Cėsys
| Cėsys latv. Cēsis |
|
|---|---|
  |
|
 |
|
  Cėsys
|
|
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) |
|
| Valstybė: |  Latvija |
| Istorinis regionas: |  Vidžemė |
| Savivaldybė: | Cėsių savivaldybė |
| Gyventojų : | 18 286 |
| Plotas: | 19,3 km² |
| Tankumas : | 947 žm./km² |
| Altitudė: | 113 m |
| Pašto kodas: | 410(1-3) |
| Tinklalapis: | www.cesis.lv |
 Vikiteka: |
CėsysVikiteka |
| Kirčiavimas: | Cė́sys |
Cėsys (seniau – Kėsys; latv. Cēsis, vok. Wenden, est. Võnnu, lyv. Venden) – miestas Latvijos šiaurinėje dalyje, Vidžemėje, vaizdingose apylinkėse ir įeina į Gaujos nacionalinio parko teritoriją, Gaujos upės kairiajame krante, prie Rygos-Valkos geležinkelio linijos. Savivaldybės centras. Mieste 18 286 (2008 m.) gyventojų, miesto plotas – 19,3 km². Yra istorijos ir dailės muziejus. Architekturos paminklai: pilis su parku – (XIII a. – XVIII a. prdž.), romaninė gotikinė Šventojo Jono bažnyčia – (1281 m.), miesto gynybinių sienų griuvėsiai – (XIV a.), rotušė – (1767 m.), XVIII amžiaus gyvenami ir administraciniai pastatai.
Turinys |
Istorija [taisyti]
Geležies amžiuje ir Viduramžiais miesto apylinkės buvo gyvenamos lyvių, vėliau juos nustūmė šiek tiek vakariau, o dalį asimiliavo iš pietryčių slinkę latgalių gentys. IX-XIII amžiais buvo pilis. Greta jos vokiečių riteriai 1209 metais pastatė mūrinę pilį. 1323 metais gavo miesto teises. Iki XVI amžiaus buvo Livonijos ordino rezidencija vokiečių vadinta Vendenu .XIV a. – XV a. pr. Cėsys buvo Hanzos lygos narys. Nuo 1561 metų priklausė LDK, vėliau – Abiejų Tautų Respublikai, 1629–1721 m. – Švedijos karalystei, nuo 1727 m. – Rusijos imperijai. Dėl karų, dažnų gaisrų, maro epidemijos miestas XVII a. pab. – XVIII a. pr. sunyko. 1785 metais tapo apskrities centru.
Miestai partneriai [taisyti]
Sportas [taisyti]
- VB Cēsis (futbolas)
Nuorodos [taisyti]
|
||||||||
