Pereiti prie turinio

Sąrašas:Pasaulio išskirtiniai medžiai

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Sąrašas:Išskirtiniai medžiai)

Šiame sąraše pateikti savo savybėmis išskirtiniai (aukščiausi, masyviausi, storiausi, seniausi, rečiausi) pasaulio medžiai.

Aukščiausi medžiai (augantys dabar)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Visžalių sekvojų (Sequoia sempervirens) giraitė Kalifornijos valstijos Montgomerio miškų valstybiniame rezervate (Montgomery Woods State Reserve)

Žemiau sąraše, dabar augantys aukščiausi planetoje medžiai pagal atskiras rūšis, kurie pasiekę ar praaugę 80 m ribą.

  1. Visžalė sekvoja (Sequoia sempervirens); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Sequoioideae pošeimio ir vienintelė sekvojų (Sequoia) gentyje visžalių medžių rūšis. 2019 m. išmatuotas aukščiausias individas žinomas kaip „Hyperion“ siekė 116,07 m aukštį.[1] Jo kamieno skersmuo 4,84 m, tūris – 530 m³, amžius – apie 700–800 metų.[2][3][4]Auga Redvudo nacionaliniame parke, Kalifornija, JAV. Geniams pažeidus jos viršūnę, manoma kad ji nustos augusi į viršų. Visžalės sekvojos natūralioje aplinkoje auga siauroku ruožu palei Didyjį vandenyną, šiaurėje nuo pietvakarių Oregono iki vakarinės Kalifornijos San Luis Obispo apygardos - arealo pietuose (Šiaurės Amerikos žemyno vakarai).
  2. Himalajinis kiparisas (Cupressus torulosa); pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos visžalių medžių rūšis auganti Azijos centrinėje dalyje, vakarų Himalajų kalnų regione. 2023 m. gegužės mėn. buvo aptiktas 102,3 m[5] aukščio individas, kuris tų pačių metų šaltiniais yra antra pagal aukštį medžių rūšis pasaulyje.
  3. Didžioji šorėja (Shorea faguetiana); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties visžalis lapuotis medis. 2019 m. sausio 6 d. įlipus į medį, buvo išmatuota 100,8 m aukščio didžioji šorėja, kuriai buvo suteiktas „Menara“ vardas. Medis auga šiaurės rytų Borneo salos dalyje, Malaizijai priklausančios Sabaho valstijos Danumo slėnyje. 2019 m. duomenimis, dabar tai aukščiausia Žemės atogrąžų ir Azijos žemyno medžių rūšis, taip pat aukščiausias magnolijūnų skyriaus individas.
  4. Karališkasis eukaliptas (Eucalyptus regnans); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Aukščiausio žinomo „Centurion“ vardu aukštis 100,5 m,[6] kamieno skersmuo 4,05 m, kamieno apimtis 12,73 m, tūris 268 m³. Anksčiau, kol „Centurion“ medžio viršūnė nebuvo nulūžusi, jis buvo mažiausiai 103 m aukščio. Auga į pietvakarius nuo Hobarto pietinėje Tasmanijos salos dalyje (pietryčių Australija).[7][8][9]
  5. Sitkinė eglė (Picea sitchensis); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visžalis medis. Aukščiausias individas, 100,2 m aukščio auga šiaurvakarių Kalifornijoje esančiame Redvudo nacionaliniame parke (JAV).[10]
  6. Pakrantinė pocūgė, (Pseudotsuga menziesii var. menziesii); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pocūgių (Pseudotsuga) genties, didžiosios pocūgės (Pseudotsuga menziesii) varietetas. Dabar augančios Diornerio pocūgės (Doerner Fir) aukštis yra 99,76 m, žmogaus krūtinės aukštyje ji yra 3,54 m skersmens, tūris 237 m³.[11][12][13] Jo viršūnė nudžiūvusi. Anksčiau šis medis yra buvęs 100,3 m aukščio. Augimo vieta – rytinė Kūso apygarda, Oregonas, JAV (Šiaurės Amerikos žemyno vakarai).
  7. Butaninis kiparisas (Cupressus cashmeriana); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, kiparisų (Cupressus) genties visžalis medis. Butano viename nuošalių slėnių, vokiečių kilmės mokslininkė Sabine Miehe aptiko 95 m aukščio ir 350 cm kamieno skersmens butaninį kiparisą, įskaitant ir daugiau labai aukštų šios rūšies medžių, bet iki šiol nėra oficialaus patvirtinimo.[14][15]
  8. Didysis mamutmedis (Sequoiadendron giganteum); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, Kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Sequoioideae pošeimio ir vienintelė mamutmedžių (Sequoiadendron) genties visžalių medžių rūšis. Dabar žinomas aukščiausias yra 94,9 m[16] [17]. Auga Siera Nevados kalnuose esančiame Kings Kanjono nacionaliniame parke (Kalifornija, JAV).
  9. Vytelinis eukaliptas, (Eucalyptus viminalis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties medis. Medžio „White Knight“ aukštis 91,3 m, kamieno skersmuo 3,30 m, kamieno apimtis 10,8 m, tūris 180 m³. Augimo vieta – Evercreech Forest rezervatas esantis š.r.Tasmanijoje (Australija). Išmatuotas 2013 metais.[18]
  10. Rutulinis eukaliptas (Eucalyptus globulus); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. „Neeminah Loggorale Meena“ medis 90,7 m aukščio, 3,88 m kamieno skersmens, 12,2 m kamieno apimties, 233 m³ tūrio. Augimo vieta – Tasmanijoje (pietryčių Australija).[19]
  11. Aukštoji dinizija (Dinizia excelsa); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, pupinių (Fabaceae) šeimos medis. Aukščiausia Pietų Amerikos medžių rūšis. Šiuo metu aukščiausias žinomas 88,5 m aukščio medis, auga šiaurinėje Brazilijoje, tarp Amapos ir Paros valstijų. Pirmiausiai apie šį atradimą buvo aprašyta 2019 m. rugpjūčio mėn. „Frontiers in Ecology and the Environment“ mokslo žurnale.
  12. Eucalyptus delegatensis (Eucalyptus delegatensis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Aukštis 87,9 m, skersmuo 3,07 m, tūris 161 m³. Augimo vieta – Upper Florentine slėnyje, Tasmanijos saloje (pietryčių Australija).[20]
  13. Eucalyptus obliqua (Eucalyptus obliqua); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. „King Stringy“ medis yra 86 m aukščio ir 233 m³ tūrio, auga Tasmanijoje. Praeityje Australijos matininkų buvo užregistruotas 98,8 m aukščio šios rūšies medis.[21]
  14. Išlakioji kompasija, (Koompassia excelsa); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, pupinių (Fabaceae) šeimos, kompasijų (Koompassia) genties lapuotis medis. Dabar augantis aukščiausias medis 85,76 m aukščio. Augimo vieta – Tawau Hills nacionalinis parkas, Malaizijos Sabaho valstija, Borneo sala (Pietryčių Azija).[22]
  15. Spalvingasis eukaliptas (Eucalyptus diversicolor); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Endeminė rūšis Vakarų Australijos valstijos drėgname pietvakarių regione. 84,99 m aukščio medis žinomas kaip „Stewart’s Karri“ auga netoli Mandžimupo (Manjimup) miestelio Vakarų Australijos valstijos pietvakariuose. Kitas 81 m aukščio medis auga netoli Pembertono gyvenvietės, taip pat Vakarų Australijos pietvakariuose[23].
  16. Shorea argentifolia (Shorea argentifolia); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Aukštis – 84,85 m.[24] Auga Tawau Hills nacionaliniame parke, esančiame Malaizijai priklausančioje Borneo salos Sabaho valstijoje.
  17. Shorea superba (Shorea superba); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Aukštis – 84,41 m.[25] Auga Tawau Hills nacionaliniame parke, esančiame Malaizijai priklausančioje Borneo salos Sabaho valstijoje.
  18. Žvilgusis eukaliptas (Eucalyptus nitens); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Aukštis 84,3 m, kamieno apimtis 8 m.[26] Auga Viktorijos valstijoje (pietryčių Australija).
  19. Saldžioji pušis (Pinus lambertiana); pušų genties masyviausia ir aukščiausia rūšis. Jos paprastai auga 40-60 m, kamieno skersmuo 150–250 cm. Pavadinimu „Yosemite Giant“ buvo 82,19 m aukščio, bet kenkėjams pažeidus žievę, 2007 metais medis nusibaigė. 2015 metų spalio 9 d. buvo pastebėta 83,45 m aukščio ir 240,8 cm kamieno skersmens saldžiapušė, kuri šiuo metu yra pats aukščiausias visoje pušų gentyje medis[27].
  20. Kaliforninė cūga (Tsuga heterophylla); pušinių šeimos, cūgų genties spygliuotis augalas. Stambiausių medžių kamieno skersmuo siekia iki 2,8 m. Šiuo metu žinoma aukščiausia 83,34 m m aukščio, auga Kalifornijos valstijos Humbolto apygardoje. Ji buvo pasteba 2014 metų lapkričio viduryje. Kita kaliforninė cūga pavadinimu „Tsunami“, taip pat panašaus aukščio – 82,9 m.[28]
  21. Kvapusis kėnis (Abies procera); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, kėnių (Abies) genties visžalis ir aukščiausia kėnių gentyje medžių rūšis. Paprastai pasitaiko apie 40–70 m aukščio ir iki 2 m skersmens kamienu. Gyvena iki 800 metų. Šiuo metu aukščiausias žinomas yra 82,9 m aukščio, 253 cm kamieno skersmens bei 126 m3 tūrio.[29] Praeityje buvo žinomas 99,06 m aukščio medis, kuri sunaikino 1980 m. gegužės 18 d. galingai išsiveržęs Šv. Elenos kalno ugnikalnis. Kitas, bet jau nudžiuvęs buvo 89,9 m aukščio, 192 cm kamieno skersmes, 87,7 m³ tūrio. Ši rūšis savaime paplitusi Šiaurės Amerikos vakaruose esančiuose Kaskadiniuose ir Ramiojo vandenyno pakrantės kalnuose – esančiuose Vašingtono, Oregono valstijų vakaruose ir Kalifornijos pačiame šiaurės vakarų pakraštyje.
  22. Hopea nutans (Hopea nutans); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, hopėjų (Hopea) genties lapuotis medis. Aukštis 82,82 m.[30] Auga Tawau Hills nacionaliniame parke, esančiame Malaizijai priklausančioje Borneo salos Sabaho valstijoje.
  23. Shorea johorensis (Shorea johorensis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Aukštis 82,39 m.[31] Auga Tawau Hills nacionaliniame parke, esančiame Malaizijai priklausančioje Borneo salos Sabaho valstijoje.
  24. Shorea smithiana (Shorea smithiana); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Aukštis 82,27 m.[32] Auga Tawau Hills nacionaliniame parke, esančiame Malaizijai priklausančioje Borneo salos Sabaho valstijoje.
  25. Geltonoji pušis (Pinus ponderosa); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus) genties visžalis medis. Pinus ponderosa Var. benthamiana aka pacifica porūšio aukštis 81,77 m (pagal 2011 spalio 13 d.), kamieno skersmuo 1,73 m. Auga Siskyou valstybiniame miške, p.v. Oregone (JAV).[33][34]
  26. Aukštoji tiama (Entandrophragma excelsum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, melijinių (Meliaceae) šeimos, tiamų (Entandrophragma) genties medis. Tai aukščiausia Afrikos žemyne auganti vietinių medžių rūšis. 2016 metais buvo pastebėtas 81,5 m aukščio ir 8 m apimties medis, augantis Rytų Afrikos dalyje, slėnyje prie Kilimandžaro[35].
  27. Kaliforninis kėnis (Abies grandis); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, kėnių (Abies) genties visžalis medis. Įprastai užauga apie 40–70 m aukščio, šiuo metu augantis yra 81,4 m aukščio. Rūšis savaime paplitusi Šiaurės Amerikos vakaruose.[36]
  28. Išlakioji šorėja (Shorea gibbosa); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Aukštis 81,11 m.[37] Auga Tawau Hills nacionaliniame parke, esančiame Malaizijai priklausančioje Borneo salos Sabaho valstijoje.
  29. Lausono puskiparisis (Chamaecyparis lawsoniana); kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, puskiparisių (Chamaecyparis) genties visžalis medis. Dabar žinomas aukščiausias šios rūšies medis 81,08 m aukščio bei 280,4 cm kamieno skersmens. Auga Jedediah Smith Redwoods valstybiniame parke, esančiame kalifornijos šiaurės vakarų pakraštyje (pagal Michael Taylor, Mario Vaden 2011).[38]
  • Žemiau išvardintos kitos medžių rūšys, remiantis įvairiais istoriniais šaltiniais užaugančios iki 80 m ir kartais peraugančios šią ribą, bet dėl duomenų stokos, nėra įrašytos į dabar augančių aukščiausių planetoje medžių sąrašą:

