Aleksandras Neviškis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Aleksandras Neviškis | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
|||||||||||
| Riurikovičiai | |||||||||||
| Visas vardas: | Алекса́ндр Яросла́вич Не́вский | ||||||||||
| Gimė: | apie 1220 m. birželio 6 d. Pereslavlis-Zaleskis |
||||||||||
| Mirė: | 1263 m. lapkričio 14 d. Gorodecas |
||||||||||
| Tėvas: | Jaroslavas II Vsevolodovičius | ||||||||||
| Motina: | Rostislava Mstislavovna | ||||||||||
| Sutuoktinis(-ė): | Aleksandra Polockietė Vasa |
||||||||||
| Vaikai: |
Vasilijus Aleksandrovičius |
||||||||||
| Vladimiro kunigaikštis | |||||||||||
| Valdė: | 1252-1263 m. | ||||||||||
| Pirmtakas: | Jaroslavas II Vsevolodovičius | ||||||||||
| Įpėdinis: | Dmitrijus Perejaslavskis | ||||||||||
| Kijevo kunigaikštis | |||||||||||
| Valdė: | 1246-1252 m. | ||||||||||
| Pirmtakas: | Danielius Haličietis | ||||||||||
|
|||||||||||
Aleksandras Neviškis (rus. Александр Невский, pilnas vardas Алекса́ндр Яросла́вич Не́вский, apie 1220 m. birželio 6 d. Pereslavlis-Zaleskis - 1263 m. lapkričio 14 d. Gorodecas, dab. Žemutinio Naugardo sritis), 1236-1252 m. Naugardo kunigaikštis ir 1246-1252 m. Kijevo kunigaikštis, 1252-1263 m. didysis Vladimiro kunigaikštis. Nuo 1547 m. pravoslavų šventasis.
Turinys |
[taisyti] Biografija
Tėvas Jaroslavas II Vsevolodovičius, motina Rostislava Mstislavovna. Pirmoji žmona Aleksandra Polockietė, antroji – kunigaikštytė Vasa. Vaikai:
- Vasilijus Aleksandrovičius (1245—1271 m.) Naugardo kunigaikštis
- Dmitrijus Perejaslavskis (1250—1294 m.) Naugardo kunigaikštis
- Andrejus Aleksandrovičius (1255—1304 m.) Kostromos kunigaikštis, Vladimiro kunigaikštis, Naugardo kunigaikštis
- Danila Aleksandrovičius (1261—1303 m.) pirmasis Maskvos kunigaikštis
[taisyti] Valdymas
1240 m. liepos 15 prie Nevos sumušė švedus, dėl to įgijo Neviškio pravardę. 1242 m. balandžio 5 d. Ledo mūšyje sumušė Livonijos ordino kariuomenę. 1246 m. Mongolijos didysis chanas jį paskyrė Kijevo kunigaikščiu. 1252 m. pašalinus Aleksandro brolį Andrejų, siekusį Europos šalių paramos kovai su mongolais-totoriais, gavo Aukso ordos chano jarliką tapti Vladimiro didžiuoju kunigaikščiu – nominaliu Rusios valdovu.
Slopino sukilimus prieš mongolus, tuo pasiekė, kad jo valdinių neimtų į mongolų - totorių kariuomenę. Stačiatikių bažnyčia rėmė Aleksandrą. 4-6 dešimtmetyje atrėmė lietuvių antpuolius. 1262 m. sudarė sąjungą su Mindaugu prieš Livonijos ordiną, tačiau bendras Vendeno puolimas žlugo, nes rusų kariuomenė atvyko per vėlai. [1]
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Visuotinė lietuvių enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. T.I: A-Ar., 309 psl.
[taisyti] Literatūra
- В. А. КУЧКИН.Александр Невский — Государственный деятель и полководец средневкековой Руси//Отечественная история/РАН. Ин-т рос. истории.- М.: Наука,1996.-№ 5.- 224 с.
- И. Данилевский. Александр Невский: Парадоксы исторической памяти // «Цепь времен»: Проблемы исторического сознания. М.: ИВИ РАН, 2005, с. 119—132.
- Игорь Данилевский. Ледовое побоище: смена образа
- Н. И. Костомаров. Русская история в жизнеописаниях ее главнейших деятелей. Князь Александр Ярославич Невский
- Isoaho, Mari. The Image of Aleksandr Nevskiy in Medieval Russia: Warrior and Saint (The Northern World; 21). Leiden: Brill Academic Publishers, 2006 (hardcover, ISBN 90-04-15101-X).
