Didžioji pocūgė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Pseudotsuga menziesii
Pseudotsuga glauca treeUSDA.jpg
Melsvoji pocūgė (Pseudotsuga menziesii var. glauca)
auganti pietų - centriniame Kolorade
Red Creek Fir.jpg
74 m aukščio ir 13,3 m kamieno apimties
Pakrantinė pocūgė (Pseudotsuga menziesii var. menziesii)
auganti 15 km nuo Port Renfrew
Vankuverio saloje (Britų Kolumbija)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Pušūnai
(Wikispecies-logo.svg Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
(Wikispecies-logo.svg Pinopsida)
Šeima: Pušiniai
(Wikispecies-logo.svg Pinaceae)
Gentis: Pocūgė
(Wikispecies-logo.svg Pseudotsuga)
Rūšis: Didžioji pocūgė
(Wikispecies-logo.svg Pseudotsuga menziesii)
Binomas
Pseudotsuga menziesii
(Mirb.) Franco, 1950
Pseudotsuga menziesii levila.png
Didžiosios pocūgės porūšių savaiminio paplitimo arealas
Šiaurės Amerikos žemyno vakaruose:
pakrantinės pocūgės (šviesiai žalsva spl.)
melsvosios pocūgės (šviesiai melsva)

Didžioji pocūgė (lot. Pseudotsuga menziesii, angl. Douglas fir) – pušinių (Pinaceae) šeimos, pocūgių (Pseudotsuga) genties visžalių, vienanamių medžių rūšis.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžioji pocūgė savaime paplitusi plačioje Šiaurės Amerikos vakaruose: nuo vidurio Britų Kolumbijos (Kanada) šiaurėje, iki šiaurės vakarinių Meksikos valstijų, o rytuose iki vidurio Kolorado (JAV).

Didžiosios pocūgės introdukuotos Čilėje, Argentinoje, Naujojoje Zelandijoje, taip pat Europoje – nuo Ispanijos iki Suomijos, įskaitant ir Lietuvą.

Didžiosios pocūgės Pseudotsuga menziesii var. menziesii varieteto spygliai ir kankorėžiai

Augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savaiminio paplitimo kraštuose auga kalnuotuose regionuose, nuo jūros lygio iki 3050 m aukščio altitudėse.

Didžiosios pocūgės Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje introdukuota melsvoji pocūgė (Pseudotsuga menziesii var. glauca), kuri pakankamai gerai auga Lietuvos klimato sąlygomis. Dėl žiemos metu pasitaikančios žemos temperatūros, pakrantinei pocūgei augimo sąlygos Lietuvoje netinkamos.

Didiosios pocūgės varietetai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išskiriami du didžiosios pocūgės varietetai[2]:

Aukštis, kamieno skersmuo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiosios pocūgės Pseudotsuga menziesii var. menziesii varietetas šalia visžalės sekvojos ir karališkojo eukalipto yra aukščiausiai augantis medis. Pakrantinių pocūgių varieteto savaiminio paplitimo arealo brandžiuose miškuose aukštis siekia daugiau kaip 60-75 m. Jų kamienai iki 1,5–2 m skersmens. Aukščiausios, šiuo metu augančios didžiosios pocūgės „Doerner Fir“ aukštis 99,76 m, kamieno skersmuo 3,35 m. Ji auga East Fork Brummit Creek, Coos apygardoje, Oregono valstijoje. Su storiausio, 4,85 m skersmens kamienu didžioji pocūgė „Queets Fir“ auga Queets upės slėnyje, Olympic National Park, Vašingtono valstijoje, JAV. Pagal paskutinius tyrimus teigiama, kad jos gali išaugti maksimaliai nuo 130 iki 145 metrų aukščio, bet į dar aukštesnes medžio lajas jau nutrūktų vandens gavimas.

  • 1897 metais buvo teigta, JAV Vašingtono valstijos, Whatcom apygardos Loop fermoje, buvo nukirsta 142 m aukščio ir 480 metų senumo didžioji pocūgė.
  • 1902 metais 'Lynn Valley' (šiauriau Vankuverio), Kanadoje esančioje Britų Kolumbijoje, buvo nupjauta didžioji pocūgė 126 m aukščio ir 4.3 m skersmens.
  • Taip vadinama Mineral Tree buvo 119,78 m aukščio ir turėjo 4,57 m kamieno skersmenį.
  • Senuose dokumentuose yra užfiksuotų ir daugiau 100–120 m aukščio ir 4.5–6 metrų skersmens kamienais šios rūšies medžių. Palyginimui, dabar aukščiausias žinomas medis visžalė sekvoja siekia 115,62 m aukštį.

Požymiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visžalis medis. Didžiosios pocūgės laja kūgiška, siaura, šakota. Kamienas ilgas ir tiesus. Spygliai 15-30 cm ilgio, apie 1-1,5 mm storio, gelsvai žali. Moteriški kankorėžiai 4-10 cm ilgio, 3-3,5 cm pločio, vyriški – gelsvai žali, 2-3 cm ilgio. Sėklos 5-6 mm ilgio, subręsta per 12 mėnesių. Didžiosios pocūgės sulaukusios 12 - 15 metų amžiaus brandina kankorėžius[3]

Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiosios pocūgės gyvena daugiau kaip 500 metų. Nustatant amžių pakrantinių pocūgių varieteto augimo vietose, 650 metų amžius pasitaiko gana neretai. Vankuverio saloje žiemos metu siautėjant viesului ir išvertus pakrantinę pocūgę, iš kelmo rievių skaičiaus buvo nustatytas to medžio amžius: 1350 metų (Stoltmann 1987 m.). Pagal kelmo rieves kituose šaltiniuose nurodoma kita, 1307 metų amžiaus turėjusi didžioji pocūgė. Visi šie seniausi medžiai yra pakrantinės pocūgės varietetas[4]

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžioji pocūgė vertinama dėl savo kokybiškos medienos, sodinama daugelyje šalių kaip dekoratyvinis augalas.

Simbolika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžioji pocūgė yra pavaizduota Kaskadijos valstybės įkūrimo šalininkų judėjimo vėliavoje.

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dendrologija
Botanika · Augalija · Flora · Augalai · Sumedėjęs augalas · Liana · Puskrūmis · Krūmokšnis · Krūmas · Krūmedis · Medis · Vaismedis

Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas · Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos išskirtiniai medžiai · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Pasaulio išskirtiniai medžiai

Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)

Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas