Sąrašas:Vytauto Didžiojo paminklai

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Vytauto paminklas)

Vytauto Didžiojo paminklai stovi daugelyje Lietuvos vietovių. Dauguma paminklų buvo pastatyti apie 1930 m., minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines. Yra paminklų ir kitose šalyse, kurių teritorijas yra valdęs Vytautas Didysis.

Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuotrauka Vieta Savivaldybė Atidengtas Autorius Aprašymas
Alksnėnai Kėdainių raj. 1993 m. tautodail. Gendrikas Galvanauskas Biustas buv. Vytauto Didžiojo vardo pradinės mokyklos kiemelyje. Po biustu skyde įrašyta: Vytautas/ Didysis/ 1932–1430/ LDK. Pagamintas iš ąžuolo. Idėjos autorė mok. Aluona Saveikienė
Ąžuolų Būda Kazlų Rūdos sav. 1931 m. spalio 11 d. Stovėjo Varnabūdės miške, prie Kvietiškio. Bokšto pavidalo, sumūrytas iš akmenų, su įrašu „1430–1930. Ei, pasauli, mes be Vilniaus nenurimsim.“ Pastatytas Kazlų Rūdos miškų urėdijos tarnautojų ir urėdo lėšomis. Laukymė apsodinta ąžuolais ir uosiais. Sovietmečiu 1960 m. nugriautas.
Ažušilė Ignalinos raj. 1930 m. Paminklinis kryžius Vytauto Didžiojo garbei, pastatė šv. Kazimiero draugijos kaimo skyrius. Pagamintas iš siauruko bėgių.
Bardiškiai Pakruojo raj. 1930 m. skulpt. Antanas Nesavas 2008 m. restauruotas [1] (projekto vykdytojas: LR Restauratorių sąjunga). Gretimame Lauksodžio kaime ta pačia proga pastatytas paminklas Vytauto motinai Birutei. Paminklai sovietmečiu nebuvo suniokoti.
Betygala Raseinių raj. 1930 m. skulpt. Petras Aleksandravičius Pastatytas vietos šaulių rūpesčiu centrinėje aikštėje, restauruotas 1980 m.
Bijotai Šilalės raj. 1930 m. Pastatytas ant supiltos kalvelės Bijotų dvarvietėje
Birštonas Birštono sav. 1998 m. skulpt. Gediminas Jokūbonis Paminklas iš šviesiai rausvo granito. Skulptorius „grąžino“ Vytautą su žirgu į savo medžioklės vietas. Granitas buvo atvežtas iš Vytauto laikų Lietuvos žemių – Ukrainos.
Burbiškis Radviliškio raj. 1912 m. skulpt. Kazimieras Ulianskis Seniausias išlikęs Vytauto paminklas Lietuvoje. Pastatytas dvaro parke, išsaugotas sovietmečiu.
Cinkiškiai Kauno raj. 2010 m. tautodail. Adolfas Teresius Pastatytas Žalgirio parke
Gargždelė Kretingos raj. aut. Vytautas Petrauskas Pastatytas V. Petrausko sodyboje
Geniai (Radviliškis) Radviliškio raj. 1930 m. Užrašas ant jo: „1930 m. Vytautas Didysis 500 m. paminėti“. Paminklas avarinės būklės
Juodeikiai Joniškio raj. 1936 m. Juozas Šauleckas iš Miknaičių Pastatytas prie Žagarės-Kužių ir Jankūnų-Martyniškio kelių sankryžos, betoninis. 1990 m. atkurtas senasis tekstas ir bareljefai.
Jurbarkas Jurbarko raj. 1930 m. skulpt. Vincas Grybas Vytauto parke, netoli Jurbarko 3 vidurinės mokyklos. 1989 m. paminklas restauruotas, pritvirtinta nauja plokštė su įrašu.
