Tartu

Tartu est. Tartu

Tartu centrinė dalis

Tartu 58°23′00″N 26°43′00″E / 58.383333°N 26.716667°E / 58.383333; 26.716667 (Tartu)Koordinatės: 58°23′00″N 26°43′00″E / 58.383333°N 26.716667°E / 58.383333; 26.716667 (Tartu)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė:	Estija
Apskritis:	Tartu apskritis

Meras:	Urmas Kruuse

Gyventojų (2012):	104 109
Plotas:	38,86 km²
Tankumas (2012):	2 679 žm./km²
Altitudė:	57,2 m

Tinklalapis:	Tartu.ee
Vikiteka:	TartuVikiteka

Kirčiavimas:	Tártu (Dòrpatas, Jùrjevas)

Tartu – senas universitetinis miestas Estijoje, antrasis pagal dydį šalies miestas, prie Emajegio upės, jungiančios du didžiausius Estijos ežerus. Tai šalies intelektualų ir kultūros centras, jame yra seniausias Estijos universitetas. Miestas nutolęs 180 km į pietryčius Talino.

Išvystyta žemės ūkio mašinų, instrumentų pramonė, avalynės gamyba, maisto perdirbimas. Yra XIII a. pastatytos katedros griuvėsių ant Tomės kalvos (Toomemägi). Jame veikia Baltijos gynybos koledžas (BALTDEFCOL). Miestas yra vienas iš Europos plytų gotikos kelio stočių.

Tartu panorama

Istorija [taisyti]

V a. minima Tarbatu gyvenvietė, 1030 m. rusai įkūrė tvirtovę, pavadinę ją Jurjevu (rus. Юрьев). XIII–XVI a. miestas priklausė Hanzai. 1582–1600 ir 1603–1625 m. priklausė Abiejų Tautų Respublikai, 1600–1603 ir 1625–1704 m. Švedijai, 1704 m. miestą prie Rusijos prijungė caras Petras I. Švediškai ir vokiškai vadintas Dorpat, sutrumpinus viduramžių estišką pavadinimą Tarbatu. 1775 m. miestą smarkiai nusiaubė gaisras, taip pat miestas smarkiai nusiaubtas Antrojo pasaulinio karo metu.

Sovietmečiu mieste veikė automobilių remonto gamykla (rus. Тартуский авторемонтный завод № 3), gaminusi autobusus ir furgonus. Dalis jų buvo atvežama ir į Lietuvą (daugiausia – TA-943 tipo furgonai duonai ir kitiems maisto produktams vežti, naudoti iki pat Nepriklausomybės atgavimo).

Klimatas [taisyti]

Tartu randasi vidutinių platumų klimatinėje zonoje ir nepaisant kad aukštoje šiaurės platumoje, bet klimatas palyginus gana švelnus. Visa tai įtakoja netoli esanti Baltijos jūra ir nuo Atlanto vandenyno šiltų oro srovių įtaka. Bendrai mieste vasaros vėsokos arba šiltos, bet žiemos šaltos.

Tartu klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Rekordinė aukščiausia °C	7,7	10,9	17,7	24,7	29,0	31,2	34,0	33,7	28,6	21,4	13,6	8,4	34,0
Vidutinė aukščiausia °C	−4,2	−3,3	1,6	9,2	16,7	20,5	21,9	20,5	15,1	9,1	2,6	−1,7	9,0
Vidutinė temperatūra °C	-5,5	-5,9	-1,6	4,5	11,2	14,9	16,8	15,6	10,3	5,5	0,2	-3,6	5,2
Vidutinė žemiausia °C	−10,5	−10,2	−6,2	−0,3	5,2	9,1	11,1	10,5	6,5	2,5	−2,2	−7,3	0,6
Rekordinė žemiausia °C	−37,5	−36	−29,6	−19,8	−7,2	−2,2	2,7	1,7	−6,6	−11,1	−21,2	−38,6	−38,6
Krituliai mm	29	23	26	33	53	60	71	86	64	52	48	40	585
Duomenys: Tartu klimatas^[1] 2007-09-11

Gyventojai [taisyti]

Tautybė	Gyventojų skaičius 2010 m. sausį	Procentais
Viso	103 284	100 %
Estai	83 185	80,5 %
Rusai	15 966	15,5 %
Ukrainiečiai	1 205	1,2 %
Suomiai	1 072	1,0 %
Baltarusiai	484	0,5 %
Lenkai	142	0,1 %
Žydai	140	0,1 %
Vokiečiai	125	0,1 %
Latviai	111	0,1 %
Lietuviai	90	0,1 %
Totoriai	85	0,1 %
Kiti	679	0,7 %

	1867	1881	1897	1922	1934
Bendras kiekis	21014 arba 100 %	29974 arba 100 %	42308 arba 100 %	50342 arba 100 %	58876 arba 100 %
Estų	9720 arba 46,3 %	16526 arba 55,4 %	29039 arba 68,6 %	42459 arba 84,5 %	51559 arba 87,6 %
Vokiečių	8907 arba 42,4 %	10486 arba 35,2 %	7020 arba 16,6 %	3210 arba 6,4 %	2706 arba 4,6 %
Rusų	1866 arba 8,9 %	1818 arba 6,1 %	3689 arba 8,7 %	2570 arba 5,1 %	2640 arba 4,5 %
Kitų tautų	521 arba 2,5 %	1144 arba 3,8 %	2560 arba 6,1 %	2103 arba 4,2 %	1971 arba 3,3 %

Metai	1825	1833	1840	1847	1856	1863	1867	1881	1897	1922	1934	1939	1959	1970	1979	1989	2000	2010	2011	2012
Gyventojų kiekis	8450	10020	12203	12185	12914	14386	21014	29974	42308	50342	58876	60281	74263	90459	104518	113977	98695	103284	103740	104109

Miestai-partneriai [taisyti]

Universitetas [taisyti]

Tartu universitetas

Tartu universitetą 1632 m. įkūrė Gustavas II Adolfas; universitetas perkeltas į Pernu 1699 m., uždarytas 1710 m. ir vėl atidarytas Tartu mieste 1802 m. Universitetas žymus observatorija, menų muziejumi, botanikos sodu, biblioteka. 1951 m. įkurta žemės ūkio mokykla.

Tartu universitete mokėsi Jonas Biliūnas, Antanas Merkys ir kiti žymūs lietuviai. 2007 m. universiteto prorektore dirbo Birutė Klaas.