Kuldyga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kuldyga
latv. Kuldīga
   Escut Kuldiga.png      Bandera Kuldiga.png   
Kuldīga - street(1).jpg

Kuldyga
56°58′07″N 21°58′18″E / 56.96861°N 21.97167°E / 56.96861; 21.97167 (Kuldyga)Koordinatės: 56°58′07″N 21°58′18″E / 56.96861°N 21.97167°E / 56.96861; 21.97167 (Kuldyga)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Latvijos vėliava Latvija
Istorinis regionas: Kuržemė Kuržemė
Savivaldybė: Kuldygos savivaldybė
Gyventojų (2008): 12 981
Plotas: 13 km²
Tankumas (2008): 999 žm./km²
Altitudė: 31 m
Pašto kodas: 3301; LV-3302
Tinklalapis: www.kuldiga.lv
Commons-logo.svg Vikiteka: KuldygaVikiteka
Kirčiavimas: Kul̃dyga

Kuldyga (seniau – Kuldinga; latv. Kuldīga, vok. Goldingen) – miestas Latvijos vakaruose, Kurše, abipus Ventos. Kuldygos savivaldybės administracinis centras. 12 981 gyventojų.

Yra kraštotyros ir dailės muziejus, įkurtas 1935 m. Ventos kairiajame krante išsidėstęs netaisyklingo plano senamiestis, susiformavęs XIV-XV a. Architektūros paminklai: Livonijos ordino pilis, kuri buvo pastatyta 1244 m., sugriauta XVIII-XIX a. Yra barokinės Šventosios Kotrynos (pradėtas statyti 1567 m., perstatyta XVII-XIX a.), Šventosios Trejybės (1640 m., perstatyta XVIII a., medinis interjeras) bažnyčios, vandens malūnas (XV a., perstatytas XIX a.), XVI-XIX a. gyvenami namai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kuldyga (Goldingen) XVI-XVII a. Livonijos žemėlapyje

X-XIII a. buvo kuršių pilis ir gyvenvietė. Istoriniuose šaltiniuose minimi 1242 m. kryžiuočių planai čia pasistatyti pilį. Valdant 1242–1245 m. Livonijos magistrui Ditrichui fon Griuningenui, 1244 m. Kuldygoje pastatyta Livonijos ordino pilis. Iš pradžių pilį vadino Jesusburg, o vėliau buvo vadinama Goldingen.

1378 m. gavo miesto teises. Nuo 1368 m. Kuldyga tapo Hanzos lygos miestu (1991 m., atkūrus Latvijos nepriklausomybę, miestas vėl dalyvauja buvusios Hanzos miestų šventėse). Po Livonijos ordino žlugimo, 1561 m., Kuldyga tapo hercogo Jakobo rezidencija, o 15871671 m. miestas buvo Kuršo hercogystės sostinė.

Kuldygoje gimė hercogas Jakobas Ketleris (Jakob Ketler). Jo valdymo laikais miestas labai sustiprėjo ekonomiškai, buvo laivų statykla, salietros fabrikas, plytų degimo krosnis. Turėjo prekybinių ryšių su daugeliu šalių.

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kuldygos rotušės aikštė
Alekšupės malūnas
Ventos slenksčiai Kuldygoje

Kuldyga yra 155 km nuo Rygos. Rajoną kerta Rygos-Liepojos geležinkelio linija. Geležinkelio linija Liepoja-Ventspilis uždaryta XX a. dešimtajame dešimtmetyje.

Per Kuldygą teka Venta. Ventos senvagė nuo Kuldygos krioklio iki Abavos žiočių yra respublikinės reikšmės saugojamas gamtos objektas.

Bažnyčios[taisyti | redaguoti kodą]

Kuldygoje yra didžiausių tikybų bažnyčios – dvi liuteronų, viena katalikų, viena stačiatikių ir viena baptistų. Naujausiam iš jų – Šv. Anos evangelikų liuteronų bažnyčios pastatui – 94 metai.

Vargonai[taisyti | redaguoti kodą]

Kuldygos Šv. Katrinos bažnyčios vargonai pirmąkart paminėti 1593 m. Dabartinius vargonus nuo 1712 m. iki 1715 m. darė vargonų meistras K. Ranejs iš Liepojos. Jie yra barokinio stiliaus. Prospekto lamzdeliai turi daugiau dekoratyvinę reikšmę, nes XIX a. pabaigoje buvo įrengtas naujas vargonų mechanizmas, prie kurio jie nėra prijungti. 1969 m. vargonai kapitaliai suremontuoti. Šiuo metu vargonai turi 996 lamzdelius, kurie padalinti į 20 registrų.

Laikrodis, bokštas[taisyti | redaguoti kodą]

Kuldygos Šv. Katrinos bažnyčios laikrodis pirmąkart paminėtas 1632 m. Skaičiuojant ir bažnyčios degimo bei užpuolimo atvejus, bokšte buvo ne mažiau kaip 6 laikrodžio mechanizmai.

Dabartinis laikrodžio mechanizmas atvežtas iš Šveicarijos ir įrengtas bokšte 1936 m.

Nuo 1740 m. yra išlikęs bažnyčios kapaviečių sąrašas. Po altoriumi yra kripta – didelis rūsys, kuriame kažkada laidoti Kuldygos ordino komturai, vėliau – hercogai. Šalia altoriaus yra vokiečių kunigų kapavietės. Bažnyčioje po centrine ir šoninėmis perėjomis iš viso yra 64 altoriaus grindimis.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Lengvoji atletika[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste yra lengvosios atletikos uždarų patalpų maniežas, kuriame vyksta šalies žiemos sezono nacionalinis čempionatas, Kotrynos taurės varžybos.

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]