Kalevų kaimas Pakruojo raj. 1930 m. Betoninis paminklas-kryžius, pastatytas kaimo jaunimo
Kalviškiai Visagino sav. apie 1930 m. Akmenis vežė ir paminklą statė visas kaimas, statyba truko kelis metus. Vietoj planuoto 22 m aukščio pastatytas 16 m paminklas
Kaunas Kauno m. 1932 m. rugsėjo 7 d. skulpt. Vincas Grybas Bronzinė statula, iškilusi virš keturių nugalėtų karių: ruso, lenko, totoriaus ir vokiečių kryžiuočio, laikančio sulūžusį kardą. Pristigus lėšų, karininkai parėmė paminklo statybą, ir jis 1932 m. atsirado Panemunėje, arčiau kareivinių. 1952 m. paminklas nugriautas ir sunaikintas.
Kaunas Kauno m. 1990 m. liepos 15 d. skulpt. Juozas Zikaras, archit. Jurgis Bučas Panemunėje buvęs paminklas atstatytas prie Kauno miesto savivaldybės pastato (Laisvės alėja, Kauno naujamiestis).
Kaunas Kauno m. 1991 m. skulpt. Gediminas Jokūbonis Paminklas Vytauto bažnyčioje
Kaunas Kauno m. 2011 m. liepos 15 d. tautodail. Algimantas Kulieša Paminklas Aleksote, Universiteto g., išdrožtas iš galingos, Lakūnų plente augusios tuopos.[2]
Kaunas Kauno m. 1934 m. skulpt. Vincas Grybas Paminklas Karo muziejaus Vytauto kapeloje. [3]
Kernavė Širvintų raj. 2003 m. spalio 3 d. Pašventinta spalio 26 d. Paminklas turėjo stovėti greta pirmosios Kernavės bažnyčios pamatų, tačiau projekto nepatvirtino Kernavės rezervatas, todėl galiausiai paminklas apsistojo klebonijos kieme.
Keturiasdešimt Totorių kaimas Vilniaus raj. Paminklinis akmuo Lietuvos totorių globėjui Vytautui Didžiajam prie mečetės. Užrašas arabų ir lietuvių kalbomis.
Kudirkos Naumiestis Šakių raj. 1931 m. Pastatytas prie Lietuvos muitinės, priešais Širvintos tiltą vietoje vokiečių per I Pasaulinį karą pastatyto pergalės paminklo. Apie 1948 m. nugriautas, 1990 m. atstatytas.
Kuktiškės Utenos raj. Betoninis paminklas su įrašu „KVC 1430-1930 Vytauto Didžiojo“
Kvėdarna Šilalės raj. 1930 m.
Labūnava Kėdainių raj. 1987 m. Įrašo ant postamento fragmentas „... Lietuvos krikšto 600 m. jubiliejui atminti“. Pastatytas kapinėse, priešais bažnyčią, vietos klebono Stepono Pilkos (1917–1994) rūpesčiu.
Laukuva Šilalės raj. 1930 m. Pastatytas miestelio centre, priešais bažnyčią. Trikampio plano, akmeninis, su geležiniu kryžiumi viršuje. Šalia paminklo stovėjo stiebas vėliavai. Apie 1946 m. nugriautas.
Lygumai Pakruojo raj. 1930 m. Pastatytas miestelio aikštėje
Margionys Varėnos raj. Apie 1930 m. Kaimo gyventojai pastatė Vytauto garbei medinį kryžių, kurį saugojo nuo sunaikinimo. [4]
Marijampolė Marijampolės sav. 2010 m. gegužės 22 d. skulpt. Julius Narušis Paminklas turėjo būti pastatytas tarpukariu, tačiau nesuspėta – sutrukdė karas. Iš Novodanilovsko granito 9 m aukščio paminklas stovi Vytauto parke.
Medingėnai Rietavo sav. 1931 m. Stovi prie medinės šv. Trejybės bažnyčios, betoninis. Statė vietos šauliai. 1962 m. nugriautas, 1990 m. atstatytas.
Meškučiai Marijampolės sav. 1935 m. Meškučių jaunalietuviai Paminklas atlaikė karą ir sovietmetį. 1998 ir 2004 m. restauruotas. Ant paminklo esanti data „1930“ reiškia ne jo pastatymo, bet Vytauto Didžiojo metus.[5]
Naiviai Kupiškio raj. tautodailininkas Algimantas Gilius Vietoje sunykusio kryžiaus pastatytas Vytauto Didžiojo akmeninis paminklas.
