] Iš viso mūšiui buvo sutelkta apie 2,5 mln. karių, 6 250 tankų ir savaeigių pabūklų, 7 500 lėktuvų, 41 600 patrankų ir minosvaidžių. Sovietai siekė suskaldyti Berlyno grupuotę, apsupti ir sunaikinti dalimis.[11] Berlynui ginti nacistinė valdžia metė apie 1 mln. vokiečių karių, 1 530 tankų ir savaeigių pabūklų, apie 3300 lėktuvų bei 10 400 patrankų ir minosvaidžių.
Pirmas etapas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmojo mūšio etapo metu (balandžio 16–25 d.) 1-asis Baltarusijos frontas balandžio 16 d., nors ir patirdamas didelių nuostolių, sudavė vokiečiams svarbiausią smūgį Zelovo aukštumų kryptimi.[11] Tuo tarpu 1-asis Ukrainos frontas didino puolimą ties Neisės upe. 2-asis Baltarusijos frontas balandžio 20 d. puolė Ščecino kryptimi.[11] Balandžio 21 d. sovietų kariuomenė įsiveržė į Berlyną. 1-asis Baltarusijos ir 1-asis Ukrainos frontai balandžio 24 d. susijungė miesto pietrytiniame pakraštyje, suskaldydami Vermachto Berlyno grupuotę ir apsupdami pagrindines jos 9‑os armijos ir 4‑os tankų armijos jėgas, kurios buvo į pietryčius nuo Berlyno.[11] Balandžio 25 d. Raudonoji armija apsupo Berlyną, kuriame tebesikovė apie 200 000 vokiečių karių.[11]
Antras etapas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Per antrąjį mūšio etapą (balandžio 25 – gegužės 2 d.) pradėta naikinti apsuptą Berlyno grupuotę.[11] Balandžio 30 d. buvo užimtas Reichstagas, nusižudė Hitleris.[11] Gegužės 2 d. Berlyno įgulos liekanos kapituliavo. Vykstant mūšiams dėl Berlyno SSRS kariuomenė vykdė puolimą ir vakarų kryptimi.[11]
Reikšmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1945 m. gegužės 8 d. vakare Berlyne Vokietijos kariuomenės vadovybės atstovai pasirašė besąlyginės kapituliacijos aktą. Tai reiškė Antrojo pasaulinio karo pabaigą Europoje.[11]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Zaloga 1982, p. 27.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Glantz 1998, p. 261.
- ↑ Ziemke 1969, p. 71.
- ↑ Murray & Millett 2000, p. 482.
- ↑ 5,0 5,1 Glantz 1998, p. 373.
- ↑ Wagner 1974, p. 346.
- ↑ Bergstrom 2007, p. 117.
- ↑ Krivosheev 1997, p. 157.
- ↑ Müller 2008, p. 673.
- ↑ Antill 2005, p. 85.
- ↑ 11,00 11,01 11,02 11,03 11,04 11,05 11,06 11,07 11,08 11,09 Berlyno operacija. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-12.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Zaloga, Steven J. (1982 title='The Polish Army, 1939–45)
- Glantz, David M. (1998), When Titans Clashed: How the Red Army Stopped Hitler, University Press of Kansas, ISBN 978-0-7006-0899-7
- Ziemke, Earl F. (1969), Battle for Berlin End of the Third Reich Ballantine's Illustrated History of World War II (Battle Book #6), Ballantine Books
- Murray, Williamson & Millett, Allan Reed (2000), A War to be Won, Harvard University Press, ISBN 978-0-674-00680-5
- Wagner, Ray (1974), The Soviet Air Force in World War II: the Official History, Doubleday
- Bergstrom, Christer (2007), Bagration to Berlin – The Final Air Battles in the East: 1944–1945, Ian Allan Publishing, ISBN 978-1-903223-91-8
- Krivosheev, G. F. (1997), Soviet Casualties and Combat Losses in the Twentieth Century, Greenhill Books, ISBN 978-1-85367-280-4
- Müller, Rolf-Dieter (2008), Das Deutsche Reich und der Zweite Weltkrieg, Band 10/1: Der Zusammenbruch des Deutschen Reiches 1945 und die Folgen des Zweiten Weltkrieges – Teilbd 1: Die militärische Niederwerfung der Wehrmacht, Deutsche Verlags-Anstalt, ISBN 978-3-421-06237-6
- Antill, Peter (2005), Berlin 1945, Osprey, ISBN 978-1-84176-915-8