Nyderlandų reichskomisariatas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Nyderlandų reichskomisariatas Reichskommissariat Niederlande Rijkscommissariaat Nederland | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| |||||||
.svg) | |||||||
| Valstybė |  Trečiasis reichas
| ||||||
| Administracinis centras | Amsterdamas | ||||||
| Oficialios kalbos | Olandų, vokiečių | ||||||
| Reichskomisaras | Artūras Zeis-Inkvartas (1940–1945) | ||||||
| Gyventojų | 8 834 000 (1940) | ||||||
| Plotas | 41 865 km² | ||||||
.svg)
.svg)
Nyderlandų reichskomisariatas (vok. Reichskommissariat Niederlande) – civilinis okupacinis administracinis vienetas, įkurtas nacistinės Vokietijos okupuotuose Nyderlanduose Antrojo pasaulinio karo metais. Visas jo pavadinimas buvo Nyderlandų okupuotų teritorijų reichskomisariatas (vok. Reichskommissariat für die besetzten niederländischen Gebiete). Okupacinei valdžiai vadovavo Artūras Zeis-Inkvartas, paskutinis Austrijos kancleris, prieš jos prijungimą prie Vokietijos.
Okupacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vokiečių viešpatavimas Nyderlanduose prasidėjo nuo invazijos. Kapituliacijos dieną (1940 m. gegužės 15 d.) visas ministerijų personalas pabėgo į Londoną, kad sudarytų Nyderlandų vyriausybę tremtyje. Karalienė Vilhelmina tai padarė diena anksčiau. Vyriausybės valdžia de facto atsidūrė generolo Henrio Vinkelmano, kaip aukščiausio Nyderlandų karinio vado, rankose. 1940 m. gegužės 20 d. iš pradžių buvo sukurta karinė administracija, kuriai vadovavo Aleksandras Freiheras von Falkenhausenas. Ji buvo greitai išformuota, tačiau ją pakeitė civilinė administracija, kuriai vadovavo naujai paskirtas Artūras Zeis-Inkvartas, pavadintas okupuotų Nyderlandų teritorijų reichskomisaru (Reichskommissar für die besetzten niederländische Gebiete). Todėl nauja valdymo forma buvo ne vokiečių karinė vyriausybė (Militärverwaltung), o civilinė vyriausybė (Zivilverwaltung). Hitleris pasirinko šį variantą daugiausia dėl ideologinių priežasčių: olandai buvo laikomi „rasiškai gimininga tauta“ ir todėl turėjo būti patraukti į nacionalsocializmo pusę.
Struktūra ir politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aneksijos planai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po invazijos Nyderlandai laikinai buvo pavaldūs Vokietijos civiliniam gubernatoriui (reichskomisarui), kol buvo priimtas galutinis sprendimas dėl kitos valdymo formos, kuri „palengvintų“ olandų tautos asimiliaciją į Vokietiją. Tačiau Vokietijos režimas keletą kartų rimtai svarstė galimybę įgyvendinti konkretų planą pakeisti Nyderlandų reichskomisariato teritorinę sudėtį. Tuo metu vienuolika jos provincijų turėjo būti pakeistos penkiomis naujomis gewesten (istorinis olandų terminas subnacionalinei valstybės valdžiai), o reichskomisaras Artūras Zeis-Inkvartas buvo paskirtas visos šalies Reichstathalteriu ir Gauleiteriu.[1]
Šis pasiūlymas kilo iš dokumento, kurį sukūrė Hanns Albin Rauter, aukštasis SS ir policijos vadas Nyderlanduose, vėliau 1942 m. lapkritį pateikęs jį nacių partijos sekretoriui Martinui Bormanui. Jame jis pateikė savo pasiūlymus dėl būsimos Nyderlandų politinės organizacijos, jai tapus Trečiojo Reicho dalimi. Buvo paraginta efektyviai padalinti Nyderlandus į penkis naujus Reichsgau, kuriems, pageidautina, vadovautų olandų Waffen-SS veteranai iš rytų fronto. Šie Gau buvo visiškai susiję su penkiomis policijos ir teismų apygardomis, kurias vokiečiai buvo įsteigę anksčiau, remdamiesi regioniniais Nyderlandų SS „standartais“.[1] Bijodami tolesnio Nyderlandų nacifikavimo, pagrindiniai Nyderlandų vyriausybės pareigūnai primygtinai rekomendavo Zeis-Inkvartą neatlikti šių veiksmų dėl administracinio chaoso, kurį tai neišvengiamai sukeltų, todėl jie kuriam laikui buvo atidėti.[1]
Išsivadavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
1944–1945 m. reichskomisariatas buvo užpultas Sąjungininkų pajėgų. Pirmasis Sąjungininkų bandymas išlaisvinti Nyderlandus buvo 1944 m. operacijos „Market Garden“ metu, kai desantininkų divizijos panaudojo pagrindinius tiltus Nyderlanduose, kad Belgijoje dislokuoti Sąjungininkų tankai galėtų greitai pereiti per Nyderlandus ir pasiekti Arnhemą. Tai suteiktų Sąjungininkams strateginį pranašumą įsiveržti į Vokietiją ir greitai užbaigti karą. Eindhovenas ir Neimegenas buvo išlaisvinti. Tačiau Sąjungininkų žvalgybos nesėkmės ir prasta organizacija lėmė, kad Sąjungininkai nesugebėjo kirsti Reino Arnheme.
Po operacijos „Market Garden“, Kanados armijai buvo suteikta iniciatyva išlaisvinti Nyderlandus. Kanados ginkluotosioms pajėgoms pavyko nustumti vokiečių pajėgas į viršutinę Nyderlandų dalį iki 1945 m., kai Vokietija pasidavė, atsisakydama savo pretenzijų į Nyderlandus ir visas kitas okupuotas teritorijas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||||||||
