2001 m. Lietuvos gyventojų surašymas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 335: | Eilutė 335: | ||
[[1989 m. Lietuvos gyventojų surašymas|1989 metų gyventojų surašymo]] metu Lietuvos teritorijos administracinius vienetus sudarė respublikinio pavaldumo miestai, miesto tipo gyvenvietės, rajonai ir apylinkės. [[1989]] m. Lietuvoje buvo 92 miestai, iš jų 11 turėjo respublikinio pavaldumo miesto statusą, ir 22 miesto tipo gyvenvietės. 44 šalies rajonai buvo suskirstyti į 423 apylinkes, kurias sudarė 21549 kaimo gyvenamosios vietovės (miesteliai, kaimai, viensėdžiai). |
[[1989 m. Lietuvos gyventojų surašymas|1989 metų gyventojų surašymo]] metu Lietuvos teritorijos administracinius vienetus sudarė respublikinio pavaldumo miestai, miesto tipo gyvenvietės, rajonai ir apylinkės. [[1989]] m. Lietuvoje buvo 92 miestai, iš jų 11 turėjo respublikinio pavaldumo miesto statusą, ir 22 miesto tipo gyvenvietės. 44 šalies rajonai buvo suskirstyti į 423 apylinkes, kurias sudarė 21549 kaimo gyvenamosios vietovės (miesteliai, kaimai, viensėdžiai). |
||
[[1994]] m. buvo priimtas LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, kuriuo buvo nustatyti teritorijos administraciniai vienetai – apskritys ir savivaldybės. |
[[1994]] m. buvo priimtas [http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=302255&p_query=&p_tr2= LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas], kuriuo buvo nustatyti teritorijos administraciniai vienetai – apskritys ir savivaldybės. |
||
Vadovaujantis [http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=340512&p_query=&p_tr2= LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu] (Žin., 1994, Nr.60-1183; 1995, Nr.79-1819; 1997, Nr.65-1544; 1999, Nr.43-1362, Nr.109-3176) '''pirmajame''' teritorijos administracinių vienetų reformos etape buvo įsteigtos 56 savivaldybės ir 10 apskričių: [[Alytaus apskritis|Alytaus]], [[Kauno apskritis|Kauno]], [[Klaipėdos apskritis|Klaipėdos]], [[Marijampolės apskritis|Marijampolės]], [[Panevėžio apskritis|Panevėžio]], [[Šiaulių apskritis|Šiaulių]], [[Tauragės apskritis|Tauragės]], [[Telšių apskritis|Telšių]], [[Utenos apskritis|Utenos]] ir [[Vilniaus apskritis|Vilniaus]]. |
Vadovaujantis [http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=340512&p_query=&p_tr2= LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu] (Žin., 1994, Nr.60-1183; 1995, Nr.79-1819; 1997, Nr.65-1544; 1999, Nr.43-1362, Nr.109-3176) '''pirmajame''' teritorijos administracinių vienetų reformos etape buvo įsteigtos 56 savivaldybės ir 10 apskričių: [[Alytaus apskritis|Alytaus]], [[Kauno apskritis|Kauno]], [[Klaipėdos apskritis|Klaipėdos]], [[Marijampolės apskritis|Marijampolės]], [[Panevėžio apskritis|Panevėžio]], [[Šiaulių apskritis|Šiaulių]], [[Tauragės apskritis|Tauragės]], [[Telšių apskritis|Telšių]], [[Utenos apskritis|Utenos]] ir [[Vilniaus apskritis|Vilniaus]]. |
||
00:00, 25 liepos 2009 versija
2001 m. Lietuvos gyventojų surašymas vyko balandžio 6–16 dienomis. Surašymą organizavo Lietuvos statistikos departamentas.
Surašymo metu Lietuvoje buvo:
- 10 apskričių
- 60 savivaldybių
- 106 miestai
- 21500 kaimo gyvenviečių
- 464 kaimo seniūnijos
Pagrindiniai rezultatai
Teritoriniai pokyčiai
1989 metų gyventojų surašymo metu Lietuvos teritorijos administracinius vienetus sudarė respublikinio pavaldumo miestai, miesto tipo gyvenvietės, rajonai ir apylinkės. 1989 m. Lietuvoje buvo 92 miestai, iš jų 11 turėjo respublikinio pavaldumo miesto statusą, ir 22 miesto tipo gyvenvietės. 44 šalies rajonai buvo suskirstyti į 423 apylinkes, kurias sudarė 21549 kaimo gyvenamosios vietovės (miesteliai, kaimai, viensėdžiai). 1994 m. buvo priimtas LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, kuriuo buvo nustatyti teritorijos administraciniai vienetai – apskritys ir savivaldybės. Vadovaujantis LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu (Žin., 1994, Nr.60-1183; 1995, Nr.79-1819; 1997, Nr.65-1544; 1999, Nr.43-1362, Nr.109-3176) pirmajame teritorijos administracinių vienetų reformos etape buvo įsteigtos 56 savivaldybės ir 10 apskričių: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus.
Antrojo teritorijos administracinių vienetų reformos etapo pirmojoje pakopoje (nuo 2000 metų pradžios):
- įsteigtos šios savivaldybės: Elektrėnų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Pagėgių, Rietavo;
- įsteigus Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybes, panaikinama Marijampolės rajono savivaldybė;
- pakeistos šių savivaldybių teritorijos ir ribos: Birštono miesto, Druskininkų miesto, Marijampolės miesto, Vilniaus miesto, Akmenės rajono, Kaišiadorių rajono, Lazdijų rajono, Mažeikių rajono, Plungės rajono, Prienų rajono, Šakių rajono, Šilutės rajono, Trakų rajono, Varėnos rajono, Vilkaviškio rajono;
- pakeisti šių savivaldybių pavadinimai: Birštono miesto – į Birštono, Druskininkų miesto – į Druskininkų, Marijampolės miesto – į Marijampolės, Neringos miesto – į Neringos.
Surašymo metu buvo 10 apskričių ir 60 savivaldybių. Savivaldybės savo teritorijas buvo susiskirsčiusios į 524 seniūnijas, iš jų 464 – kaimo seniūnijos.