Jugoslavija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Социјалистичка федеративна република Југославија
Socijalistička federativna republika Jugoslavija
Socialistična federativna republika Jugoslavija
Flag of the Kingdom of Yugoslavia.svg 1943-1992 Flag of FR Yugoslavia.svg
Flag of Slovenia.svg
Flag of Croatia.svg
Flag of the Republic of Macedonia 1992-1995.svg
Flag of Bosnia and Herzegovina (1992-1998).svg
Jugoslavijos vėliava Jugoslavijos SFR herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Jugoslavija žemėlapyje
Valstybinė kalba serbų-kroatų, slovėnų ir makedonų
Sostinė Belgradas
Plotas 255 800 km²
Gyventojų (1979)
 – Tankis
21,8 mln
85/km²
Valiuta Jugoslavijos dinaras
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +/-X
UTC +/-X arba -
Susikūrė 1943 lapkričio 29
Žlugo 1992 balandžio 28
Valstybinis himnas Jugoslavijos himnas

Šis straipsnis – apie socialistinę valstybę, egzistavusią 1945–1992 m. Apie 1918–1945 m. egzistavusią Jugoslaviją žiūrėkite straipsnį Jugoslavijos karalystė. Apie vėliau egzistavusią Jugoslaviją žiūrėkite straipsnį Jugoslavijos Federacinė Respublika.

Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika (Jugoslavija) – valstybė egzistavusi nuo 1945 m. lapkričio 29 iki 1992 metų. Europos pietryčiuose, Balkanų pusiasalio centrinėje ir š. v. dalyje. Vakaruose priėjo prie Adrijos jūros, š. vakaruose ribojosi su Italija, šiaurėje su Austrija ir Vengrija, rytuose su Rumunija ir Bulgarija, pietuose su Graikija, pietvakariuose su Albanija.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Jugoslavijos istorija

Susikūrė 1945 m. lapkričio 29 d., pakeitė iki tol gyvavusią Jugoslavijos Demokratinę Respubliką. 1991 m. birželio 25 d. iš Jugoslavijos sudėties pasitraukė Slovėnija ir Kroatija, 1991 m. rugsėjo 5 d. Makedonija, 1992 m. balandžio 5 d. Bosnija ir Hercegovina. 1992 m. balandžio 28 d. žlugo Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika, susikūrė Jugoslavijos Federacinė Respublika.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal santvarką Jugoslavija buvo socialistinė federacinė respublika.
Pagal 1974 konstituciją aktyviąją rinkimo teisę turėjo piliečiai, sulaukę 18 m.
Aukščiausiasis valstybės valdžios organas buvo Skupščina, susidedanti iš 2 rūmų: Sąjungos večės (220 delegatų, renkamų 4 metams bendruomenių skupščinų po 30 iš kiekvienos respublikos ir po 20 iš auton. krašto) ir Respublikų ir autonominių kraštų večės (88 delegatai, renkami respublikų ir autonominių kraštų skupščinų po 12 iš respublikos ir po 8 iš krašto).

Kolektyvinis valstybės vadovas buvo Skupščinos prezidiumas, susidedantis iš 9 narių (8 renkamų po 1 iš kiekvienos respublikos ir autonominio krašto skupščinos, taip pat ir Jugoslavijos komunistų sąjungos pirmininkas, kuris galėjo būti Skupščinos išrinktas prezidiumo pirmininku ir Jugoslavijos SFR prezidentu).
Respublikų ir autonominių kraštų skupščinų pasiūlymu 1974 m. Jugoslavijos SFR prezidentu neterminuotai išrinktas Josipas Brozas (Titas). Prezidentas buvo ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, Liaudies gynybos tarybos pirmininkas.
Prezidiumo nariai buvo atskaitingi juos išrinkusioms respublikos ar krašto skupščinoms.

Vykdomąją valdžią turėjo Sąjungos vykdomoji večė, kuri atskaitinga Skupščinai.

Kiekviena respublika ir autonominis kraštas turėjo savo konstituciją, parengtą 1974 federacijos konstitucijos pagrindu, skupščiną bei vykdomąją večę.
Vietos valdžios organai buvo bendruomenių skupščinos, susidedančios iš 3 večių: vieningojo darbo večės (delegatus rinko darbo kolektyvai), vietinių sandraugų večės (delegatus renko teritoriniai susivienijimai) ir visuomeninės politinės večės (delegatus renko gyventojai iš visuomeninių politinių organizacijų pateiktų kandidatų).

Bendruomenės skupščiną renko savo vykdomąjį organą – bendruomenės vykdomąją večę. Teismų sistemą sudarė Sąjungos teismas, Konstitucinis teismas (narius rinko Jugoslavijos Skupščina), respublikų, autonominių kraštų ir bendruomenių teismai (narius renko atitinkamos skupščinos).

Pagal Konstituciją Jugoslaviją sudarė kelios oficialio „nacijos“, atitinkančios federacines respublikas. Nacijų (slovėnų, kroatų, bosnių, serbų, makedonų) mažumų interesus turėjo ginti jų vardo respublika.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Jugoslavijos socialistinę federacinę respubliką sudarė 6 socialistinės respublikos ir du autonominiai kraštai priklausę Serbijos socialinstinei respublikai:
Vėliava Respublika Plotas Gyventojų (tūkst.) Sostinė
Sfrj.png
1 Flag of SR Bosnia and Herzegovina.svg Bosnijos ir Hercegovinos Socialistinė Respublika 51,1 3981 Sarajevas
2 Flag of SR Croatia.svg Kroatijos Socialistinė Respublika 56,5 4507 Zagrebas
3 Flag of the SR Macedonia.svg Makedonijos Socialistinė Respublika 25,7 1760 Skopjė
4 Flag of SR Montenegro.svg Juodkalnijos Socialistinė Respublika 13,8 560 Titogradas
5 Flag of SR Serbia.svg Serbijos Socialistinė Respublika 88,4 8742 Belgradas
5a Kosovas 10,9 1385 Priština
5b Voivodina 21,5 1976 Novi Sadas
6 Flag of SR Slovenia.svg Slovėnijos Socialistinė Respublika 20,3 1775 Liubliana


Jugoslavijos teritorijos kaita

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Jugoslavijos geografija

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Jugoslavijos ekonomika

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Jugoslavijos demografija


Jugoslavijos tautos 1991 m.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Jugoslavijos kultūra

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

1976 m. Jugoslavijoje vyko V Europos futbolo čempionatas.

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]