Austrija-Vengrija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Austrijos-Vengrijos imperija
vok. Österreichisch-Ungarische Monarchie
veng. Osztrák–Magyar Monarchia

1867 – 1918

Coat of arms of Austrija-Vengrija

Herbas

Himnas
Gott erhalte Franz den Kaiser
Location of Austrija-Vengrija
Location of Austrija-Vengrija
Austrija-Vengrija 1914 m.
Sostinė Viena (Austrija)
Budapeštas (Vengrija)
Kalbos Vokiečių, vengrų, kroatų
Valdymo forma Konstitucinė monarchija
Imperatorius-karalius
 1867–1916 (pirmas) Pranciškus Juozapas I
 1916–1918 (paskutinis) Karolis I
Era Naujieji laikai
 - Austrijos-Vengrijos susitarimas 1867 m. kovo 30 d.
 - Bosnijos krizė 1908 m. spalio 6 d.
 - Liepos krizė 1914 m. birželio 28 d.
 - Panaikinta 1918 m. spalio 31 d.
Gyventojai
 - 1907 48 592 000 
Valiuta Austrijos-Vengrijos guldenas
Prieš
Po
Austrijos imperija
Vokiečių Austrija
Vengrijos Demokratinė Respublika
Čekoslovakija
Jugoslavijos karalystė
Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika
Antroji Lenkijos Respublika
Italijos karalystė (1861–1946)
Rumunijos karalystė

Austrija–Vengrija arba Austrijos-Vengrijos imperija (vok. Österreichisch-Ungarische Monarchie, veng. Osztrák–Magyar Monarchia) – dualistinė valstybė, sukurta pertvarkant Habsburgų monarchiją 1867 m. ir gyvavusi iki 1918 m.

Karų nualintai Habsburgų valstybei XIX a. antroje pusėje yrant, valstybė 1867 m. vasario 8 d. padalinta į dvi – Cisleitaniją (Austrijos imperiją) bei Transleitaniją (Vengrijos Šv. Stepono karūnos karalystę), valdomas bendro vadovo (Austrijos imperatorius ir Vengrijos karalius). Valstybėse veikė atskiri parlamentai bei vyriausybė, tačiau buvo bendra kariuomenė, pinigų ir muitų sistema, Užsienio reikalų, Karo ir jūrų bei Finansų ministerijos.

Valstybei priklausiusios sritys:

Pirmajame pasauliniame kare Austrijos–Vengrijos politika Balkanuose buvo vienas iš karo pretekstų, kare ji prisijungė prie Vokietijos. 19161917 m. nesėkmingai bandyta pertvarkyti valstybę į tautinių valstybių konfederaciją, o po pralaimėjimo kare, išaugus nacionalinei tautų savimonei, valstybė suskilo – jos teritorijoje susikūrė Vokiečių Austrija, Čekoslovakija bei Vengrija, o likusi dalis atiteko Lenkijai, Rumunijai, Italijai bei Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystei.