Pavaldi valstybė
Pavaldi valstybė, tarptautiniuose santykiuose – tai valstybė, kuri yra ekonomiškai, politiškai ir (arba) kariniu požiūriu pavaldi kitai galingesnei valstybei. Pavaldi valstybė gali būti įvairiai apibūdinama: satelitinė valstybė, susijusi valstybė, dominija, kondominija, savivaldi kolonija, neokolonija, protektoratas, vasalinė valstybė, marionetinė valstybė ar duoklę mokanti valstybė.[1]
Pavyzdžiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prancūzija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Per Prancūzijos revoliucinius karus buvo įkurtos „Républiques soeurs“ (liet. seseriškos respublikos). Jos buvo įkurtos Italijoje (Cizalpinų respublika ir Partenopės respublika), Graikijoje (Jonijos salos), Šveicarijoje (Helvetijos respublika ir Rodano respublika), Belgijoje ir Nyderlanduose (Batavijos respublika).
XIX a. Pirmosios Prancūzijos imperijos laikais, Napoleonui Bonapartui ir Prancūzijos kariuomenei užkariaujant Europą, šios valstybės keitėsi, susikūrė kelios naujos. Italijos respublikos buvo pertvarkytos į Italijos karalystę, kurią šiaurėje tiesiogiai valdė Napoleonas, o pietuose – į Neapolio karalystę. Italijos pusiasalyje buvo sukurta trečia valstybė – Etrurijos karalystė. Batavijos respubliką pakeitė Olandijos karalystė, kurią valdė trečiasis Napoleono brolis Liudvikas Bonapartas. Iš Šventosios Romos imperijos atsiskyrė 35 Vokietijos valstybės, visos jos buvo Prancūzijos sąjungininkės, ir sukūrė Reino konfederaciją – pavaldžią valstybę, sukurtą kaip buferis tarp Prancūzijos ir dviejų didžiausių jos priešų rytuose – Prūsijos ir Austrijos. Prancūzijai įsiveržus į Pirėnų pusiasalį, Ispanija taip pat buvo paversta pavaldžia karalyste, kaip ir Lenkija, tuometinė Varšuvos kunigaikštystė.
XX a. Prancūzija ėmė taikyti Françafrique koncepciją – jos buvusių Afrikos kolonijų pavadinimas.[2] Šiuo metu ši sąvoka kai kuriais atvejais vartojama kritikuojant tariamai neokolonijinius Prancūzijos santykius su jos buvusiomis kolonijomis Afrikoje. Šios šalys tiekia Prancūzijos ekonomikai svarbią naftą ir naudingąsias iškasenas.[3]
Baltarusija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Analitikai Baltarusiją nuo pat jos nepriklausomybės nuo Tarybų Sąjungos paskelbimo vadina Rusijai pavaldžia valstybe.[4][5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Michael Graham Fry, Erik Goldstein, Richard Langhorne. „Guide to International Relations and Diplomacy“, 2002, 9 p.
- ↑ Haski, Pierre (2013). „The Return of Françafrique“ (anglų). The New York Times. Nuoroda tikrinta 2022-03-05.
- ↑ „The French African Connection“ (anglų). Aljazeera. 2014. Suarchyvuota iš originalo 2018-11-12. Nuoroda tikrinta 2022-03-05.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ Girnius, Kęstutis (2017). „K. Girnius. Ar reikėtų „perkrauti“ santykius su Baltarusija?“. www.delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2022-03-05. „Nėra vieningo požiūrio Baltarusijos atžvilgiu, galima įžvelgti dvi pagrindines pozicijas. Vanagų nuomone, Baltarusija yra Rusijai ištikima ir pavaldi šalis, de facto net okupuota. <...> Rusijos įtaka yra milžiniška, jos ryšiai su Baltarusija itin glaudūs.“
- ↑ „Ukraine conflict: What we know about the invasion“ (anglų). BBC News. 2022. Nuoroda tikrinta 2022-03-05.
|
Šis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. Ši žymė yra bendra, neskirta naudojimui, prašome naudoti konkretesnę žymę. |