Trečiojo Reicho vėliava

Vokietijos Reicho vėliava Hakenkreuzfahne
Pavadinimas	Nacių vėliava, svastikos vėliava
Naudojimas	Nacionalinė vėliava
Proporcijos	3:5
Priimta	1935 m.
Dizainas	Horizontali raudonos spalvos vėliava su baltame apskritime esančia svastika

Nacistinės Vokietijos vėliava (vok. Hakenkreuzfahne), oficialiai Vokietijos Reicho vėliava – oficialus Trečiojo Reicho simbolis. Vėliava buvo raudonos spalvos su baltame apskritime esančia svastika. Iš pradžių buvo naudojama kaip nacių partijos (NSDAP) vėliava po jos įkūrimo. Po to, kai 1933 m. Adolfas Hitleris paskelbtas Vokietijos kancleriu, vėliava tapo viena iš dviejų oficialių valstybinių vėliavų (kita oficiali vėliava buvo Vokietijos imperijos).

1935 m. rugsėjo 15 d. nacių vėliava tapo vienintele nacionaline Vokietijos vėliava, praėjus metams po Reicho prezidento Pauliaus fon Hindenburgo mirties.

Istorija

Ištakos

Senoji imperinė Vokietijos vėliava (iš pradžių naudota 1867–1918 m.) buvo trumpam vėl priimta kaip nacionalinė vėliava 1933–1935 m.

Nacių partijos vėliava. Šioje vėliavoje svastika yra pačiame centre, todėl ji šiek tiek skiriasi nuo valstybės vėliavos, kurioje svastika yra pasislinkusi į kairę nuo centro.

Atmetęs daugybę pasiūlymų ir spalvų, naujos vėliavos pasirinkimo procesą Hitleris apibūdino taip:

Tuo tarpu aš pats po nesuskaičiuojamų bandymų sukūriau galutinę formą: vėliavą raudoname fone, baltą diską ir juodą svastiką viduryje. Po ilgų bandymų taip pat radau neabejotiną proporciją tarp vėliavos ir balto disko dydžių, taip pat svastikos formą ir storį. Adolfas Hitleris, „Mano kova“ (1925)

1933 m. sausio 30 d. Hitlerį paskyrus Vokietijos kancleriu, juodos, raudonos ir auksinės spalvos trispalvės buvo atsisakyta. Kovo 12 d. nutarimu buvo nustatytos dvi teisėtos nacionalinės vėliavos: vėl įvesta juodos, baltos ir raudonos spalvos imperinė trispalvė bei nacių partijos vėliava.

Simbolika

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Svastika#Nacizme.

Nacių vėliava paima spalvas iš imperijos trispalvės, o Hitleris rašė, kad jis „visada buvo už senų spalvų palikimą“, nes matė jas kaip „švenčiausią savo, kaip kario“ turtą, taip pat todėl, kad jos atitiko jo asmeninį skonį. Hitleris spalvoms pridėjo naujos simbolikos, sakydamas, kad „raudona išreiškė socialinę mintį, kuria grindžiamas judėjimas, balta – tautinę mintį“, o juoda svastika buvo „arijų rasės“ emblema ir „kūrybinio darbo idealas, kuris pats savaime yra ir visada bus antisemitiškas“.

Taip pat žiūrėti

• Vokietijos vėliava