Žvilgioji araukarija (Araucaria hunsteinii), Taiwania cryptomerioides, Allantospermum borneense, Alstonia pneumatophora, Shorea mujongensis, paprastasis stepukmedis (Dyera costulata), siauralapis kamparmedis (Dryobalanops lanceolata), Parashorea chinensis, kaukazinis kėnis (Abies nordmanniana), Eucalyptus denticulata, Eucalyptus grandis, Eucalyptus pilularis, dėmėtoji korimbija (Corymbia maculata), meksikinė guoba (Ulmus mexicana), kiparisinė ficroja (Fitzroya cupressoides), tikrasis kapokmedis (Ceiba pentandra).

Aukščiausi medžiai (augę praeityje ir augantys dabar)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karališkasis eukaliptas (Eucalyptus regnans)

Aukščiausi planetos medžiai, pagal atskiras rūšis kada nors augę ir įskaitant augančius dabar. Šis medžių sąrašas skirtas 80 m bei aukštesniems medžiams, pradedant aukščiausiais. Sąraše medžių užfiksuotas aukštis (aukščiausias) kada nors augusių praeityje arba augančių dabar. O medžių sąrašas nepilnas, kadangi daug jų nebuvo matuojami praeityje ir daug neišmatuotų (nepastebėtų aukštų) dabar, ypač tolimesnėse, kalnuotose vietovėse. Pavyzdžiui sąraše nėra kiparisinės ficrojos, apie kurią sprendžiant iš Čarlzo Darvino matytų ir aprašytų masyvių kamienų per kelionę Pietų Amerikoje, jos peraugdavo 80 m ribą.

