Vokietijos komunistų partija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vokietijos komunistų partija
Kommunistische Partei Deutschlands
ĮkūrėjasRoza Liuksemburg,
Karlas Lybknechtas
Įkurta1918 m. gruodžio 30 d.
Panaikinta1956 m. rugpjūčio 17 d.
PirmtakėSpartako sąjunga
LaikraštisDie Rote Fahne
Narių skaičius360 000[1] (1932 m.)
Politinė ideologijaKomunizmas,
Marksizmas-leninizmas[2][3]
Tarptautinė narystėKominternas (1919–1943)
Partijos spalvos     Raudona
     Geltona
Partijos vėliava
Flag of the Communist Party of Germany.svg

Vokietijos komunistų partija (vok. Kommunistische Partei Deutschlands, KPD) – viena pagrindinių Veimaro respublikos politinių partijų 19181933 m., pogrindinis pasipriešinimo judėjimas nacistinėje Vokietijoje ir nedidelė partija Vakarų Vokietijoje pokario laikotarpiu, kol 1956 m. federalinis konstitucinis teismas ją uždraudė.

Po Pirmojo pasaulinio karo prieš karą nusistačiusių socialistų įkurta partija prisijungė prie 1919 m. sausio mėn. spartakiečių sukilimo, kuriuo siekta įkurti sovietinę respubliką Vokietijoje. Po sukilimo pralaimėjimo ir KPD lyderių Rozos Liuksemburg, Karlo Lybknechto nužudymo partija laikinai pasuko nuosaikesniu, parlamentiniu keliu. Tačiau nuo 1925 m. vadovaujant Ernstui Tėlmanui partija tapo visiškai stalinistinė ir lojali Sovietų Sąjungos vadovybei, o nuo 1928 m. ją iš esmės kontroliavo ir finansavo Kominternas. Vadovaudama Tėlmanui, partija daugiausia išpuolių nukreipė prieš Vokietijos socialdemokratų partiją, kurią laikė pagrindine savo priešininke ir vadino „socialfašistais“. KPD „fašistais“ laikė ir visas kitas Veimaro Respublikos partijas.[4]

Veimaro Respublikoje KPD buvo uždrausta kitą dieną po to, kai 1933 m. Vokietijos rinkimuose triumfavo nacių partija. Nacistinėje Vokietijoje ji išlaikė pogrindinę organizaciją, o KPD ir su ja susijusios grupės vadovavo vidiniam pasipriešinimui nacių režimui, daugiausia dėmesio skirdamos antinacistinės literatūros platinimui. 1933–1939 m. KPD patyrė didelių nuostolių: 30 000 komunistų buvo sušaudyti, 150 000 išsiųsta į nacių koncentracijos stovyklas.[5]

Pokario metais partija atgimė susiskaldžiusioje Vakarų ir Rytų Vokietijoje ir 1949 m. laimėjo vietų pirmuosiuose Bundestago (Vakarų Vokietijos parlamento) rinkimuose, tačiau jos parama sumažėjo, kai buvusioje sovietų okupacinėje zonoje rytuose buvo įkurta Vokietijos Demokratinė Respublika. 1956 m. Konstitucinis Teismas uždraudė KPD kaip ekstremistinę partiją Vakarų Vokietijoje. 1969 m. kai kurie buvę jos nariai įkūrė dar mažesnę marginalinę partiją – Vokiečių komunistų partiją (DKP), kuri tebėra legali, o vėliau taip pat susikūrė daugybė smulkių atskilusių grupių, teigiančių, kad yra KPD įpėdinė.

Rinkimų rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Federaliniai rinkimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

KPD federalinių rinkimų rezultatai (1920–1953)
Rinkimai Balsai Vietos Pastabos
Skaičius % +/– Skaičius +/–
1920 589 454 2,1
4 / 459
Boikotavo ankstesnius rinkimus
1924 m. gegužės mėn. 3 693 280 12,6 Didėjimas 10,5
62 / 472
Didėjimas 58 Po susijungimo su kairiuoju Vokietijos nepriklausomų socialdemokratų partijos sparnu
1924 m. gruodžio mėn. 2 709 086 8,9 Mažėjimas 3,7
45 / 493
Mažėjimas 17
1928 3 264 793 10,6 Didėjimas 1,7
54 / 491
Didėjimas 9
1930 4 590 160 13,1 Didėjimas 2,5
77 / 577
Didėjimas 23 Po finansų krizės
1932 m. liepos mėn. 5 282 636 14,3 Didėjimas 1,2
89 / 608
Didėjimas 12
1932 m. lapkričio mėn. 5 980 239 16,9 Didėjimas 2,6
100 / 584
Didėjimas 11  
1933 m. kovo mėn. 4 848 058 12,3 Mažėjimas 4,6
81 / 647
Mažėjimas 19 Hitleriui einant Vokietijos kanclerio pareigas
1949 1 361 706 5,7 Mažėjimas 6,6
15 / 402
Mažėjimas 66 Pirmieji Vakarų Vokietijos federaliniai rinkimai
1953 607 860 2,2 Mažėjimas 3,5
0 / 402
Mažėjimas 15  

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Catherine Epstein. The last revolutionaries: German communists and their century. Harvard University Press, 2003. Pp. 39.
  2. Landesamt für Verfassungsschutz Brandenburg Glossar: Kommunistische Partei Deutschlands (KPD)
  3. Fulbrook, Mary (2014). A History of Germany 1918 - 2014: The Divided Nation (4th ed.). ISBN 9781118776148. 
  4. Hoppe, Bert (2011). In Stalins Gefolgschaft: Moskau und die KPD 1928–1933. Oldenbourg Verlag. ISBN 9783486711738. 
  5. McDonough, Frank (6 September 2001). Opposition and Resistance in Nazi Germany (PDF). ISBN 9780521003582. Nuoroda tikrinta 2022-03-04.