Neravai Druskininkų sav. 1935 m. birželio 4 d. Broliai Jonas ir Kazys Kalpokai Už santūriomis tautinėmis spalvomis dažyto dvigubo Vytauto kryžiaus pastatymą kaimiečiai kalėjo: Jonas-Gardine, o Kazys-Gardine ir Vilniuje. Apie 1939-40 m. kryžius savaime nunyko. [6]
Pabiržė Biržų raj. 1930 m. Pastatytas prie bažnyčios, betoninis. Manoma, kad jį sukūrė skulpt. Juozas Zikaras. 1944 m. vasarą bombarduojant miestelį biustas nukrito nuo postamento. 1990 m. paminklas atstatytas. Biusto kopiją padarė skulpt. Vladas Žuklys.
Pajevonys Vilkaviškio raj. 1935 m. skulpt. Antanas Aleksandravičius Paminklo aukštis siekia 4 m, betoninis, su užrašu „Brangina laisvę pajevoniečiai 1918–1935“. Paminklas sovietmečiu nebuvo nugriautas. Restauruotas 1994 m., 2003 m. ir 2020 m.[7]
Pašatrija Telšių raj. 2017 m. skulpt. Antanas Kmieliauskas Paminklo aukštis 4,5 m, granitinis. Skirtas Žemaitijos krikšto 600-osioms metinėms [8]
Perloja Varėnos raj. 1931 m. liepos 19 d. Projektą sukūrė dail. Petras Tarabilda, dirbo archit. Stasys Neliubšis 8,3 m aukščio, su užrašu: „Vytaute Didysai! Gyvas būsi, kol gyvas nors vienas lietuvis“. Paminklą kaip laisvės simbolį po II pasaulinio karo sovietai ne kartą mėgino nugriauti, tačiau paminklas išliko, kadangi perlojiškiai tam trukdė, be to, jį statant, buvo panaudoti geležinkelio bėgiai ir daug armatūros.
Pikeliai Mažeikių raj. 1930 m. Remontuotas 1988 m.
Pilės Šilalės raj. 1990 m. Medinis, stovi Kepaluškalnio papėdėje
Radviliškis Radviliškio raj. 1930 m. Obeliskas pastatytas Lietuvos kariuomenės inžinerijos bataliono kareivinių kieme, betoninis. 6-ajame dešimtmetyje nugriautas. 1989 m. restauruotas ir atstatytas kitoje vietoje, ties Klaipėdos g. 19 (iš kiemo pusės).[9]
Raižiai Alytaus raj. 2010 m. birželio 26 d. skulpt. Jonas Jagėla Daugiau nei 5 m aukščio ir per 10 tonų sveriantis tamsiai pilkos spalvos granito paminklas pastatytas Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos iniciatyva. Viršuje granite iškalti Gedimino stulpai ir totorių simbolis Tarak-Tamga, vidurinėje dalyje – Vytauto Didžiojo valdymo, totorių atsikėlimo į LDK ir Žalgirio mūšio metai. Apatinę paminklo dalį juosia užrašas: Vytautas Didysis – Lietuvos valdovas.
Randamonys Druskininkų sav. 1930 m. Cementinis paminklas su kaltiniu kryžiumi ir pritvirtinta LDK Vytauto porcelianine nuotrauka. Vietos gyventojų atnaujintas sovietmečiu ir 2015 m.
Reškutėnai Švenčionių raj. 1930 m. Pastatytas J. Vinciūno rūpesčiu prie Žaugėdos upelio. Pirmasis toks paminklas lenkų okupuotame Vilniaus krašte. Už tai lenkų valdžia J. Vinciūną ir jo draugijos narius nubaudė.
Rėkučiai Švenčionių raj. 1930 m. Pastatytas Rėkučių Šv. Kazimiero draugijos jaunimo lėšomis iš lauko akmenų ir betono.
Rizgūnai (Ceikinių seniūnija) Ignalinos raj. 1930 m. Paminklas yra 5 m aukščio, sukurtas iš betono, natūralaus akmens, papuoštas metaliniu kryžiumi.