  1. Karališkasis eukaliptas (Eucalyptus regnans); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuočių medžių rūšis. XIX a. pab. – XX a. prdž. šaltiniai tvirtina apie augusius nuo 112,8 m iki 160 m aukščio medžius, bet daugelis jų nėra oficialiai patvirtinti ir iki šiol tik diskutuojama. Patikimiausiai išmatuotas karališkasis eukaliptas buvo 1872 metų vasario 21 d., kada Viktorijos valstijos archivuose buvo rasti tuometinio miškų ūkio inspektoriaus William Ferguson dokumentai. Su liniuote medį gulinti ant žemės nuo šaknų iki nulūžusios viršūnės išmatavo 133 m. Nulūžusios viršūnės skersmuo buvo 91 cm. Tad kaip manoma su nenulaužta viršūne medis galėjo siekti apie 152 m aukštį. Išmatuoto 2018 m. lapkričio mėnesyje karališkojo eukalipto „Centurion“ aukštis 100,5 m. Šie medžiai auga Australijos žemyno pietryčiuose.
  2. Pakrantinė pocūgė (Pseudotsuga menziesii var. menziesii); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pocūgių (Pseudotsuga) genties, Didžiosios pocūgės (Pseudotsuga menziesii) varietetas. Visų laikų aukščiausia pakrantinė pocūgė žinoma kaip Nuksako milžinas (Nooksack Giant), augo Vašingtono valstijos (JAV), Vatkomo apygardoje esančios Lupso didelės fermos (Loop's Ranch) valdose, jos aukštis buvo 142 m, o kamienas 3,35 m skersmens[39]. Šį medį nupjovė 1897 m. Pasak tyrinėtojų, pakrantinės pocūgės teoriškai galėtų išaugti maksimalaus 131–145 metrų aukščio[40]. Šie medžiai natūraliai paplitę Šiaurės Amerikos vakaruose.
  3. Visžalė sekvoja (Sequoia sempervirens); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Sequoioideae pošeimio ir vienintelė sekvojų (Sequoia) gentyje visžalių medžių rūšis. 1886 metų lapkričio mėnesį, Humboldt apygardoje (š. Kalifornija), buvo nukirsta 129,26 m aukščio sekvoja. Visžalės sekvojos paplitę Šiaurės Amerikos vakaruose.
  4. Didysis mamutmedis (Sequoiadendron giganteum); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, Kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Sequoioideae pošeimio ir vienintelė mamutmedžių (Sequoiadendron) genties išlykusi medžių visžalė rūšis. Medis žinomas kaip „The Father of the forest“ buvo maždaug apie 129 m (nuo 121 m iki 137 m) aukščio (apytikslūs išmatavimai)[41]. Jo apimtis prie kamieno pagrindo buvo 33,52 m. Išmatuotas kada jau buvo nuvirtęs. Kitas medis žinomas kaip „The Mother of the Forest“ augo iki 1852 m., buvo 97,84 m aukščio ir 27,43 m kamieno skersmens (prie pagrindo). Dabar augantis aukščiausias yra 95,8 m. Didieji mamutmedžiai natūraliai paplitę Šiaurės Amerikos vakaruose, nedideliam Siera Nevados kalnų ruože.
  5. Himalajinis kiparisas (Cupressus torulosa); pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos visžalių medžių rūšis auganti Azijos centrinėje dalyje, vakarų Himalajų kalnų regione. 2023 m. gegužės mėn. buvo aptiktas 102,3 m[5] aukščio individas, kuris 2023 m. šaltiniais yra antras pagal aukštį medis pasaulyje.
  6. Rutulinis eukaliptas (Eucalyptus globulus); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Istoriniuose archivuoseyra duomenu apie augusius 101 m aukščio medžius. Augimo vieta – Tasmanija, Australija. Šie medžiai natūraliai paplitę Australijos žemyno pietryčiuose.[42][43]
  7. Didžioji šorėja (Shorea faguetiana), (Yellow Meranti); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties visžalis lapuotis medis. 2019 m. sausio 6 d. įlipus į medį, buvo išmatuota 100,8 m aukščio didžioji šorėja, kuriai buvo suteiktas „Menara“ vardas[44][45]. Medis auga šiaurės rytų Borneo salos dalyje, Malaizijai priklausančios Sabaho valstijos Danumo slėnyje. Tai aukščiausia Žemės atogrąžų ir Azijos žemyno medžių rūšis, taip pat viena aukščiausių ir stambiausių magnolijūnų rūšių, už kurią aukštesni auga tik rutuliniai ir karališkieji eukaliptai.
  8. Kvapusis kėnis, (Abies procera), (Noble Fir); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, kėnių (Abies) genties visžalis ir aukščiausia kėnių gentyje medžių rūšis. Paprastai pasitaiko apie 40–70 m aukščio ir iki 2 m skersmens kamienu. Gyvena iki 800 metų. Šiuo metu augantis yra 87,48 m aukščio bei kito augančio medžio didžiausias kamieno skermuo 275 cm. Praeityje buvo žinomas 99,06 m aukščio medis, kuri sunaikino 1980 m. gegužės 18 d. galingai išsiveržęs Šv. Elenos kalno ugnikalnis. Kitas, bet jau nudžiuvęs buvo 89,9 m aukščio, 192 cm kamieno skersmes, 87,7 m³ tūrio. Ši rūšis savaime paplitusi Šiaurės Amerikos vakaruose esančiuose Kaskadiniuose ir Ramiojo vandenyno pakrantės kalnuose – esančiuose Vašingtono, Oregono valstijų vakaruose ir Kalifornijos pačiame šiaurės vakarų pakraštyje.
  9. Eucalyptus obliqua, (Eucalyptus obliqua), (Australian Oak); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Praeityje Australijos matininkų buvo išmatuotas 98,8 m aukščio. Šie medžiai natūraliai paplitę Australijos žemyno pietryčiuose.
  10. Sitkinė eglė, (Picea sitchensis), (Sitka Spruce); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visžalis medis. Tai aukščiausia eglių genties medžių rūšis. Žinoma kaip Raven’s Tower pavadinimu yra 96,68 m aukščio. Natūraliai paplitę Šiauręs Amerikos vakaruose nuo pietų Aliaskos arealo šiaurėje, iki šiaurės Kalifornijos – arealo pietuose.
  11. Butaninis kiparisas (Cupressus cashmeriana), (Bhutan Cypress); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, kiparisų (Cupressus) genties visžalis medis. Butano viename nuošalių slėnių, vokiečių kilmės mokslininkė Sabine Miehe šalia kitų labai aukštų butaninių kiparisų aptiko 95 m aukščio ir 350 cm kamieno skersmens medį, bet iki šiol nėra oficialaus patvirtinimo.[46][47]
  12. Vytelinis eukaliptas, (Eucalyptus viminalis), (Manna Gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties medis. Medžio White Knight aukštis 91,3 m, kamieno skersmuo 3,30 m, kamieno apimtis 10,8 m, tūris 180 m³. Augimo vieta – Evercreech Forest rezervatas esantis š.r.Tasmanijoje (Australija).
  13. Dėmėtoji korimbija, (Corymbia maculata), (Spotted Gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, Corymbia genties lapuotis medis. Pasak istorinių šaltinių, praeityje yra nukirstas 91 m aukščio ir 5,48 m kamieno skersmeniu medis.[48] Natūralus jų arealas – rytų ir pietryčių Australijoje esančios valstijos – Kvinslandas, Naujasis Pietų Velsas, Viktorija.
  14. Eucalyptus delegatensis, (Eucalyptus delegatensis), (Alpine Ash); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties medis. Užauga virš 90 m. Natūraliai paplitę Australijos žemyno pietryčiuose.
  15. Eucalyptus nitens, (Eucalyptus nitens), (Shining Gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuočių medis. Viktorijos valstijoje (Australija) retkarčiais pasitaiko iki 90 m aukščio medžių. paplitę Viktorijos valstijoje (Australijos žemyno pietryčiai).
  16. Eucalyptus denticulata, (Eucalyptus denticulata); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties medis. Šie medžiai kartais išauga iki 90 m aukščio.
  17. Allantospermum borneense, (Allantospermum borneense); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Ixonanthaceae šeimos, Allantospermum genties medis. Užauga iki 90 m aukščio. Natūraliai auga Malakos pusiasalio pietinėje dalyje ir Borneo saloje (Pietryčių Azija).
  18. Žvilgioji araukarija, (Araucaria hunsteinii), (angl. Klinki/Klinkii); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, araukarijinių (Araucariaceae) šeimos, araukarijų (Araucaria) genties medis. Tai aukščiausi vietiniai Papua saloje augantys ir araukarijinių šeimos medžiai. 1941 metais buvo išmatuotas 88,9 m aukščio medis. Jos paplitę Papua saloje (Okeanija).
  19. Aukštoji dinizija, (Dinizia excelsa); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, pupinių (Fabaceae) šeimos medis. Aukščiausia Pietų Amerikos medžių rūšis. Šiuo metu aukščiausias žinomas 88,5 m aukščio medis, auga šiaurinėje Brazilijoje, tarp Amapos ir Paros valstijų. Pirmiausiai apie šį atradimą buvo aprašyta 2019 m. rugpjūčio mėn. „Frontiers in Ecology and the Environment“ mokslo žurnale.
