Galutinis sprendimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Reinhardo Heidricho laiškas vokiečių diplomatui Martinui Liuteriui, kuriame prašoma administracinės pagalbos įgyvendinant galutinį sprendimą.

Galutinis sprendimas (vok. die Endlösung) arba Galutinis žydų klausimo sprendimas (vok. Endlösung der Judenfrage) – nacistinės Vokietijos planas išnaikinti visus Europos žydus per Antrąjį pasaulinį karą.[1]

Tyčinio ir sistemingo genocido politiką nacių vadovybė suformulavo 1942 m. sausį netoli Berlyno vykusioje Vanzės konferencijoje.[2] Galutinis sprendimas baigėsi Holokaustu, kurio metu buvo nužudyta 90% Lenkijos žydų[3] ir du trečdaliai Europos žydų.[4]

Iš pradžių Adolfas Hitleris apie galutinį sprendimą kalbėjo visų pirma kaip apie žydų iškeldinimą kur nors iš Europos.[5] Jis norėjo žydų klausimo sprendimą atidėti pokario laikams: po karo galbūt jie bus apgyvendinti kokioje nors tolimoje teritorijoje, kaip pavyzdžiui, Madagaskare, kuris taps žydų tėvyne.[5] Tačiau šių planų buvo atsisakyta dėl logistinių priežasčių, daugiausia dėl Sąjungininkų vykdytos jūrų blokados.[6]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ištakos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Kadangi Pasaulinis sionistinis kongresas ir jo lyderis Chaimas Veicmanas paskelbė mums karą, mes griausime miestą po miesto, kol visi žydai nepaliks jų ir neišvyks į Madagaskarą ar į kokią kitą žydų nacionalinę valstybę.“

1941 m. liepos 31 d. reichsmaršalas Hermanas Geringas pasirašė direktyvą, adresuotą Vyriausiosios reicho saugumo valdybos viršininkui SS obergrupenfiureriui Reinhardui Heidrichui, kurioje nurodė „atlikti parengiamuosius veiksmus, susijusius su galutiniu žydų klausimo sprendimu tose Europos teritorijose, kurios yra vokiečių įtakoje“.[1] Tuo klausimu buvo nuspręsta organizuoti suinteresuotų žinybų atstovų pasitarimą.[5] Iš pradžių konferenciją buvo numatyta surengti 1941 m. gruodį. Tų pačių metų lapkričio 29 d. R. Heidrichas išsiuntinėjo įvairioms žinyboms kvietimus į konferenciją, kuri buvo numatyta gruodžio 9 d.[5] Tačiau A. Hitleriui paskelbus karą Jungtinėms Valstijoms, susitikimas buvo atidėtas į kitus metus.[1]

Vanzės konferencija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Vanzės konferencija.

1942 m. sausio 20 d. Berlyno priemiestyje, Vanzėje, įvyko aukščiausiojo laipsnio SS karininkų ir Vokietijos vyriausybės pareigūnų iš įvairių ministerijų ir agentūrų susitikimas, kuriame buvo nuspręsta dėl galutinio sprendimo įgyvendinimo ir koordinavimo.[1] Konferencija prasidėjo 12 val. ir truko vos 90 minučių. Joje dalyvavo penkiolika asmenų.[5] Konferencijos protokole buvo aiškiai pažymėtas jos tikslas – paruošti detalų „Galutinio žydų klausimo sprendimo“ planą ir suderinti jo įgyvendinimą su įvairių tarnybų atstovais.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Kas buvo „Galutinis sprendimas“? aboutholocaust.org. Pasaulinis žydų kongresas. Nuoroda tikrinta 2022-07-17.
  2. „Wannsee Conference and the Final Solution“. United States Holocaust Memorial Museum. Nuoroda tikrinta 2015-03-30. 
  3. David S. Wyman; Charles H. Rosenzveig (1996). The World Reacts to the Holocaust. JHU Press. p. 99. ISBN 0801849691. 
  4. Holocaust Encyclopedia. 'Final Solution': Overview“. United States Holocaust Memorial Museum. Suarchyvuotas originalas 2 March 2013. Nuoroda tikrinta 2016-02-05. 
  5. 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 5,5 Galutinis žydų klausimo sprendimas. aidas.lt. Lietuvos aidas. Nuoroda tikrinta 2022-07-21.
  6. Browning, Christopher R. (1995). The Path to Genocide: Essays on Launching the Final Solution. Cambridge University Press. pp. 18–19, 127–28. ISBN 978-0-521-55878-5 – via Google Books.