Gauleiteris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vėliavėlė ant gauleiterio automobilio

Gauleiteris (vok. Gauleiter, Leiter – vadovas, Gau – sritis, kraštas) – aukščiausio rango partinis VNSDP funkcionierius, vadovavęs partijos teritoriniam padaliniui, kurio teritorija sutapo su Reichstago rinkimine apygarda. Pradžioje buvo 33 gauleiteriai, vėliau – 43.

Pirmosios gauleiterių pareigybės atsirado 1925 m. po nepavykusio Alaus pučo reorganizavus VNSDP valdymą. 1928 m. gauleiteris tapo antru pagal rangą oficialiu partiniu nacių laipsniu, iškart po reichsleiterio. Gauleiteris ant atlapo turėjo išsiuvinėtą emblemą – du ąžuolo lapus.

Gauleiteris buvo partijos atstovas regione, koordinavo partijos narių veiklą. Hitleriui atėjus į valdžią, reichui tapus unitarine valstybe bei susiliejus valstybės ir partiniam aparatui, dauguma gauleiterių buvo paskirti imperijos vietininkais (vok. Reichsstatthalter), todėl savo regione turėjo praktiškai neribotą valdžią.

Gauleiteriais buvo J.Gebelsas, Fricas Zaukelis, Robertas Lėjus, Gregoras Štraseris, Julijus Štreicheris, Erichas Kochas, Franz Schwede ir kiti.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]