  20. Meksikinė guoba, (Ulmus mexicana), (Mexican Elm); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, guobinių šeimos medis. Aukščiausia Šiaurės Amerikos žemyne auganti magnolijūnų (Magnoliophyta) ir guobų (Ulmus) genties rūšis, bei aukščiausia Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje vietinių medžių rūšis. Paprastai užauga apie 50–70 m, maksimaliai iki 87 m aukščio.[49] Kamieno skersmuo iki 2,5 m. Paplitusios Šiaurės Amerikos žemyno pietuose.
  21. Išlakioji kompasija, (Koompassia excelsa), (Tualang); pupinių šeimos, kompasijų genties medis. Aukščiausias išmatuotas medis buvo 85,76 m aukščio[50]. Natūraliai auga p.r. Azijoje – Malakos pusiasalyje, Sumatros saloje, Borneo saloje, pietinėse Filipinų salose.
  22. Eucalyptus grandis (Eucalyptus grandis), (Flooded gum / Rose gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) |genties lapuotis medis. Stambiausi egzemplioriai užauga iki 85 m aukščio ir iki 3 m skersmens kamienu. Ši medžių rūšis auga rytų Australijos žemyne ir paplitę rytinėse Naujojo Pietų Velso ir Kvinslando dalyse. Jų pietinis arealas maždaug nuo Niukaslo, o šiaurinis iki Daintrio (Daintree), šiaurės rytų Kvinslande.
  23. Eucalyptus pilularis, (Eucalyptus pilularis), (Blackbutt); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Anot istorinių šaltinių, praeityje buvo nukirstas 85 m aukščio ir 18 metrų kamieno apimties medis. Ši medžių rūšis natūraliai auga pietryčių Australijoje.
  24. Alstonia pneumatophora, (Alstonia pneumatophora); ; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, stepukinių (Apocynaceae) šeimos, [Alstonia] (Alstonia) genties lapuotis medis. Užauga apie 85 m aukščio ir apie 205 cm skersmens kamienu. Natūraliai paplitę Malakos pusiasalyje, Sumatros, Borneo bei Sulavesio salose (Pietryčių Azija).
  25. Spalvingasis eukaliptas, (Eucalyptus diversicolor), (Karri); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties medis. Endeminė rūšis Vakarų Australijos valstijos drėgname pietvakarių regione. 84,99 m aukščio medis žinomas kaip „Stewart’s Karri“ auga netoli Mandžimupo (Manjimup) miestelio Vakarų Australijos valstijos pietvakariuose. Kitas 81 m aukščio medis auga netoli Pembertono gyvenvietės, taip pat Vakarų Australijos pietvakariuose[51].
  26. Shorea argentifolia, (Shorea argentifolia), (Dark Red Meranti); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Aukštis – 84,84 m. Auga Borneo saloje (Pietryčių Azija).
  27. Shorea superba, (Shorea superba); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Aukštis – 84,40 m. Auga Malaizijos Sabaho provincijoje, esančiame Borneo saloje (Pietryčių Azija).
  28. Kaliforninė cūga, (Tsuga heterophylla), (Western Hemlock); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, cūgų (Tsuga) genties visžalis medis. Dabar auganti yra 82,9 m aukščio (pagal M.Vaden, St. Sillett, 2011). Jos paplitę Šiaurės Amerikos vakaruose.
  29. Hopea nutans, (Hopea nutans); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, hopėjų (Hopea) genties lapuotis medis. Žinoma aukščiausia – 82,82 m. Natūraliai paplitę Pietryčių Azijoje.
  30. Shorea johorensis, (Shorea johorensis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Šiuo metu aukščiausias žinomas medis pagal (Roman Dial 2007) yra 82,39 m aukščio. Natūraliai paplitę Pietryčių Azijoje.
  31. Shorea smithiana, (Shorea smithiana), (Light Red Meranti); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Aukščiausia – 82,27 m aukščio. Natūraliai paplitę Pietryčių Azijoje.
  32. Saldžiapušė, saldžioji arba Lamberto pušis, (Pinus lambertiana), (Sugar Pine), pušinių šeimos augalas. Tai masyviausi ir aukščiausi pušų genties medžiai paplitę Šiaurės Amerikos žemyno vakaruose. Jos paprastai auga 40-60 m, kamieno skersmuo 150–250 cm. Žinoma kaip „Yosemite Giant“ buvo išmatuota 82,19 m aukščio, bet kenkėjams pažeidus jos žievę, 2007 metais medis nusibaigė. 2015 metų spalio 9 d. buvo pastebėta 83,45 m aukščio ir 240,8 cm kamieno skersmens saldžiapušė, kuri šiuo metu yra pats aukščiausias visoje pušų gentyje medis[52].
  33. Shorea mujongensis, (Shorea mujongensis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Užauga apie 82 m aukščio ir apie 217 cm skersmens kamienu. Įprastai paplitę Borneo saloje (Pietryčių Azija).
  34. Geltonoji pušis, (Pinus ponderosa Var. benthamiana aka pacifica), (Ponderosa Pine); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus) genties visžalis medis. Aukštis 81,77 m (pagal 2011 spalio 13 d.), kamieno skersmuo 1,73 m. Jos paplitę Šiaurės Amerikos žemyno vakaruose.
  35. Aukštoji tiama (Entandrophragma excelsum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, melijinių (Meliaceae) šeimos, tiamų (Entandrophragma) genties medis. Tai aukščiausia Afrikos žemyne auganti vietinių medžių rūšis. 2016 metais buvo pastebėtas 81,5 m aukščio ir 8 m apimties medis, augantis Rytų Afrikos dalyje, slėnyje prie Kilimandžaro[53].
  36. Kaliforninis kėnis, (Abies grandis), (Grand Fir); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, kėnių (Abies) genties visžalis medis. Įprastai užauga apie 40–70 m aukščio, šiuo metu augantis yra 81,4 m aukščio. Savaime palitę Šiaurės Amerikos vakaruose.
  37. Išlakioji šorėja, (Shorea gibbosa), (Yellow Meranti); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Aukštis 81,11 m. Natūraliai paplitę Pietryčių Azijoje.
  38. Lausono puskiparisis, (Chamaecyparis lawsoniana), (Lawson Cypress / Port Orford cedar); kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, puskiparisių (Chamaecyparis) genties visžalis medis. Dabar žinomas aukščiausias šios rūšies medis 81,08 m (pagal Michael Taylor, Mario Vaden 2011). Rūšis natūraliai paplitusi vakarinėje Šiaurės Amerikos žemyno dalyje.
  39. Taiwania cryptomerioides, (Taiwania cryptomerioides); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos ir vienintelė (Taiwania) genties rūšis. Užauga iki 60-70 m, aukščiausios iki 75-80 m aukščio bei iki 3-4 m skersmens kamienu. Ilgą laiką jos buvo nepaliaujamai kertamos dėl geros medienos, žinoma pasirenkant gerai nuaugusius masyviausius ir aukštus medžius, tad apie labai aukštus dabar išlikusius ir augančius individus kol kas duomenų nėra, juolab kad jos auga nuošaliose kalnų vietovėse. Augdamos lėtai, gyvena ilgiau kaip 1600 metų, tikėtina ir virš 2000 metų. Kinijoje ir Taivane išlikę negausios jų populiacijos, dabar saugomos. Rytų Azijos medžiai.
  40. Paprastasis stepukmedis, (Dyera costulata), (angl. Hill jelutong); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, stepukinių (Apocynaceae) šeimos, stepukmedžių (Dyera) genties lapuotis medis. Dažniausiai auga iki 60 m ir iki 2 m kamieno skersmens, rečiau iki 80 m aukščio ir iki 3 m kamieno skersmeniu medžių. Dabar žinomas aukščiausias medis yra 76,2 m aukščio (pagal Al Carder 2005). Natūraliai paplitę Pietryčių Azijoje.
  41. Siauralapis kamparmedis, (Dryobalanops lanceolata); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, kamparmedžių (Dryobalanops) genties lapuotis medis. Užauga iki 80 m aukščio. Natūraliai paplitę Pietryčių Azijoje.
  42. Parashorea chinensis, (Parashorea chinensis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, (Parashorea) genties medis. Užauga iki 80 m aukščio.

Aukščiausi medžiai pagal žemynus

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visi aukščiausi planetos medžiai turi vieną bendrą bruožą – auga kalnų masyvuose, kalnuotose Žemės vietovėse ar netoli jų. Žemiau sąraše pateikta kiekvieno žemyno ar regiono vietinės medžių rūšys, augančios dabar, galinčios potencialiai užaugti aukščiausiai ar kada nors praeityje buvo dokumentiškai užfiksuoti aukščiausiai užaugę medžiai.

