Aucė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Aucė
latv. Auce
   Auce.png   
AuceLatvija.JPG

Aucė
56°27′39″N 22°54′04″E / 56.46083°N 22.90111°E / 56.46083; 22.90111 (Aucė)Koordinatės: 56°27′39″N 22°54′04″E / 56.46083°N 22.90111°E / 56.46083; 22.90111 (Aucė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Latvijos vėliava Latvija
Istorinis regionas: Žiemgala Žiemgala
Savivaldybė: Aucės savivaldybė
Gyventojų (2004): 4 112
Plotas: 3,66 km²
Tankumas (2004): 1 123 žm./km²
Altitudė: 107 m
Pašto kodas: 3708
Tinklalapis: www.auce.lv

Aucė (seniau – Aukė) – miestas Latvijoje, netoli Lietuvos sienos prie Aucės upės. Prie geležinkelio RygaMažeikiai, 90 km į pietvakarius nuo Rygos. Savivaldybės centras. 4112 gyv. (2007 m.). Plotas 43,66 km².

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas pradėjo kurtis 1889 m. prie Vecaucės dvaro. Dvaro pilį 1841-1845 m. grafas Medemas pastatydino pagal vokiečių architekto Frydricho Štilerio projektą. 1905 m. dalis pilies sudegė, 1907 m. pilis atstatyta. Prie pilies užsodintas 13 ha parkas. 1920 m. dvaras išparceliuotas, jame įsikūrė Latvijos universiteto žemės ūkio studijų mokomasis ūkis. Šiuo metu pilyje veikia 20 vietų viešbutis, yra 100 vietų banketų salė, 150 vietų konferencijų salė, 40 vietų seminarų salė. Tačiau pilis nerestauruojama, nes į ją pareiškė pretenzija buvusių savininkų palikuonys.

1667 m. Vecaucėje pastatyta liuteronų bažnyčia, 1729 m. ji sudegė, 1866 m. atstatyta. Savivaldos teisė suteikta 1921 m. liepos 1 d. Miesto teisės suteiktos 1924 m. 1925 m. spalio 31 d. suteiktas miesto herbas. Rotušės pastatas 1905 m. pastatytas pagal Janio Lagzdinio projektą privačiai mokyklai. Mokykla jame veikė 1911-1915 m. ir po Pirmojo pasaulinio karo iki 1927 m., kai pastate buvo įkurta savivaldybė.

Lietuviai[taisyti | redaguoti kodą]

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje gyveno apie 2655 gyv., iš jų apie 10-14 % lietuvių. 1934 m. Aucės mokykloje vyko lietuvių kalbos pamokos. Nemažai lietuvių atsikėlė po Antrojo pasaulinio karo,[1] bėgdami nuo persekiojimų bei tie, kuriems po tremties nebuvo leista apsigyventi Lietuvoje.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Kazimieras Garšva, Mindaugas Pažemys. Aucė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 175 psl.