Seda Mažeikių raj. 1931 m. lapkričio 22 d. akmenkalys Povilas Bielskis 1984 m. restauruotas
Šakarniai Pasvalio raj. 1930 m. Kryždirbys Stanislovas Gegeckas Meniškai drožinėtas kryžius su Vytauto Didžiojo skulptūra, pastatė kaimo jaunimas. Pokaryje sunyko, jo elementai eksponuojami Pasvalio muziejuje.
Senieji Trakai Trakų raj. Vytauto Didžiojo kelio medinė skulptūra Birutė su sūnumi Vytautu
Senieji Trakai Trakų raj. Vytauto Didžiojo kelio medinė skulptūra „Vytautas Didysis“, vaizduojanti sėdintį kunigaikštį Vytautą, vienoje rankoje laikantį kalaviją, kitoje – Lietuvos valstybės simbolį Vytį.[10]
Trakai Trakų raj.
Tūbinės I Šilalės raj. 19291930 m. Kryždirbys Jeronimas Jasudas (1891–1975) Sunaikintas 1964 m., atstatytas 2015 m.
Vadaktai Radviliškio raj. 1930 m. spalio 27 d. Akmeninis, piramidės formos, monumentas su valstybinio himno eilutėmis: Iš praeities tavo sūnūs te stiprybės semia. Tegul meilė LIETUVOS dega mūsų širdyse.
Veliuona Jurbarko raj. 1930 m. Apolinaras Šimkūnas Stovi priešais Veliuonos bažnyčią
Viekšniai Mažeikių raj. 1930 m. liepos 13 d. Kostas Remeika iš Veiviržėnų 4 m aukščio, betoninis. Vienoje pusėje yra Vytautas, Trakų pilis, Vytis, kitoje pusėje – šv. Aloyzas, Trijų kryžių kalnas ir žemaičių simbolis – meška. 19831984 ir 1999 m. restauruotas.
Vilnius Vilniaus m. Kunigaikštienė Birutė su sūnumi Vytautu. Vilnius, Birutės g. 2 (vaikų darželio Birutė teritorijoje)
Vilnius Vilniaus m. Medinis paminklas prie Santariškių ligoninės. Vilnius, Santariškių g. 2
Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo biustas Šv. Mikalojaus bažnyčioje Vilnius Vilniaus m. 1930 m. Biustas šv. Mikalojaus bažnyčioje
Vilnius Vilniaus m. 2017 m. proj. Vytautas Kašuba, išliejo Rimantas Keturka 3 metrų aukščio bronzinė skulptūra Vilniaus pilių teritorijoje senojo arsenalo kiemelyje. Skulptūra nulieta meistro Rimanto Keturkos pagal skulptoriaus Vytauto Kašubos gipsinę skulptūrą, puošusią Lietuvos paviljoną Niujorko pasaulinėje parodoje 1939 metais. Skulptūra išlieta už JAV gyvenusios rašytojoa Birutės Magadalenos Kemežaitės lėšas[11].
Vilnius Vilniaus m. Medinė skulptūra prie Krašto apsaugos pastato Viršuliškių g. 36
Vištytis Vilkaviškio raj. 1927 m. rugpjūčio 27 d. Paminklui panaudotas I pasaulinio karo metais pastatytas obeliskas. Atidengimo iškilmėse dalyvavo Antanas Smetona. 1989 m. paminklas atkurtas.
Vyžuonos Utenos raj. 1931 m. Stasys Gučius, Kostas Saladžius, Pranas Zabulionis 6 m aukščio paminklas, pastatytas ant Kartuvių kalno. Statė paaugliai (piemenys): Stasys Gučius, Kostas Saladžius ir Pranas Zabulionis. 1989 m. restauruotas.