Europa

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaukaziniai kėniai (Abies nordmanniana) – aukščiausi Europos medžiai. Paveiksliuke įamžinti kaukaziniai kėniai augantys netoli Dombay gyvenvietės esančios Karačiajų Čerkesijoje žiemos metu
  1. Kaukazinis kėnis, (Abies nordmanniana), pušinių šeimos medis. Savo paplitimo areale šie medžiai įprastai užauga iki 61 m aukščio ir iki 2 m skersmens Ø kamienu. Anot Vladimir'o Dinets'o elektrononiniu paštu pranešimo (1998.01.02), Vakarų Kaukaze esančiame Kaukazo rezervate prie Mzymtos upės, auga 78 m aukščio medis[54].
  2. Europinis kėnis (Abies alba), pušinių šeimos, kėnių genties augalas. Savaiminio paplitimo areale užauga 30-50 m, kartais iki 65 m aukščio ir aukštesni bei su 1,5 – 1,7 (iki 2 m) kamieno Ø skersmeniu. Masyviausias išmatuotas europinis kėnis buvo 68 m aukščio bei 3,8 m kamieno skersmens. Išgyvena 500–600 ir daugiau metų.
  3. Paprastoji eglė (Picea abies) – pušinių šeimos, eglių genties visažalis spygliuotis medis. Užauga 35–60 m, bet pasitaiko ir aukštesnių. Jų kamieno Ø skersmuo 1-1,5 m. Šiuo metu aukščiausia yra 63 m aukščio, auganti Perucica mergelės miške, Sutjeska nacionaliniame parke, esančiame Bosnijoje ir Hercegovinoje. Jos gyvena 250–300, kartais iki 500 metų.
  4. Abies borisii-regis, (Abies borisii-regis), (Bulgarian Fir), pušinių šeimos, kėnių genties augalas. Užauga iki 40-50 m, rečiau iki 60 m aukščio. Jų kamienas gali siekti iki 1,5 ar dar rečiau iki 2 m skersmens.
  5. Rytinė eglė, (Picea orientalis), (Caucasian Spruce, Oriental Spruce) – pušinių šeimos, eglių genties visažalis spygliuotis medis. Paplitęs Kaukazo kalnuose ir šiaurės rytų Turkijoje. Aukštis apie 30-45 m, kartais pasitaiko iki 57 m aukščio. Kamieno skersmuo 1,5 m, kartais iki 4 metrų.
  6. Europinis maumedis, (Larix decidua), (European Larch), pušinių šeimos, maumedžių genties augalas. Medis užauga iki 54 m aukščio ir iki 2 m kamieno skersmens. Degsnės maumedyne (Prienų savivaldybėje 2 km į šiaurę nuo Balbieriškio) auga aukščiausias Lietuvoje ir galimai Europoje Larix decidua var. polonica varieteto medis: jo aukštis 49 m[55], skersmuo 1,3 m aukštyje 59 cm. Kitas žinomas aukštas europinis maumedis auga Tiuringijoje (Vokietija), jo aukštis 46,8 m.
  7. Serbinė eglė (Picea omorika); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, eglių genties visžalis spygliuotis medis. Paprastai užauga 30-40 m aukščio, aukščiausia išmatuota siekė 53 m, didžiausias kamieno skersmuo 72 cm, maksimalus amžius 160–200 metų.
  8. Paprastasis bukas, (Fagus sylvatica), (Common Beech), bukinių šeimos, bukų genties augalas. Vidutiniškai užauga 25-35 m aukščio, kartais iki 45-52 m, kamieno skersmuo siekia 1,5 m (rečiau 2 m). Pagal patikimus išmatavimus (LG, JPh, JS, 26-03-2011), šiuo metu žinomas aukščiausias šios rūšies medis augantis Belgijos Sonian miške, aukštis – 45,65 m. Kitose Europos vietovėse yra skelbiami: Rumūnijoje – 51 m, Prancūzijoje – 49 m, Vokietijoje – 49 m, Čekijoje – 46 m aukščio.
  9. Juodoji pušis, (Pinus nigra), (European Black Pine), pušinių šeimos, pušų genties augalas. Užauga 20-50 m ir iki 1,85 m kamieno skersmens. Gyvena iki 800 metų.
  10. Bekotis ąžuolas (Quercus petraea), bukinių šeimos, ąžuolų genties augalas. Aukštis 20-30 m (išskirtiniais atvejais daugiau kaip 40 m), kamieno skersmuo iki 2 metrų. Teigiama, kad Prancūzijoje auga 50 m aukščio bekotis ąžuolas. Wipfelsfurt, Kelheim, (Vokietija) auga 44,6 m aukščio bekotis ąžuolas, kuris patikimai išmatuotas (KR 2011).
  11. Paprastasis ąžuolas (Quercus robur), bukinių šeimos, ąžuolų genties augalas. Aukštis 25-35 m (išskirtiniais atvejais iki 50 m). Dabar augantis aukščiausias paprastasis ąžuolas yra žinomas kaip „Požežinskio caras“ („Пожежинский царь“), jo aukštis 46 m, kamieno skersmuo 2,14 m bei apie 850 metų amžiaus. Auga Baltarusijos Bresto srities Maloritsko rajone (Малоритский район) esančiame Gusako (Гусак) rezervate.
  12. Sibirinis maumedis, (Larix sibirica), (Siberian Larch), pušinių šeimos, maumedžių genties augalas. Medis dažnai iki 24-30 m aukščio ir 80—100, kartais iki 180 cm kamieno skersmens. Žinomas aukščiausias auga netoli Bogd Chan Ulo Chentėjaus kalnuose (Mongolija), jo aukštis 49 m, kamieno skersmuo 300 cm[56]
  13. Klevalapis platanas (Platanus x acerifolia sin. Platanus x hispanica), (London plane sin. London planetree); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, plataninių šeimos, platanų genties lapus metantis medis. Užauga 20–35 m, rečiau 40 m aukšio ir aukštesni, o jų kamieno skersmuo iki 3 m ir kartais daugiau. Rekordinio aukščio – 48,56 m išmatuotas augantis Anglijos Dorseto grafystėje esančiame Blandford Forum miestelyje.
  14. Paprastoji pušis (Pinus sylvestris), (Scots Pine), pušinių šeimos, pušų genties augalas. Užauga 30–35 m aukščio ir 1 m kamieno skersmens, ir retais atvejais iki 48 m aukščio ir 1,7 m kamieno skersmens. Šiuo metu žinoma aukščiausia Europoje 46,60 m aukščio paprastoji pušis auga Verioros savivaldybės Ootsipalu vietovėje (pietryčių Estija). Ji išmatuota 2015 m. lapkričio 20 d.[57]. Belovežo girioje (Lenkija) auga 45,3 m aukščio.
  15. Paprastasis uosis, (Fraxinus excelsior), (Common Ash), alyvmedinių šeimos, uosių genties, 20-35 m, kartais iki 48 m aukščio medis. Kamieno skersmuo iki 2 m, rečiau iki 3,5 m. Patikimais išmatavimais (pagal KR 2011) aukščiausias paprastasis uosis auga Vokietijos mieste Kelheim, jo aukštis – 48 m.
  16. Europinė liepa (Tilia × europaea L.); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, dedešvinių (Malvaceae) šeimos, liepų (Tilia) genties lapuotis medis. Didžiosios Britanijos saloje oficilai išmatuoti augantys keliose vietose (Škotijos Hailande netoli Inverneso 2014 metais bei Anglijos Lesteršyre iki 2011 metų) 46 m aukščio šios rūšies medžiai[58]. Europinių liepų kamieno skersmuo iki 2,5 m.

