Austrija-Vengrija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
vok. Österreichisch-Ungarische Monarchie
Austrija-Vengrija
Flag of the Habsburg Monarchy.svg
1867 – 1918
Flag herbas
vėliava Coat of arms
Himnas
Gott erhalte Franz den Kaiser
Location of Austrija-Vengrija
Austrija-Vengrija 1913 m.
Sostinė Viena, Budapeštas
Kalbos vokiečių, kitos
Valdymo forma monarchija
Imperatorius
 1867–1916 Pranciškus Juozapas I (pirmasis)
 1916–1918 Karlas I (paskutinis)
Era Naujieji laikai
 - Austrijos-Vengrijos kompromisas 1867
 - Suskilo 1918 m.
Gyventojai
 - 1907 48 592 000 
Valiuta Austrijos-Vengrijos guldenas
Prieš
Po
Flag of the Habsburg Monarchy.svg Austrijos imperija
Vokiečių Austrija Flag of Austria.svg
Vengrijos Demokratinė Respublika Civil Ensign of Hungary.svg
Čekoslovakija Flag of Czechoslovakia.svg
Jugoslavijos karalystė Flag of the Kingdom of Yugoslavia.svg
Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika Flag of Ukraine.svg
Antroji Lenkijos Respublika Poland flag 300.png

Austrija–Vengrija, oficialus pavadinimas Die im Reichsrat vertretenen Königreiche und Länder und die Länder der heiligen ungarischen Stephanskrone – dualistinė valstybė, sukurta pertvarkant Habsburgų monarchiją 1867 m. ir gyvavusi iki 1918 m.

Karų nualintai Habsburgų valstybei XIX a. antroje pusėje yrant, valstybė 1867 m. vasario 8 d. padalinta į dvi – Cisleitaniją (Austrijos imperiją) bei Transleitaniją (Vengrijos Šv. Stepono karūnos karalystę), valdomas bendro vadovo (Austrijos imperatorius ir Vengrijos karalius). Valstybėse veikė atskiri parlamentai bei vyriausybė, tačiau buvo bendra kariuomenė, pinigų ir muitų sistema, Užsienio reikalų, Karo ir jūrų bei Finansų ministerijos.

Valstybei priklausiusios sritys:

Pirmajame pasauliniame kare Austrijos–Vengrijos politika Balkanuose buvo vienas iš karo pretekstų, kare ji prisijungė prie Vokietijos. 19161917 m. nesėkmingai bandyta pertvarkyti valstybę į tautinių valstybių konfederaciją, o po pralaimėjimo kare, išaugus nacionalinei tautų savimonei, valstybė suskilo – jos teritorijoje susikūrė Vokiečių Austrija, Čekoslovakija bei Vengrija, o likusi dalis atiteko Lenkijai, Rumunijai, Italijai bei Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystei. Vikiteka