Tartu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tartu
est. Tartu
   Tartu coat of arms.svg      Tartu flag.svg   
Emajõgi and Võidu bridge.jpg
Tartu centrinė dalis

Tartu
58°23′00″N 26°43′00″E / 58.383333°N 26.716667°E / 58.383333; 26.716667 (Tartu)Koordinatės: 58°23′00″N 26°43′00″E / 58.383333°N 26.716667°E / 58.383333; 26.716667 (Tartu)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Estijos vėliava Estija
Apskritis: Tartu apskritis
Meras: Urmas Kruuse
Gyventojų (2012): 104 109
Plotas: 38,86 km²
Tankumas (2012): 2 679 žm./km²
Altitudė: 57,2 m
Tinklalapis: Tartu.ee
Commons-logo.svg Vikiteka: TartuVikiteka
Kirčiavimas: Tártu (Dòrpatas, Jùrjevas)

Tartu – senas universitetinis miestas Estijoje, antrasis pagal dydį šalies miestas, prie Emajegio upės, jungiančios du didžiausius Estijos ežerus. Tai šalies intelektualų ir kultūros centras, jame yra seniausias Estijos universitetas. Miestas nutolęs 180 km į pietryčius nuo Talino.

Išvystyta žemės ūkio mašinų, instrumentų pramonė, avalynės gamyba, maisto perdirbimas. Yra XIII a. pastatytos katedros griuvėsių ant Tomės kalvos (Toomemägi). Jame veikia Baltijos gynybos koledžas (BALTDEFCOL). Miestas yra vienas iš Europos plytų gotikos kelio stočių.

Tartu panorama

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

V a. minima Tarbatu gyvenvietė, 1030 m. rusai įkūrė tvirtovę, pavadinę ją Jurjevu (rus. Юрьев). XIIIXVI a. miestas priklausė Hanzai. 15821600 ir 16031625 m. priklausė Abiejų Tautų Respublikai, 16001603 ir 16251704 m. Švedijai, 1704 m. miestą prie Rusijos prijungė caras Petras I. Švediškai ir vokiškai vadintas Dorpat, sutrumpinus viduramžių estišką pavadinimą Tarbatu. 1775 m. miestą smarkiai nusiaubė gaisras, taip pat miestas smarkiai nusiaubtas Antrojo pasaulinio karo metu.

Sovietmečiu mieste veikė automobilių remonto gamykla (rus. Тартуский авторемонтный завод № 3), gaminusi autobusus ir furgonus. Dalis jų buvo atvežama ir į Lietuvą (daugiausia – TA-943 tipo furgonai duonai ir kitiems maisto produktams vežti, naudoti iki pat Nepriklausomybės atgavimo).

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Tartu yra vidutinių platumų klimatinėje zonoje ir nepaisant kad aukštoje šiaurės platumoje, bet klimatas palyginus gana švelnus. Visa tai įtakoja netoli esanti Baltijos jūra ir nuo Atlanto vandenyno šiltų oro srovių įtaka. Bendrai mieste vasaros vėsokos arba šiltos, bet žiemos šaltos.

Nuvola apps kweather.svg Tartu klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Rekordinė aukščiausia °C 7,7 10,9 17,7 24,7 29,0 31,2 34,0 33,7 28,6 21,4 13,6 8,4 34,0
Vidutinė aukščiausia °C −4,2 −3,3 1,6 9,2 16,7 20,5 21,9 20,5 15,1 9,1 2,6 −1,7 9,0
Vidutinė temperatūra °C -5,5 -5,9 -1,6 4,5 11,2 14,9 16,8 15,6 10,3 5,5 0,2 -3,6 5,2
Vidutinė žemiausia °C −10,5 −10,2 −6,2 −0,3 5,2 9,1 11,1 10,5 6,5 2,5 −2,2 −7,3 0,6
Rekordinė žemiausia °C −37,5 −36 −29,6 −19,8 −7,2 −2,2 2,7 1,7 −6,6 −11,1 −21,2 −38,6 −38,6
Krituliai mm 29 23 26 33 53 60 71 86 64 52 48 40 585
Duomenys: Tartu klimatas[1] 2007-09-11

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Tautybė Gyventojų skaičius
2010 m. sausį
Procentais
Viso 103 284 100 %
Estai 83 185 80,5 %
Rusai 15 966 15,5 %
Ukrainiečiai 1 205 1,2 %
Suomiai 1 072 1,0 %
Baltarusiai 484 0,5 %
Lenkai 142 0,1 %
Žydai 140 0,1 %
Vokiečiai 125 0,1 %
Latviai 111 0,1 %
Lietuviai 90 0,1 %
Totoriai 85 0,1 %
Kiti 679 0,7 %
1867 1881 1897 1922 1934
Bendras kiekis 21014 arba 100 % 29974 arba 100 % 42308 arba 100 % 50342 arba 100 % 58876 arba 100 %
Estų 9720 arba 46,3 % 16526 arba 55,4 % 29039 arba 68,6 % 42459 arba 84,5 % 51559 arba 87,6 %
Vokiečių 8907 arba 42,4 % 10486 arba 35,2 % 7020 arba 16,6 % 3210 arba 6,4 % 2706 arba 4,6 %
Rusų 1866 arba 8,9 % 1818 arba 6,1 % 3689 arba 8,7 % 2570 arba 5,1 % 2640 arba 4,5 %
Kitų tautų 521 arba 2,5 % 1144 arba 3,8 % 2560 arba 6,1 % 2103 arba 4,2 % 1971 arba 3,3 %
Metai 1825 1833 1840 1847 1856 1863 1867 1881 1897 1922 1934 1939 1959 1970 1979 1989 2000 2010 2011 2012
Gyventojų kiekis 8450 10020 12203 12185 12914 14386 21014 29974 42308 50342 58876 60281 74263 90459 104518 113977 98695 103284 103740 104109

Miestai-partneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Universitetas[taisyti | redaguoti kodą]

Tartu universitetas

Tartu universitetą 1632 m. įkūrė Gustavas II Adolfas; universitetas perkeltas į Pernu 1699 m., uždarytas 1710 m. ir vėl atidarytas Tartu mieste 1802 m. Universitetas žymus observatorija, menų muziejumi, botanikos sodu, biblioteka. 1951 m. įkurta žemės ūkio mokykla.

Tartu universitete mokėsi Jonas Biliūnas, Antanas Merkys ir kiti žymūs lietuviai. 2007 m. universiteto prorektore dirbo Birutė Klaas.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Krepšinis[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "Estijos meterologijos ir hidrologijos institutas (Estonian)." Nuoroda tikrinta 2007-09-11.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]