Azija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išlakioji kompasija (Koompassia excelsa) – aukščiausias pupinių šeimos medis
  1. Himalajinis kiparisas (Cupressus torulosa); pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos visžalių medžių rūšis auganti Azijos centrinėje dalyje, vakarų Himalajų kalnų regione. 2023 m. gegužės mėn. buvo aptiktas 102,3 m[5] aukščio individas, kuris 2023 m. šaltiniais yra antras pagal aukštį medis pasaulyje.
  2. Didžioji šorėja (Shorea faguetiana), (Yellow Meranti); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties visžalis lapuotis medis. 2019 m. sausio 6 d. įlipus į medį, buvo išmatuota 100,8 m aukščio didžioji šorėja, kuriai buvo suteiktas „Menara“ vardas. Medis auga šiaurės rytų Borneo salos dalyje, Malaizijai priklausančios Sabaho valstijos Danumo slėnyje. 2019 m. duomenimis, dabar tai aukščiausia Žemės atogrąžų ir Azijos žemyno medžių rūšis, taip pat aukščiausias magnolijūnų skyriaus individas.
  3. Butaninis kiparisas (Cupressus cashmeriana), (Bhutan Cypress); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, kiparisų (Cupressus) genties visžalis medis. Butano viename nuošalių slėnių, Sabine Miehe aptiko augančius 95 m aukščio ir 350 cm kamieno skersmenimis butaninius kiparisus, bet nėra oficialaus patvirtinimo.[59][60]
  4. Allantospermum borneense (Allantospermum borneense); Ixonanthaceae šeimos, Allantospermum genties labai aukštų medžių rūšis. Užauga iki 90 m aukščio. Natūraliai auga Malakos pusiasalio pietinėje dalyje ir Borneo saloje
  5. Išlakioji kompasija, (Koompassia excelsa), (Tualang); pupinių šeimos, kompasijų genties medis. Aukščiausias išmatuotas medis buvo 85,76 m aukščio[61]. Natūraliai auga p.r. Azijoje – Malakos pusiasalyje, Sumatros saloje, Borneo saloje, pietinėse Filipinų salose.
  6. Alstonia pneumatophora, (Alstonia pneumatophora); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, stepukinių (Apocynaceae) šeimos, [Alstonia] (Alstonia) genties lapuotis medis. Užauga apie 85 m aukščio ir apie 205 cm skersmens kamienu. Natūraliai paplitę Malakos pusiasalyje, Sumatros, Borneo bei Sulavesio salose (Pietryčių Azija).
  7. Shorea argentifolia, (Shorea argentifolia), (Dark Red Meranti); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Aukščiausia 84,84 m aukščio.
  8. Shorea superba, (Shorea superba); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Aukščiausia 84,40 m aukščio.
  9. Hopea nutans, (Hopea nutans); Sparneninių šeimos, hopėjų genties lapuotis medis. Aukščiausias dabar žinomas medis pagal Roman Dial 2007 yra 82,82 m aukščio. Auga Malaizijai priklausančioje Sabaho provincijoje, esančioje Borneo salos šiaurinėje dalyje.
  10. Shorea johorensis, (Shorea johorensis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Šiuo metu aukščiausias žinomas medis pagal (Roman Dial 2007) yra 82,39 m aukščio, auganti Malaizijai priklausančioje Sabaho provincijoje, esančioje Borneo salos šiaurinėje dalyje.
  11. Shorea smithiana, (Shorea smithiana), (Light Red Meranti); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Šiuo metu aukščiausias žinomas medis pagal (Roman Dial 2007) yra 82,27 m aukščio, auganti Malaizijai priklausančioje Sabaho provincijoje, esančioje Borneo salos šiaurinėje dalyje.
  12. Shorea mujongensis, (Shorea mujongensis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Užauga iki 82 m aukščio ir iki 217 cm kamieno skersmeniu. Savaime paplitę Borneo saloje (Pietryčių Azija).
  13. Išlakioji šorėja, (Shorea gibbosa); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Aukščiausias žinomas medis pagal Roman Dial 2007, yra 81,11 m aukščio medis, augantis Malaizijai priklausančioje Sabaho provincijoje, esančioje Borneo salos šiaurinėje dalyje.
  14. Parashorea chinensis, (Parashorea chinensis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, (Parashorea) genties medis. Užauga iki 80 m aukščio.
  15. Siauralapis kamparmedis, (Dryobalanops lanceolata); sparneninių šeimos, kamparmedžių genties lapuotis medis. Užauga iki 80 m aukščio.
  16. Taiwania cryptomerioides, (Taiwania cryptomerioides); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos ir vienintelė (Taiwania) genties rūšis. Užauga iki 60-70 m, aukščiausios iki 75-80 m aukščio bei iki 3-4 m skersmens kamienu. Ilgą laiką jos buvo nepaliaujamai kertamos dėl geros medienos, žinoma pasirenkant gerai nuaugusius masyviausius ir aukštus medžius, tad apie labai aukštus dabar išlikusius ir augančius individus kol kas duomenų nėra, juolab kad jos auga nuošaliose kalnų vietovėse. Augdamos lėtai, gyvena ilgiau kaip 1600 metų, tikėtina ir virš 2000 metų. Kinijoje ir Taivane dabar saugomos.[62]
  17. Paprastasis stepukmedis, (Dyera costulata), (angl. Hill jelutong); stepukinių augalų šeimos lapuotis medis. Dažniausiai auga iki 60 m ir iki 2 m kamieno skersmens, rečiau iki 80 m aukščio ir iki 3 m kamieno skersmeniu medžių. Dabar žinomas aukščiausias medis yra 76,2 m aukščio (pagal Al Carder 2005).
  18. Kaukazinis kėnis, (Abies nordmanniana), pušinių šeimos medis. Savo paplitimo areale šie medžiai įprastai užauga iki 61 m aukščio ir iki 2 m skersmens Ø kamienu. Anot Vladimir'o Dinets'o elektrononiniu paštu pranešimo (1998.01.02), Vakarų Kaukaze esančiame Kaukazo rezervate prie Mzymtos upės, auga 78 m aukščio medis[63].
  19. Kvapusis kamparmedis, (Dryobalanops aromatica), (Borneo camphor); Sparneninių šeimos, kamparmedžių, genties lapuotis medis. Natūraliai auga Sumatros, Borneo salose ir Malakų pusiasalyje. Žinomas aukščiausias 76,2 m medis (pagal Al Carder 2005).
  20. Himalajinis kedras, (Cedrus deodara), (Deodar Cedar, Himalayan Cedar); Pušinių šeimos, kedrų genties spygliuotis medis. Užauga 40-50 m, rečiau iki 76 m aukščio su iki 3 m skersmens kamienu.
  21. Vaivorykštinis eukaliptas, (Eucalyptus deglupta), (Rainbow Gum / Mindanao Gum); Mirtinių šeimos, eukaliptų genties lapuotis medis. Paprastai užauga iki 60 m, rečiau iki 75 m aukščio, kamieno skersmuo iki 2,4 m. Natūraliai paplitę Malezijoje ir Mindanao saloje.
  22. Baltasis šorėjenis, (Parashorea malaanonan); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, (Parashorea) genties medis. Užauga iki 60 m aukščio. Nors žinomas aukščiausias medis auga Danum slėnyje, Malaizijos Sabaho valstijoje, esančioje Borneo saloje, jo aukštis 72,8 m.
  23. Dvisparnis viršūklis (Terminalia subspathulata sin. Terminalia bialata); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Kliedminių (Combretaceae) šeimos, viršūklių genties (Terminalia) lapuotis medis. Užauga iki 69 m aukščio. Kamienas iki 198 cm skersmens. Savaime paplitę pietinėje Malakos pusiasalio dalyje, Sumatros, Javos, Borneo salose.
  24. Briaunotasis sparnūklis (Anisoptera costata); Sparneninių šeimos, sparnūklių genties lapuotis medis. Įprastai užauga iki 67 m aukščio.
  25. Aukštasis sparnenis, (Dipterocarpus alatus); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, sparnenių (Dipterocarpus) genties augalas. Medis augantis netoli Kengtungo miesto centro (Mianmaras) yra 66,44 m aukščio, žmogaus krūtinės aukštyje 11,17 m apimties, bei 12,14 m apimties prie medžio pamato. Sodintas 1753 m[64][65][66].
  26. Hopea pedicellata, (Hopea pedicellata); Sparneninių šeimos, hopėjų genties lapuotis medis. Paprastai užauga iki 66 m aukščio ir 92 cm skersmens kamienu.
  27. Shorea leprosula, (Shorea leprosula); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Paprastai jos užauga iki 60 m aukščio ir apie 1 m skersmens kamienu. Aukščiausia šiuo metu žinoma 66 m aukščio, kuri auga Danum slėnyje, Malaizijos, Sabaho valstijoje, esančioje Borneo saloje.
  28. Japoninė kriptomerija, (Cryptomeria japonica), (Japanese cedar); Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Taxodioideae pošeimio ir vienintelė kriptomerijų (Cryptomeria) genties augalų rūšis. Paprastai užauga iki 50 m aukščio ir iki 3 m kamieno skersmens. Rečiau užauga iki 65 m aukščio ir 5,2 m kamieno skersmeniu. Pastaroji kriptomerija tokia žinoma kaip Yaku-sugi arba Jomon-sugi vardais. Natūraliai auga Japonijos salose (išskyrus Hokaido salą).
  29. Filipininė vaispera (Petersianthus quadrialatus), (Philippine rosewood); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, šalminių (Lecythidaceae) šeimos, vaisperų (Petersianthus) genties lapuotis medis. 2010 m. pabaigos duomenis aukščiausias šios rūšies medis žinomas kaip „Barangay Alegria Toog“ vardu buvo 65 m aukščio, 366 cm kamieno skersmens ir manoma šiam medžiui 300 metų[67]. Yra ir kiti medžio matmenų išmatavimai, tačiau šis išmatavimas laikomas patikimiausiu. Medis auga Mindanao salos Pietų Agusano provincijoje provincijoje netoli San Francisko miesto (Filipinai). Tai Endeminė ir viena aukščiausių Filipinų salose vietinių medžių rūšis.
  30. Parashorea tomentella (Parashorea tomentella); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, (Parashorea) genties medis. Užauga iki 65 m aukščio.
  31. Kalimantaninis kamparmedis, (Dryobalanops beccarii); sparneninių šeimos, kamparmedžių genties lapuotis medis. Paprastai užauga iki 65 m aukščio.
  32. Filipininis agatmedis, (Agathis philippinensis); Araukarijinių šeimos, agatmedžių genties lapuotis medis. Užauga iki 65 m aukščio.
  33. Chamaecyparis formosensis (Formosan Cypress); Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, puskiparisių (Chamaecyparis) genties medžiai. Užauga iki 65 m aukščio[68]. Endeminė Taivano salos rūšis.
  34. Neobalanocarpus heimii; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, Neobalanocarpus genties medžiai. Užauga iki 65 m aukščio. Natūraliai paplitę Pietryčių Azijoje.
  35. Dygliuotoji eglė (Picea spinulosa), (Sikkim Spruce); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visžalis spygliuotis medis. Aukštis apie 40-55 m (kartais iki 65 m), kamieno skersmuo iki 1-2,5 m.
  36. Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba); Vienintelė ginkūnų skyriaus, ginkmedainių klasės, ginkmedinių šeimos, ginkmedžių genties lapuočių ir lapus metančių medžių rūšis. Įprastai savo paplitimo areale užauga nuo 10-15 m iki 20–40 m aukščio ir nuo 1 iki 4 m skersmens kamienu. Korėjoje žinomas 64 m aukščio ir 4,45 m skersmens kamienu ginkmedis. Kaip manoma kai kurie medžiai sulaukia daugiau kaip 2500 metų amžiaus.
  37. Agathis endertii, (Agathis endertii); Araukarijinių šeimos, agatmedžių genties lapuotis medis. Užauga apie 64 m aukščio su kamieno skersmeniu iki 1 m.
  38. Juodasis skliautis, (Cotylelobium melanoxylon); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, skliaučių (Cotylelobium) genties lapuotis medis. Dažnai užauga iki 60 m, bet žinomas 64 m aukščio medis, augantis Borneo saloje esančiame Brunėjuje.
  39. Dryobalanops sumatrensis, (Dryobalanops sumatrensis); Sparneninių šeimos, kamparmedžių, genties lapuotis medis. Auga iki 62 m aukščio ir 197 cm skersmens kamienu.
  40. Hopea dryobalanoides, (Hopea dryobalanoides); Sparneninių šeimos, hopėjų genties lapuotis medis. Auga apie 61 m aukščio ir 111 cm skermens kamienu.
  41. Dipterocarpus acutangulus, (Dipterocarpus acutangulus); Sparneninių šeimos, sparnenių genties lapuotis medis. Išauga iki 60 m aukčio.
  42. Plaukuotasis sparnenis, (Dipterocarpus crinitus); Sparneninių šeimos, sparnenių genties lapuotis medis. Išauga iki 60 m aukčio.
  43. Dipterocarpus geniculatus, (Dipterocarpus geniculatus); Sparneninių šeimos, sparnenių genties lapuotis medis. Išauga iki 60 m aukčio.
  44. Gausialapis stepukmedis, (Dyera polyphylla), (angl. Swamp jelutong); stepukinių augalų šeimos lapuotis medis. Išauga iki 60 m aukčio.
  45. Rausvoji kompasija, (Koompassia malaccensis); pupinių šeimos, kompasijų genties medis. Dažniausiai užauga iki 60 m aukčio.
  46. Baltasis agatmedis, (Agathis dammara); Araukarijinių šeimos, agatmedžių genties lapuotis medis. Užauga iki 60 m aukščio ir iki 1,8 kamieno skersmens m .
  47. Abies densa, (Abies densa); Pušinių šeimos, kėnių genties augalas. Aukštis iki 60 m, kamieno skersmuo žmogaus krūtinės aukštyje 2,5 m.
  48. Nepalinis kėnis, (Abies pindrow); Pušinių šeimos, kėnių genties augalas. Aukštis iki 40-60 m, kamieno skersmuo iki 2-2,5 m.
  49. Abies recurvata, (Abies recurvata); Pušinių šeimos, kėnių genties augalas. Įprastai užauga apie 40 m aukščio bei apie 0,8 m skersmens kamienu. Aukščiausi ir masyviausi medžiai užauga iki 40-60 m aukščio, o kamieno skersmuo žmogaus krūtinės aukštyje iki 2,5 m.
  50. Himalajinė eglė (Picea smithiana) (Morinda Spruce); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visžalis spygliuotis medis. Aukštis apie 40-55 m (kartais iki 60 m). Kamieno skersmuo iki 1-2 m.
  51. Šrenko eglė (Picea schrenkiana) (Schrenk’s Spruce); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visžalis spygliuotis medis. Aukštis apie 40-50 m (kartais iki 60 m), kamienas iki 2 m skersmens.
  52. Parashorea lucida (Parashorea lucida); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, (Parashorea) genties medis. Užauga iki 60 m aukščio.
  53. Parashorea parvifolia (Parashorea parvifolia); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, (Parashorea) genties medis. Užauga iki 60 m aukščio.
  54. Tetrameles nudiflora (Tetrameles nudiflora); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Tetramelaceae šeimos, Tetrameles genties medis; Užauga iki 60 m aukščio.
  55. Stambialapis fikusas (Ficus elastica); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, šilkmedinių (Moraceae) šeimos, fikusų (Ficus) genties sumedėjęs visžalis augalas. Natūraliai auga Indijos valstijoje Asame ir Javos bei Sumatros salose Indonezijoje. Natūralioje aplinkoje užauga iki 30-40 m, kartais ir 60 m aukščio.
  56. Ficus balete, (Ficus balete), (Balete tree). Šilkmedinių šeimos, fikusų genties augalas. Millenium Tree medžio aukštis 60 m, kamieno skersmuo (su orinėmis šaknimis) 10-15 m. Auga Aurora provincijoje, Lusono saloje (Filipinai).
  57. Agathis borneensis; Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, araukarijinių (Araucariaceae) šeimos, agatmedžių (Agathis) genties augalų rūšis. Užauga iki 55 m aukščio[69]

Afrika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aliejiniai bailonai (Baillonella toxisperma) aukščiausi Kongo upės baseino drėgnųjų atogrąžų miškų medžiai (pav.) ir viena aukščiausių Afrikos žemyne medžių rūšių.

