Senovės Kipras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Senovės Mažosios Azijos regionas
Kipras (Κύπρος)
Vieta Kipro sala
Valstybingumo laikotarpis: XV-XIV a. pr. m. e. (Alašija)
XI a.-546 m. pr. m. e.
Tautos Senieji kipriečiai
Didžiausi miestai Salamis, Larnaka
Romos provincija Kipras
Kipras – vienas Mažosios Azijos regionų

Kipras (graikų kalba: Κύπρος) – istorinė sritis, karalystė ir Romos provincija saloje į pietus nuo Mažosios Azijos, į šiaurę nuo jos buvo Kilikija. Vėliau čia susikūrė moderni Kipro valstybė.

Hetitų laikais buvo vadinama Alašija.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Kipro geografija

Kipras yra trečia pagal dydį Viduržemio jūros sala (po Sicilijos ir Sardinijos). Bendra jo teritorija 9251 km². Aukščiausias kalnas yra Olimpas (1953 m). Ypač įspūdinga Kipro gamta – devynis mėnesius (nuo kovo iki lapkričio) šalyje trunka vasara, na, o likusius tris, kaip sako patys kipriečiai, – pavasaris. Todėl netgi per vadinamąjį pavasarį galima maudytis jūroje, kurios vandens temperatūra nenukrenta žemiau 18-19 laipsnių.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kipro priešistorė[taisyti | redaguoti kodą]

Alašija[taisyti | redaguoti kodą]

Apie 2300 m. pr. m. e. Kipre pasirodė nauji gyventojai iš šiaurės (Kilikijos, pradėję apgyvendinimą nuo šiaurinių pakrančių. Jie buvo hipotetinė eteokipriečių (eteocypriot) tauta, kalbėjusi nežinoma kalba. Jie pamažu apgyvendino visą salą ir pradėjo vario gavybą.

Dauguma mokslininkų priėjo išvados, kad II tūkst. pr. m. e. Kipras tapatintinas su Alašijos karalyste, minima to meto Egipto, Ugarito, hetitų tekstuose. Ši šalis buvo žinoma dėl savo gausių vario išteklių, kurie teikė jai ekonominę galią. Dėl to Egipto valdovai Alašijos karalius vadindavo savo broliais.

Spėjama, kad tuometinės Alašijos sostine buvo Enkomis (dab Tuzla) šiaurinėje pakrantėje, kuris buvo didžiausia archeologų atrasta Kipro gyvenvietė tuo metu. Gali būti, kad vėliau centras persikėlė į Larnaką, vėliau vadintą Kitionu. Netoli jo rasta gyvenvietė, vadinama Alassa. Mokslininkai nesutaria, ar Alašija apėmė visą Kiprą, ar užėmė tik nedidelę jo dalį.

Nuo XVI a. pr. m. e. Kipras išgyvena vėlyvąjį bronzos amžių. Tuo metu šalyje reiškėsi įvairios įtakos. Sala kurį laiką priklausė Egiptui, gali būti, kad jį laikinai valdė ir hetitai. Religija, architektūra patyrė daugybę įtakų iš kaimyninės Sirijos (Ugarito). Tuo metu pradėtas vartoti ir kipro – minojinis raštas, kilęs iš linijinio A.

Nuo XIII-XII a. pr. m. e. mikėniečių įtaka iš vakarų dar labiau sustiprėjo. Sala buvo vis labiau įjungiama į graikų civilizacijos orbitą.

Kipro miestai – valstybės[taisyti | redaguoti kodą]

Kipro karalystės

I tūkst. pr. m. e. pradžioje Kipras buvo veikiamas dviejų kultūrų. Iš vienos pusės, jį kolonizavo graikai, o iš kitos – finikiečiai, kurie čia įkūrė klestinčias kolonijas Kitijoną ir Salamį. Taip formavosi miestai – valstybės.

Apie VIII a. pr. m. e. asirų šaltiniai mini, kad Asirijos imperija užkariavo Kipro salą (vadinamą Ia), kurioje buvo 10 karalysčių su centrais miestuose. Jų pavadinimai buvo identifikuoti ir sutapatinami su šiais miestais: Solai, Salamis, Paphas, Kurionas, Amantas, Kitionas, Tamasas, Ledrajus, Idalionas ir Chitrojus. Vėliau minimos dar trys karalystės: Marionas, Lapitas ir Kirėnija. Visos karalystės apie 500 m. pr. m. e. jau naudojo savo pinigus.

669 m. pr. m. e. valstybės vėl iškovojo nepriklausomybę, o 570 m. pr. m. e. užkariauti Egipto. Tuo metu saloje labai paplito egiptietiškos mados ir kultūra.

Persijos, graikų ir Romos imperijų laikotarpiai[taisyti | redaguoti kodą]

546 m. pr. m. e. Persijos imperija užėmė Kiprą. Jis dalyvavo Jonijos sukilime prieš persų valdžią, vėliau, IV a. pr. m. e. pradžioje, Salamiso valdovas Eugoras I paėmė valdžią visoje saloje ir bandė atsiskirti nuo Persijos. Persai Kiprą vėl susigrąžino ir išlaikė iki 334 m. pr. m. e., Aleksandro Makedoniečio užkariavimų.

Po Aleksandro mirties Kipras susivienijo su ptolemėjais ir su nedidelėmis pertraukomis išliko valdomas ptolemėjų dinastijos. Taigi, jį administravo Egiptas. Kipriečiai buvo galutinai helenizuoti, ji palaikė ryšius su Atėnais ir Aleksandrija.

58 m. pr. m. e. Romos imperija prisijungė Kiprą ir pavertė jį viena iš provincijų. Vėliau ši provincija tapo Bizantijos imperijos dalimi.