Triumfo arka (Paryžius)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Triumfo arka
Arc de Triomphe, Paris 21 October 2010.jpg
Triumfo arka
Triumfo arka
48°52′26″ š. pl. 2°17′42″ r. ilg. / 48.87389°š. pl. 2.29500°r. ilg. / 48.87389; 2.29500 (Triumfo arka (Paryžius))Koordinatės: 48°52′26″ š. pl. 2°17′42″ r. ilg. / 48.87389°š. pl. 2.29500°r. ilg. / 48.87389; 2.29500 (Triumfo arka (Paryžius))
Vieta Šarlio de Golio aikštė, Paryžius
Architektas Jean Chalgrin
Louis-Étienne Héricart de Thury
Statybų pradžia 1806 m. rugpjūčio 15 d. (1806-08-15)
Atidarymas 1836 m. liepos 29 d. (1836-07-29)
Paskirtis Triumfo arka
Stilius Ampyras
Aukštis 50 m

Triumfo arka (pranc. Arc de Triomphe) – Prancūzijos sostinės Paryžiaus 8-ojoje apskrityje esantis monumentalus statinys, skirtas Napoleono Bonaparto Didžiosios armijos pergalėms įamžinti. Stovi Šarlio de Golio aikštėje (anksčiau vadinamoje Žvaigždės aikšte), Eliziejaus laukų vakariniame pakraštyje. Valstybės saugomas architektūros ir istorijos paminklas, vienas iš Paryžiaus simbolių.

Pagal architekto Žano Šalgreno (pranc. Jean-François Chalgrin) projektą iškilo 1806–1836 m. Prie Triumfo arkos organizuojamos bendranacionalinių švenčių iškilmės, po ja įrengtas Pirmojo pasaulinio karo Nežinomo kario kapas ir dega Amžinoji ugnis. Nuo 1923 m. kas vakarą vyksta Amžinosios ugnies uždegimo ritualas, 2020 m. liepos 6 d. ši ceremonija buvo skirta pagerbti Nepriklausomybės atkūrimo 30–metį mininčią Lietuvą. Atmindamas žuvusiuosius už Prancūzijos laisvę, ant Nežinomo kareivio kapo ambasadorius Nerijus Aleksiejūnas padėjo Lietuvos vėliavos spalvų vainiką.[1]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienos angos Triumfo arkos aukštis 49,5 m, plotis 45 m, skersmuo 22 m. Panaudotos klasikinės formos, gausiai dekoruota skulptūromis. Tai vėlyvojo ampyro kūrinys. Statinį 1806 m. suprojektavo Jean Chalgrin, pagal dydį jis yra antras tarp tebestovinčių triumfo arkų.

Ant Arkos sienų iškalti 128 mūšių, kuriuos laimėjo respublikinės ir imperinės Prancūzijos kariuomenės (taip pat ir Mažojoje Lietuvoje įvykęs Ylavos mūšis (pranc. Bataille d'Eylau)), vietos. Be to, sienų plokštėse įrašytos 660 garsiausių prancūzų karvedžių pavardės, tarp kurių per Vilniaus ir Kauno gubernijas keliavę Napoleono žygio į Maskvą dalyviai Žakas Aleksandras Makdonaldas ir Joachimas Miuratas. Paminėtas ir lenkų generolas Juzefas Poniatovskis, prie kurio vadovaujamo V–tojo korpuso, Napoleono kariuomenei traukiantis iš Rusijos, prisijungė Antano Gelgaudo Lietuvoje suformuotas XXI pėstininkų pulkas.[2]

Napoleono Bonaparto šimto dienų valdymui priminti prie Arkos pastatyti 100 granitinių stulpelių, tarpusavyje sujungtų špižinėmis grandinėmis. Arkos viduje įrengtas statybos ir eksploatacijos istoriją pateikiantis muziejus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg