Erich Ludendorff

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ėrichas Liudendorfas
Erich Ludendorff.jpg
Ėrichas Liudendorfas
Gimė 1865 m. balandžio 9 d.
Kruševnia, Poznanės provincija, Prūsija Flag of Prussia (1892-1918).svg
Mirė 1937 m. gruodžio 20 d. (72 metai)
Miunchenas, Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Tautybė vokietis
Vokietijos generalinio štabo pirmasis generolas kvartirmeisteris
Valdė 1916 m. rugpjūčio 26 d. - 1918 m. spalio 26 d. (2 metai)
Ankstesnis Hugo von Freytag-Loringhoven
Vėlesnis Wilhelm Groener
Veikla karininkas, politikas
Partija NSDAP
Aktyvumo metai 1883–1918
Žymūs apdovanojimai

D-PRU Pour le Merite 1 BAR.svg D-PRU EK 1914 1 Klasse BAR.svg

Commons-logo.svg Vikiteka Erich Ludendorff

Ėrichas Frydrichas Vilhelmas Liudendorfas (vok. Erich Friedrich Wilhelm Ludendorff, 1865 m. balandžio 9 d. – 1937 m. gruodžio 20 d.) – vokiečių generolas, politikas. Per Pirmąjį pasaulinį karą jis išgarsėjo dėl pagrindinio vaidmens 1914 m. vokiečių pergalėse prie Lježo ir Tanenbergo.[1] 1916 m. paskirtas Vokietijos generalinio štabo pirmuoju generolu kvartirmeisteriu,[2] jis tapo pagrindiniu politikos formuotoju de facto karinėje diktatūroje, dominavusioje Vokietijoje visą likusį karo laikotarpį. Po Vokietijos pralaimėjimo jis svariai prisidėjo prie nacių atėjimo į valdžią.

Po karo Liudendorfas tapo žymiu nacionalistų lyderiu, teigiančiu, kad Vokietijos pralaimėjimas ir Versalyje pasiektas susitarimas buvo marksistų, masonų ir žydų išdavikiško sąmokslo rezultatas.[3][4][5] Jis taip pat dalyvavo nepavykusiame 1920 m. Kapo puče ir 1923 m. Alaus puče, o paskui nesėkmingai kandidatavo į prezidentus prieš feldmaršalą Hindenburgą, savo karo laikų viršininką. Vėliau jis pasitraukė iš politikos ir paskutiniuosius metus skyrė karo teorijos studijoms.

1937 m. Miunchene Liudendorfas mirė nuo kepenų vėžio.[6]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Zabecki, David T. (2006). The German 1918 Offensives: A case study in the operational level of war. London: Routledge. p. 114. 
  2. Parkinson, Roger (1978). Tormented warrior, Ludendorff and the supreme Command. London: Hodder & Stoughton. p. 110. ISBN 978-0340214824. 
  3. Richard J. Evans (2003) The Coming of the Third Reich New York: Penguin. pp. 201–202 ISBN 0-14-303469-3
  4. Thomas, Christopher Campbell (2011). Compass, square and swastika: Freemasonry in the Third Reich (PDF) (Thesis) (English). 
  5. "Heil Ludendorff" : Erich Ludendorff and Nazism, 1925–1937 / by Steven Naftzger. Collections Search – United States Holocaust Memorial Museum“. collections.ushmm.org. Nuoroda tikrinta 2021-02-22. 
  6. Ludendorffs Verlag: Der letzte Weg des Feldherrn Erich Ludendorff, München 1938, S. 8: Das Kranken- und Sterbezimmer im Josephinum in München.