Baltarusija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuotrauka Vieta Sritis Atidengtas Autorius Aprašymas
Brestas Bresto 2009 m. liepos 25 d. skulpt. Aleksiejus Pauliučiukas Miesto centre, Gogolio ir Sovietskaja gatvių sankryžoje, esančiame 15 m aukščio paminkle pavaizduoti: Vytautas Didysis ir jo vietininkas Breste Vladimiras Vosylkaitis, o taip pat Mikalojus Radvila Juodasis. [12]
Gardinas Gardino 1998 m. Lietuvių bendruomenės Gardine pastangomis, stovi prie kelio į Senąją pilį. [13]
Girios Gardino (Astravo raj.) Pastatytas prieš Antrąjį pasaulinį karą, išsaugotas tarybiniais laikais. Šiuo metu atnaujintas.
Pelesa Gardino (Varanavo raj.) 2010 m. rugsėjo 23 d. tautodail. Algimantas Sakalauskas Paminklas 4,7 m aukščio, ąžuolinis, pastatytas šalia Pelesos šv. Lino bažnyčios ir Pelesos privačios bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos lietuvių mokomąja kalba. Paminklo statybos iniciatoriai – Pelesos lietuvių visuomeninis susivienijimas „Gimtinė“.

Lenkija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuotrauka Vieta Vaivadija Atidengtas Autorius Aprašymas
Krokuva Mažosios Lenkijos 1910 m. skulpt. Antanas Vivulskis Viena iš paminklo Žalgirio mūšiui atminti skulptūrų.
Vidugiriai Palenkės 1930 m. Paminklas-kryžius, pastatytas minint Vytauto Didžiojo mirties 500-tąsias metines šv. Kazimiero draugijos rūpesčiu
Vroclavas Žemutinės Silezijos 2016 m. Marta Mirynowska ir Piotr Makala Bronzinė Vroclavo simbolio nykštuko skulptūrėlė, vaizduojanti kunigaikštį Vytautą. Adresas - kunigaikščio Vytauto g. 11 (ul. Księcia Witolda 11)
Žagariai Palenkės 1935 m. Paminklas-kryžius, pastatytas minint Vytauto Didžiojo mirties 500-tąsias metines šv. Kazimiero draugijos rūpesčiu
Žvikeliai Palenkės 1930 m. Paminklas-kryžius, pastatytas minint Vytauto Didžiojo mirties 500-tąsias metines šv. Kazimiero draugijos rūpesčiu

Rusija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuotrauka Vieta Sritis Atidengtas Autorius Aprašymas
Naugardas Naugardo 1862 m. skulpt. Michailas Mikešinas Viena iš figūrų Rusijos tūkstantmečio paminkle.

Švedija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuotrauka Vieta Miestas Atidengtas Autorius Aprašymas
Muziejaus parkas, Djurgardeno (šved. Djurgården) sala Stokholmas Medinis paminklas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pamnklo Vytautui Bardiškiuose restauravimas
  2. Paminklas Aleksote
  3. Vytauto kapelos ekspozicija
  4. Valerijus Voroninas. Vytauto kryžius Naravuose
  5. „Marijampolės rajone – paminklas, kurio statybas inicijavo ir finansavo patys gyventojai“. delfi.lt (Benjaminas Mašalaitis). Nuoroda tikrinta 2019-01-06.
  6. Valerijus Voroninas. Vytauto kryžius Neravuose
  7. Atnaujintas paminklas vėl priminė senas istorijas
  8. Paminklas Ūkininko skulptūra sužavėjo Žemaitiją
  9. Atidengtas restauruotas paminklas Vytautui Didžiajam
  10. Vytauto Didžiojo kelio skulptūra „Vytautas Didysis“
  11. Gedimino kalno papėdėje pastatyta Vytauto Didžiojo skulptūra
  12. Paminklas Bresto Tūkstantmečiui
  13. Respublikinė Baltarusijos lietuvių bendruomenė. (Parengė Bendruomenės pirmininkė Vitalija Palubaitytė – Kolesnikova)

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vytautas Didysis ir mes (sud. J. Bučas, R. Mačikėnienė). – Kaunas: Lietuvos kultūros fondo klubas „Aukuras“, 1991.
  • Nukentėję paminklai (sud. Marija Skirmantienė, Jonas Varnauskas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. – 246 p.: iliustr. – ISBN 5-420-01237-5