Sąraše Afrikos žemyno medžių rūšys, kurios pasiekia ir perauga 50 m aukščio ribą (sąrašas nepilnas, vėliau bus papildomas).

  1. Aukštoji tiama (Entandrophragma excelsum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, melijinių (Meliaceae) šeimos, tiamų (Entandrophragma) genties medis. Tai aukščiausių medžių rūšis Afrikos žemyne. Aukščiausias šiuo metu yra 81,5 m aukščio ir 8 m apimties medis augantis Rytų Afrikos dalyje, slėnyje prie Kilimandžaro[70].
  2. Aliejinis bailonas (Baillonella toxisperma); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sapotinių (Sapotaceae) šeimos, bailonų (Baillonella) genties medis. Užauga iki 60 m, rečiau iki 70 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 300 cm, rečiau iki 500 cm. Atraminių, paviršinių šaknų neturi. Natūraliai auga nuo pietinės Nigerijos dalies iki Gabono, Kongo Respublikos ir Kongo D.R. pietvakarių.
  3. Tikrasis kapokmedis (Ceiba pentandra), (Kapok Tree); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, dedešvinių šeimos, kapokmedžių genties viena aukščiausių Afrikos medžių rūšių. Užauga iki 60-70 m su iki 3 m skersmens kamienu. Nors jų kilmė Centrinė Amerika ir Pietų Amerikos žemynas, bet šių medžių sėklos senovėje į Afriką galėjo patekti per Atlanto vandenyną, kadangi jos neskęsta vandenyje. Afrikoje auga tikrojo kapokmedžio Ceiba pentandra var. guineensis porūšis.
  4. Dekandolio tiama (Entandrophragma candollei); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, melijinių (Meliaceae) šeimos, tiamų (Entandrophragma) genties viena aukščiausių Afrikos lapus metančių medžių rūšių. Užauga iki 50 m, kartais iki 70 m aukščio ir su iki 1,8–4 m skersmens kamienu.
  5. Vyšninis makoras (Tieghemella heckelii); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sapotinių (Sapotaceae) šeimos, makorų (Tieghemella) genties rūšis. Paprastai užauga iki 55 m aukščio su kamieno skersmeniu iki 250 cm. Ganos pietryčiuose esančiame Rytų regione netoli Akim Odos miesto augantis vyšninis makoras (Tieghemella heckelii) žinomas kaip Akim Oda didysis medis yra 66,5 m aukščio su 396 cm skersmens kamienu.[71] Natūralios ir pagrindinės augimvietės Vakarų Afrikos pietiniuose regionuose, taip pat auga Kongo Demokratinės Respublikos vakaruose.[72]
  6. Khaya anthotheca; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, melijinių (Meliaceae) šeimos, kajų (Khaya) genties vienanamis medis. Užauga iki 60 m, kartais iki 65 m aukščio. Kamienas iki 120 cm, rečiau iki 500 cm skersmens, ir iš jo pagrindo išauga iki 4 m, kartais iki 6 m aukščio paviršinės, atraminės masyvios šaknys.
  7. Afrikinė tiama (Entandrophragma utile); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, melijinių (Meliaceae) šeimos, tiamų (Entandrophragma) genties lapus metančių medžių rūšis. Užauga iki 55 m, kartais iki 65 m aukščio ir iki 2-3 m skersmens kamienu ir iš jo pagrindo išauga iki 3 m, kartais iki 5 m aukščio paviršinės toli nutysusios, atraminės masyvios šaknys.
  8. Ritininė tiama (Entandrophragma cylindricum), (Sapele); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, melijinių (Meliaceae) šeimos, tiamų (Entandrophragma) genties, lapus metančių medžių rūšis. Užauga iki 55 m, kartais iki 65 m aukščio ir su iki 2–2,8 m skersmens kamienu, su iki 2 m, ar retai iki 4 m aukščio, toli nutysusiomis į šonus paviršinėmis, atraminėmis šaknimis.
  9. Pachyelasma tessmannii; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, pupinių arba ankštinių (Fabaceae, Leguminosae) šeimos, Pachyelasma genties medis. Užauga iki 60 m aukščio ir iki 250 cm skersmens kamienu, o kamieno pagrindas su išaugusiomis paviršinėmis, atraminėmis masyviomis šaknimis.
  10. Cylicodiscus gabunensis; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, pupinių arba ankštinių (Fabaceae, Leguminosae) šeimos, Cylicodiscus genties medis. Užauga iki 60 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 170 cm, rečiau iki 300 cm.
  11. Khaya ivorensis; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, melijinių (Meliaceae) šeimos, kajų (Khaya) genties vienanamis medis. Užauga iki 60 m aukščio, kamieno skersmuo iki 160 cm, kartais iki 210 cm. Iš kamieno pagrindo nutysę 2 m, kartais iki 4 m aukščio paviršinės, atraminės šaknys.
  12. Pterygota mildbraedii; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, dedešvinių (Malvaceae) šeimos, Pterygota genties medis. Užauga iki 60 m aukščio ir iki 200 cm skersmens kamienu, ir iš jo pagrindo išaugusiomis iki 3 m aukščio paviršinėmis, atraminėmis masyviomis šaknimis.
  13. Balzaminis atogrąžūnas (Gossweilerodendron balsamiferum sin. Prioria balsamiferum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, pupinių arba ankštinių (Fabaceae, Leguminosae) šeimos, atogrąžūnų (Gossweilerodendron) genties medis. Užauga iki 60 m aukščio ir 70–180 cm skersmens kamienu. Natūraliai paplitę drėgnuosiuose atogrąžų miškuose – nuo Nigerijos, Kongo upės baseine, Angoloje, Kamerūne, Kongo Respublikoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Pusiaujo Gvinėjoje ir Gabone.
  14. Angolinė tiama (Entandrophragma angolense; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, melijinių (Meliaceae) šeimos, tiamų (Entandrophragma), lapus metančių medžių rūšis. Užauga 55-60 m aukščio ir 2 m Ø skersmens ar 5-9 m kamieno apimties.
  15. Aucoumea klaineana; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Burseraceae šeimos, Aucoumea genties dvinamis augalas, su iš kamieno pagrindo išaugusiomis atraminėmis, paviršinėmis šaknimis iki 3 m aukščio. Užauga iki 50 m, rečiau iki 60 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 110 cm, masyviausių iki 240 cm. Natūraliai auga pietvakarių Kamerūne, vakarų ir centriniame Gabone ir žemyninėje Pusiaujo Gvinėjos dalyje, dalyje šiaurės vakarų Kongo Respublikos bei galimai pietryčių Nigerijoje.
  16. Margasis geltonmedis (Afrocarpus falcatus); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, podokarpinių (Podocarpaceae) šeimos, geltonmedžių (Afrocarpus) genties visžalis, dvinamis augalas. Užauga iki 45 m, kartais iki 60 m aukščio. Kamienas iki 200 m, rečiau iki 300 cm skersmens. Natūraliai auga kalnuose esančiuose miškuose nuo Etiopijos per visą Keniją, Tanzaniją, Mozambiką iki rytinės ir pietinės PAR dalies bei Svazilende ir Lesote.
  17. Entandrophragma excelsum (Entandrophragma excelsum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, melijinių (Meliaceae) šeimos, tiamų (Entandrophragma) genties lapus metančių medžių rūšis. Užauga iki 45–60 m aukščio ir su iki 2–2,5 m kamieno skersmeniu.
  18. Antiaris toxicaria; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, šilkmedinių (Moraceae) šeimos, ančiarų (Antiaris) genties vienanamis augalas. Užauga iki 45 m, rečiau 60 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 180 cm. Iš kamieno išaugusiomis paviršinėmis, atraminėmis šaknimis kamieno pagrindas iki 3 m aukčio. Tai labai paplitusi medžių rūšis Afrikos atogrąžų regione nuo Senegalo (rytuose) iki pietinės Etiopijos (rytuose) ir iki Zambijos, Angolos (pietuose). Taip pat aptinkamas Madagaskare, atogrąžų Azijoje, kai kuriose Okeanijos salose, Australijos žemyno šiaurėje.
  19. Stambialapė svietenija (Swietenia macrophylla); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, melijinių (Meliaceae) šeimos, svietenijų (Swietenia) genties vienanamis augalas. Užauga iki 40 m, rečiau iki 60 m aukščio. Kamienas iki 150–200 cm skersmens, o jo pamatas platus ir iki 5 m aukščio, iš kurio išaugę lentų formos atraminės, paviršinės šaknys.
  20. Spondianthus preussii; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Phyllanthaceae šeimos, Spondianthus genties dvinamis augalas. Užauga iki 30 m, rečiau iki 60 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 150 cm.
  21. Siauralapis celtis (Celtis gomphophylla); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, kanapinių (Cannabaceae) šeimos, Celtis (Celtis) genties medis. Užauga tiek krūmu, tiek vidutiniu ar aukštu medžiu, iki 30–60 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 40–120 cm su žemu jo pamatu ir išsišakojusiomis atraminėmis, paviršinėmis šaknimis. Plačiai paplitę nuo Dramblio Kaulo Kranto (vakaruose) iki Etiopijos, Kenijos (rytuose), bei iki Angolos, Zimbabvės, Mozambiko ir rytinės PAR (pietuose). Taip pat aptinkami Madagaskaro bei Majoto salose.
  22. Rausvasis koralmedis (Pterocarpus soyauxii); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, pupinių arba ankštinių (Fabaceae, Leguminosae) šeimos, koralmedžių (Pterocarpus) genties medis. Užauga iki 55 m aukščio. Kamieno skersmuo 140 cm, rečiau 200 cm.
  23. Tieghemella africana; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sapotinių (Sapotaceae) šeimos, makorų (Tieghemella) genties medis. Užauga iki 55 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 250 cm. Natūraliai paplitę Afrikos atogrąžų klimato zonos centro vakaruose apie pusiaują (Kamerūnas, Pusiaujo Gvinėja, Gabonas, Kongo Respublika, Kongo Demokratinė Respublika).
  24. Guarea cedrata; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, melijinių (Meliaceae) šeimos, Guarea genties visžaliai medžiai. Užauga iki 45 m, rečiau iki 55 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 150–200 cm. kartais iš kamieno pagrindo išaugusiomis iki 3 m aukščio, išsikerojusiomis paviršinėmis, atraminėmis šaknimis. Natūraliai auga Afrikos miškų zonos atogrąžų klimato centrinėje ir vakarinėje dalyje.
  25. Hylodendron gabunense; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, pupinių arba ankštinių (Fabaceae, Leguminosae) šeimos, Hylodendron genties medis. Užauga iki 40–55 m aukščio. Kamieno skersmuo 100–150 cm. Natūraliai auga Afrikos miškų zonos atogrąžų klimato centrinėje ir vakarinėje dalyje.
  26. Guarea thompsonii; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, melijinių (Meliaceae) šeimos, Guarea genties visžaliai medžiai. Užauga iki 35 m, rečiau iki 55 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 150 cm. Natūraliai auga Afrikos miškų zonos atogrąžų klimato centrinėje ir vakarinėje dalyje.
  27. Milicia excelsa; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, šilkmedinių (Moraceae) šeimos, akmenmedžių (Milicia) genties medis. Užauga iki 50 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 250–300 cm. Natūraliai paplitę nuo Bisau Gvinėjos (vakaruose) iki Etiopijos (žemyno rytuose), pietuose – Angoloje, Zimbabvėje, Mozambike.
  28. Piptadeniastrum africanum; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, pupinių arba ankštinių (Fabaceae, Leguminosae) šeimos, Piptadeniastrum genties medis. Užauga iki 50 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 180–300 cm su iki 5–8 m aukščio (prie kamieno pagrindo ir nuo jo tolyn žemėjančiomis) išsišakojusiomis, vingiuotomis išorinėmis, atraminėmis šaknimis. Natūraliai auga nuo Senegalo (Afrikos vakaruose) iki Pietų Sudano, Ugandos bei pietuose iki Kongo Demokratinės Respublikos, Angolos.
  29. Letestua durissima; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sapotinių (Sapotaceae) šeimos, Letestua genties medis. Užauga iki 50 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 240 cm. Natūraliai auga Afrikos miškų zonos atogrąžų klimato centro vakarinėje dalyje (Kamerūnas, CAR, Pusiaujo Gvinėja, Gabonas, Kongo Respublika, Kongo Demokratinė Respublika).
  30. Triplochiton scleroxylon; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, dedešvinių (Malvaceae) šeimos, Triplochiton genties medis. Užauga iki 50 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 150–210 cm. Iš kamieno pagrindo išauga neaukštos arba labai aukštos, iki 8 m aukščio paviršinės, atraminės šaknys. Natūraliai auga Afrikos miškų zonos atogrąžų klimato centrinėje ir vakarinėje dalyse.
  31. Widdringtonia whytei; Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Widdringtonia genties visžalis, vienanamis augalas. Užauga iki 50 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 150–200 cm. Endeminė medžių rūšis, natūraliai paplitusi tik Malavio Mulandžo kalnų masyve (Mulanje Massif) ir pasodinti plantacijose Zombo kalnų masyve (Zomba Massif).
  32. Aubrevillea platycarpa; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, pupinių arba ankštinių (Fabaceae, Leguminosae) šeimos, Aubrevillea genties medis. Užauga iki 50 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 100–150 cm. Natūraliai paplitę nuo Gvinėjos, Siera Leonės (šiaurės vakariniam areale) iki Gabono, Kongo Demokratinės Respublikos (arealo pietryčiuose).
  33. Librevillea klainei; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, pupinių arba ankštinių (Fabaceae, Leguminosae) šeimos, Librevillea genties medis. Užauga iki 50 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 110 cm. Iš kamieno pagrindo išaugę paviršinės atraminės šaknys iki 2 m aukščio. Natūraliai išplitę nuo pietinio Kamerūno, per visą Pusiaujo Gvinėją, Gaboną iki Kabindos Angolojoje.
  34. Puošnusis viršūklis (Terminalia superba); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Kliedminių (Combretaceae) šeimos, viršūklių (Terminalia) genties medis. Užauga 30-45 m, kartais iki 50 m aukščio. Kamienas siekia iki 120–150 cm skersmens arba iki 4-5 m apimties.
  35. Paprastasis plienmedis (Intsia bijuga); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Pupinių šeimos, Intsia genties medis. Užauga apie 50 m aukščio ir 0,8-1,5 m skersmens kamienu. Auga mangrovių miškuose. Paplitusi Afrikoje, Azijoje, Australijoje.

