Paviluostas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Paviluostas
latv. Pāvilosta
   Pavilosta gerb.png   

Paviluostas
56°53′20″N 21°10′40″E / 56.88889°N 21.17778°E / 56.88889; 21.17778 (Paviluostas)Koordinatės: 56°53′20″N 21°10′40″E / 56.88889°N 21.17778°E / 56.88889; 21.17778 (Paviluostas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Latvijos vėliava Latvija
Istorinis regionas: Kuržemė Kuržemė
Savivaldybė: Paviluosto savivaldybė
Gyventojų (2004): 1 271
Plotas: 6 km²
Tankumas (2004): 212 žm./km²
Pašto kodas: 3466
Tinklalapis: www.pavilosta.lv

Paviluostas (latv. Pāvilosta) – miestelis Latvijos vakaruose, prie Sakos upės žiočių, kuri įteka į Baltijos jūrą, 240 km nuo Rygos, 54 km į šiaurę nuo Liepojos, 70 km į pietus nuo Ventspilio ir 150 km nuo Gotlando (Švedija) salos.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1879 m. gegužės 16 d. Upės dvaro baronas Otto fon Lilienfeldas, norėjęs įkurti uostą, Sakos upės žiotyse iškilmingoje ceremonijoje įmūrijo kertinį akmenį ir tą pačią dieną pašventinimo ceremonijoje būsimasis miestas buvo pakrikštytas barono brolio, Kuržemės gubernatoriaus Pavilo fon Lilienfeldo, garbei – Paviluosta.

Baronas būsimojo miesto teritorijoje išnuomojo užstatomuosius sklypus, tačiau iš pradžių jo planas realizavosi lėtai. Per dešimt metų buvo pastatyta tik dešimt namų. Uostu naudojosi tik kai kurie žvejai, trys nedideli dvaro burlaiviai ir vilkikas, kuris Upės dvaro prekėm aprūpino Liepojos turgų.

Paviluostos vystymuisi naują impulsą davė Liepojos karinio uosto statybos pradžia 1893 m. Iš Paviluostos apylinkės į Liepoją jūra buvo gabenami statybai reikalingi akmenys. Sakos upės žiotys buvo pritaikytos akmenų perkrovimui ir į Paviluostą iš tolimų ir artimų apylinkių atvyko uosto statybininkai, darbininkai, krovėjai, jūrininkai, dailidės ir pirkliai. Kai akmenys jau nebuvo transportuojami, Paviluostoje jau buvo išsivysčiusi laivyba, žvejyba, prekyba ir laivų statyba.

Iki Pirmojo pasaulinio karo Paviluostoje buvo trys laivų statyklos, kurios gamino nedidelius burlaivius, taip pat dvistiebius laivus tolimesniems reisams. Iki tada Paviluostije buvo pastatyta 15 laivų. Po karo laivų statyba nebuvo atnaujinta.

Pirmojo pasaulinio karo metu Paviluostos motorinės valtys ir laivai buvo tai paskandinti, tai parduoti, tai konfiskuoti. Po karo Paviluostoje iš 26 motorinių valčių buvo likusios tik 2, iš 26 burlaivių – 4. Uosto prekyba sumažėjo. Pagrindiniais uosto naudotojais ir gyvenvietės ekonominiu pagrindu tapo žvejai, kurių pagautas žuvis supirkėjai ir 1930 m. įkurtas žvejų kooperatyvas pardavinėjo Aizputėje, Skrundoje ir Salduje.

1940 m., prasidėjus sovietų okupacijai, žvejai priverstinai buvo sujungti į artelę, kuri 1947 m. buvo pavadinta „Dzintarjūra“. Iki 1949 m., kai artelė įsigijo pirmuosius žvejų laivus, Paviluostoje buvo žvejojama su motorinėmis valtimis.

1951 m. artelė tapo žvejų kolūkiu „Dzintarjūra“, kuris 1975 m. buvo prijungtas prie Liepojos žvejų kolūkio „Bolševiks“. 1970 m. pabaigoje, kolūkio klestėjimo laikais, Paviluostoje buvo apie 20 žvejybos tralerių. 1990 m. kolūkis „Bolševiks“ buvo pervadintas žvejų kolūkiu „Kursa“, kurio Paviluostos skyrius 1994 m. atsiskyrė ir įkūrė AB „Pavilosta“, kurioje šiuo metu yra du žvejų laivai. Dauguma su AB „Pavilosta“ nesusijusių žvejų šiuo metu ir vėl žvejoja su motorinėmis valtimis.

Nors 1913 m. Paviluostai paskirtos susiaurintos miesto savivaldybės teisės ir 1930 m. Seimo Savivaldybių komisija balsavo už miesto teisių suteikimą Paviluostai, iki Antrojo pasaulinio karo Paviluosta buvo Sakos valsčiaus tankiai apgyvendinta vieta. 19451949 m. Paviluosta buvo kaimas Sakos valsčiuje, 19501951 m. – kaimas, 1952–1961 m. – darbininkų gyvenvietė, 19611969 m. – miesto gyvenvietė, 19701991 m. – gyvenvietė. Miesto teisės Paviluostai suteiktos 1991 m. lapkričio 28 d.

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

  • Kazys Bizauskas (1892– 1941) – Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, valstybės ir visuomenės veikėjas.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]