Šiaurės Amerika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąraše 22 pušūnų arba spygliuočių (Pinophyta) skyriaus ir 7 magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus rūšys:

Pakrantinė pocūgė (Pseudotsuga menziesii var. menziesii) auganti Venačio kalnuose
  1. Pakrantinė pocūgė, (Pseudotsuga menziesii var. menziesii); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pocūgių (Pseudotsuga) genties, Didžiosios pocūgės (Pseudotsuga menziesii) varietetas. Visų laikų aukščiausia pakrantinė pocūgė žinoma kaip Nuksako milžinas (Nooksack Giant), augo Vašingtono valstijos (JAV), Vatkomo apygardoje esančios Lupso didelės fermos (Loop's Ranch) valdose, jos aukštis buvo 142 m, o kamienas 3,35 m skersmens. Šį medį nupjovė 1897 m. Pasak tyrinėtojų, pakrantinės pocūgės teoriškai galėtų išaugti maksimalaus 131–145 metrų aukščio. Dabar augančios Diornerio pocūgės (Doerner Fir) aukštis yra 99,76 m, žmogaus krūtinės aukštyje ji yra 3,54 m skersmens, tūris 237 m³.Jos viršūnė nudžiūvusi. Anksčiau šis medis yra buvęs 100,3 m aukščio. Augimo vieta – rytinė Kūso apygarda, Oregonas, JAV (Šiaurės Amerikos žemyno vakarai). Šie medžiai natūraliai paplitę Šiaurės Amerikos vakaruose.
  2. Visžalė sekvoja, (Sequoia sempervirens), (Coast Redwood); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių šeimos, Sequoioideae pošeimio ir vienintelė išlikusi sekvojų (Sequoia) genties visžalių medžių rūšis. 1886 metų lapkričio mėnesį, Humboldt apygardoje (š. Kalifornija), buvo nukirsta 129,26 m aukščio sekvoja. Dabar žinomos aukščiausios sekvojos (Hyperion) duomenys: 115,61 m, tūris – 502 m³, amžius – apie 700–800 metų. Ji auga Redvudo nacionaliniame parke, Kalifornija, JAV. Geniams pažeidus jos viršūnę, manoma kad ji nustos augusi į viršų. Šie medžiai natūralioje aplinkoje auga nuo Oregono p.v. iki Kalifornijos San Luis Obispo apygardos arealo pietuose, siauroku ruožu palei Ramųjį vandenyną.
  3. Didysis mamutmedis, (Sequoiadendron giganteum), (Giant Sequoia, Wellingtonia); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, Kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Sequoioideae pošeimio ir vienintelė mamutmedžių (Sequoiadendron) genties išlykusi medžių visžalė rūšis. Medis žinomas kaip „The Father of the forest“ buvo maždaug apie 129 m (nuo 121 m iki 137 m) aukščio (apytikslūs išmatavimai). Jo apimtis prie kamieno pagrindo buvo 33,52 m. Išmatuotas kada jau buvo nuvirtęs. Kitas medis žinomas kaip „The Mother of the Forest“ augo iki 1852 metų, buvo 97,84 m aukščio ir 27,43 m kamieno skersmens (prie pagrindo). Dabar augantis aukščiausias yra 94,9 m. Didieji mamutmedžiai natūraliai paplitę Šiaurės Amerikos vakaruose, nedideliam Siera Nevados kalnų ruože.
  4. Kvapusis kėnis, (Abies procera), (Noble Fir); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, kėnių (Abies) genties visžalis ir aukščiausia kėnių gentyje medžių rūšis. Paprastai pasitaiko apie 40–70 m aukščio ir iki 2 m skersmens kamienu medžiai. Gyvena iki 800 metų. Šiuo metu aukščiausias žinomas yra 82,9 m aukščio, 253 cm kamieno skersmens bei 126 m3 tūrio.[73] Praeityje buvo žinomas 99,06 m aukščio medis, kuri sunaikino 1980 m. gegužės 18 d. galingai išsiveržęs Šv. Elenos kalno ugnikalnis. Kitas, bet jau nudžiuvęs buvo 89,9 m aukščio, 192 cm kamieno skersmes, 87,7 m³ tūrio. Ši rūšis savaime paplitusi Šiaurės Amerikos vakaruose esančiuose Kaskadiniuose ir Ramiojo vandenyno pakrantės kalnuose – esančiuose Vašingtono, Oregono valstijų vakaruose ir Kalifornijos pačiame šiaurės vakarų pakraštyje.
  5. Sitkinė eglė, (Picea sitchensis), (Sitka Spruce); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visžalis medis. Žinoma dabar auganti aukščiausia sitkinė eglė yra 96,68 m aukščio. Jos savaime paplitę labai ilgam, bet palyginus siauram Šiaurės Amerikos žemyno areale palei Ramujį vandenyną – tai yra šiaurės vakaruose nuo Kodiako salos ir pietinės Aliaskos bei iki šiaurės vakarų Kalifornijos, esančios arealo pietryčiuose.
  6. Meksikinė guoba, (Ulmus mexicana), (Mexican Elm); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, guobinių šeimos medis. Aukščiausia Šiaurės Amerikos žemyne auganti magnolijūnų (Magnoliophyta) ir guobų (Ulmus) genties rūšis, bei aukščiausia Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje vietinių medžių rūšis. Paprastai užauga apie 50–70 m, maksimaliai iki 87 m aukščio.[74] Kamieno skersmuo iki 2,5 m.
  7. Saldžioji arba Lamberto pušis, (Pinus lambertiana), (Sugar Pine), pušinių šeimos augalas. Tai masyviausi ir aukščiausi pušų genties medžiai. Jos paprastai auga 40-60 m, kamieno skersmuo 150–250 cm. Žinoma kaip „Yosemite Giant“ buvo užaugusi 82,19 m aukščio, bet kenkėjams pažeidus žievę, 2007 metais medis nusibaigė. Kita saldžioji pušis turi 352 cm skersmens kamieną, o praeityje buvo žinoma ir su 560 cm skersmens kamienu[75] [76]. 2015 metų spalio 9 d. buvo pastebėta 83,45 m aukščio ir 240,8 cm kamieno skersmeniu saldžiapušė, kuri šiuo metu yra pats aukščiausias visoje pušų gentyje medis. Šių pušų amžius gali siekti 600 metų.
  8. Kaliforninė cūga, (Tsuga heterophylla), (Western Hemlock), pušinių šeimos, cūgų genties augalas. Kamieno skersmuo gali siekti iki 2,7 m. Šiuo metu žinoma aukščiausia 82,9 m aukščio auganti Kalifornijoje (pagal M.Vaden, St. Sillett, 2011).
  9. Geltonoji pušis (lot. Pinus ponderosa) – pušinių šeimai priklausanti spygliuočių medžių rūšis. Paplitusi Šiaurės Amerikos vakaruose. Aukštis 30-40 m, kamieno skersmuo iki 80-120 cm. Grupė žmonių ieškančių ir matuojančių aukščiausius medžius, 2011 spalio 13 dieną įkopė ir su liniuote išmatavo šios pušies aukštį – 81,77 m. Ji auga Oregone. Tad 2011 metais, tai aukščiausias pušinių šeimos medis.
  10. Kaliforninis kėnis, (Abies grandis), (Grand Fir); Pušinių šeimos, kėnių genties augalas. Užauga apie 40–70 m aukščio, kartais iki 85 m ir iki 220 cm kamieno skersmeniu. Šiuo metu auga aukščiausias 81,4 m aukščio. Rūšis savaime paplitusi Šiaurės Amerikos žemyno vakaruose.
  11. Lausono puskiparisis, (Chamaecyparis lawsoniana), (Lawson Cypress sin. Port Orford cedar): Kiparisinių šeimos, puskiparisių genties augalas. Dabar žinomas aukščiausias šios rūšies medis 81,08 m aukščio, kamieno skersmuo 280,4 cm. (pagal Michael Taylor, Mario Vaden 2011).
  12. Didingasis kėnis, (Abies magnifica), (Red Fir sin. Silvertip fir), pušinių šeimos augalas. Įprastai užauga 40–60 m ir 2 m skersmens kamienu. Didžiausias kamienas siekia 295 cm skersmenį. Dabar žinomas aukščiausias siekia 76,8 m (pagal R. van Pelt 1998), augantis Kalifornijoje.
  13. Pilkasis kėnis, (Abies concolor, Abies concolor subsp. lowiana), (White Fir, Low’s White Fir, Sierra Nevada White Fir), pušinių šeimos augalas. Įprastai užauga 40–60 m. Kalifornijoje (pagal Will Blozan 2011), yra žinomas 75,5 m aukščio pilkasis kėnis.
  14. Purpurinis kėnis, (Abies amabilis), (Pacific Silver Fir); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, kėnių (Abies) genties visžalių spygliuočių medžių rūšis. Medžiai 55-61 m aukščio bei daugiau kaip 60 cm skersmens kamienais dažni sengirėse. Aukščiausias, masyviausias, storiausiu kamienu kada nors augęs, kuris buvo žmonių pastebėtas gamtoje, augo Olimpijos nacionaliniame parke (Olympic National Park), Vašingtono valstijoje, jo aukštis siekė 74,7 m, o kamienas buvo 256 cm skersmens.
  15. Kalvinė pušis, (Pinus monticola), (Western White Pine), pušinių šeimos augalas. Įprastai auga 30-50 m, nors pasitaiko iki 70 m aukščio medžių. Šiuo metu (pagal R. van Pelt 2000) yra žinoma 74,2 m aukščio kalvinė pušis, auganti pietų Oregono Rogue River valstybiniame miške (JAV).
  16. Didžioji tuja (Thuja plicata); kiparisinių (Cupressaceae) augalų šeimos medis. Užauga iki 50(-70) m aukščio ir iki 200(-600) cm kamieno skersmens. Aukščiausias žinomas 71,3 m aukščio medis auga netoli Patriarchų giraitės (Grove of the Patriarchs) Reinyro Kalno nacionaliniame parke. Šis individas buvo išmatuotas prieš kelerius metus iki 1996 m.[77]
  17. Tikrasis kapokmedis, (Ceiba pentandra), (Kapok Tree); dedešvinių šeimos, kapokmedžių genties lapuotis medis. Užauga iki 60-70 m su iki 3 m skersmens kamienu.
  18. Kaliforninis kedrotis, (Calocedrus decurrens sin. Libocedrus decurrens), (California Incense Cedar); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, kedročių (Calocedrus) genties visžalis medis. Aukščiausias dabar augantis yra 69,8 m bei 175 cm skersmens kamienu. Jis auga Oregono Umpqua valstybiniame miške (Umpqua National Forest) (pagal Van Pelt 2000, 2001).
  19. Engelmano eglė (Picea engelmannii), (Engelmann Spruce); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visžalis spygliuotis medis. Auganti dabar yra 67,7 m aukščio ir 169 cm kamieno skermens (pagal Robert Van Pelt e-paštą 2004.02.04).
  20. Melsvoji pocūgė (Pseudotsuga menziesii var. glauca); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pocūgių (Pseudotsuga) genties, didžiosios pocūgės (Pseudotsuga menziesii) varietetas. Aukščiausias ir stambus šios rūšies medis auga Aidaho valstijoje (JAV), netoli Klarkijos (Clarkia) - jo aukštis 67,4 m, kamieno skersmuo 179 cm[78].
  21. Veimutinė pušis (Pinus strobus); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus) genties medis. Užauga iki 67 m aukščio. 2003 m. duomenimis, šiuo metu Didžiųjų Dulsvųjų kalnų nacionaliniame parke auganti Bugermano pušis (Boogerman Pine) yra aukščiausia - jos aukštis 56,54 m[79]. Tai aukščiausia rytinėje Šiaurės Amerikos žemyno dalyje auganti vietinių medžių rūšis.
  22. Vakarinis maumedis (Larix occidentalis), (Western Larch); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, maumedžių (Larix) genties medis. Šiuo metu žinomas aukščiausias vakarinis maumedis auga netoli Green Creek Umatilla valstybiniame miške (Oregonas). Jo aukštis 58,5 m ir 138 cm kamieno skersmuo (pagal Van Pelt 2000). Remiantis istoriniais šaltinais, praeityje pasitaikydavo iki 65 m aukščio medžių.
  23. Pterygota excelsa (Pterygota excelsa); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, dedešvinių (Malvaceae) šeimos medis. Centrinės Amerikos savaiminė rūšis. 2014 m. vasario mėn. buvo išmatuota eilė šios rūšies medžių kurių aukštis 60,8 m, 63,1 m, o aukščiausio – 63,6 m. Pasak šaltinių, auga ir daugiau panašaus aukščio šios rūšies medžių[80]. 2016 m. spalio mėn. pakartotinai vėl buvo išmatuotas toje pačioje vietovėje šios rūšies aukščiausias medis ir jo aukštis jau siekė 64,50 m. Bevardis aukščiausias ir kiti aukšti medžiai auga prie La Gamba vietovės Piedras Blancas National Park, Kosta Rikoje[81]
  24. Spindulinė pušis (Pinus radiata), (Monterey Pine); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus) genties visžalis spygliuotis medis. Auganti dabar yra 64 m aukščio.
  25. Kūginė (žefrėjo) pušis (Pinus jeffreyi), (Jeffrey pine); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus) genties visžalis spygliuotis medis. 2010 metų gruodį buvo pastebėta ir išmatuota, kuri 63,09 m aukščio, bei 245 cm kamieno skersmens. Auga Trejybės alpėse esančioje Morris Meadows vietovėje (Kalifornija).
  26. Gelsvažiedis tulpmedis, (Liriodendron tulipifera), (American tulip tree); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, magnolijinių (Magnoliaceae) šeimos, tulpmedžių (Liriodendron) genties medis. Tai aukščiausi magnolijūnų (lapuočiai) medžiai Šiaurės Amerikos žemyno rytinėje dalyje. Apalačų kalnų vietovėse esančiose sengirėse užauga daugiau kaip 50 m aukščio. Aukščiausias išmatuotas gelsvažiedis tulpmedis buvo 62 m[82] aukščio bei 2,3 m kamieno skersmens, bet šį medį 1984 metų gegužės mėnesį nuvertė audra. Jis augo JAV Mičigano valstijos Cass apygardoje.
  27. Nutkinis geltkiparisis, (Xanthocyparis nootkatensis sin. Cupressus nootkatensis, Callitropsis nootkatensis), (Nootka Cypress, Yellow Cypress, Alaska Cypress); Kiparisinių šeimos, kiparisų genties medis. Užauga iki 40 m aukščio ir 200 cm kamieno skersmeniu. Pasitaiko ir kur kas aukštesnių, vienas toks žinomas medis kaip „Sergeant RandAlly“. Jo aukštis 61 m, kamieno skersmuo 4,16 m, tūris 175 m³. Auga Vankuverio saloje netoli Kelsey įlankos (Britanijos Kolumbija, Kanada). (Išmatavo R. Van Pelt 1998.03.18).
  28. Quercus sapotifolia, sin. Quercus bumelioides; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, bukinių (Fagaceae) šeimos medis. Centrinės Amerikos savaiminė rūšis. 'Grandfather Oak' ąžuolo aukštis 60,40 m, kamieno apimtis 1,37 m aukštyje – 14,20 m[83]. Su lazerio pagalba išmatuotas 2014 metais gegužės mėnesį. Auga Kosta Rikos 'Cerro de la Muerte' nacionaliniame parke. Didelė galimybė kad tai aukščiausiai užauganti ąžuolų genties rūšis.
  29. Abies religiosa, (Abies religiosa); Pušinių šeimos, kėnių genties augalas. Aukštis 40-50, bet yra žinomų iki 60 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 2 m.
  30. Dipteryx oleifera, (Dipteryx oleifera); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, tongapupių (Dipteryx) šeimos medis. Žinomas aukščiausias 59,5 m[84]. Savaiminė rūšis Centrinėje Amerikoje ir Pietų Amerikos žemyno šiaurinėje dalyje.
  31. Sterculia apetala, (Sterculia apetala), (Panama Tree); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, dedešvinių (Malvaceae) šeimos medis. Žinomas aukščiausias 59,5 m[85]. Savaiminė rūšis Centrinėje Amerikoje, Vest Indijos salose ir didžiojoje Pietų Amerikos žemyno dalyje.

Pietų Amerika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąraše nėra Kokoros vaškinių palmių (Ceroxylon quindiuense) užaugančių iki 59,2 m, ir milžiniškųjų roistonijų (Roystonea oleracea) užaugančių iki 57 m, kadangi palmės nepriskiriamos prie medžių. Šios rūšys yra pasaulio aukščiausių palmių sąraše.

Aukštoji dinizija (Dinizia excelsa) aukščiausia Pietų Amerikos medžių rūšis
  1. Aukštoji dinizija, (Dinizia excelsa); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, pupinių (Fabaceae) šeimos medis. Aukščiausia Pietų Amerikos medžių rūšis. Šiuo metu aukščiausias žinomas 88,5 m aukščio medis, auga šiaurinėje Brazilijoje, tarp Amapos ir Paros valstijų. Pirmiausiai apie šį atradimą buvo aprašyta 2019 m. rugpjūčio mėn. „Frontiers in Ecology and the Environment“ mokslo žurnale.
  2. Kiparisinė ficroja, (Fitzroya cupressoides), (Alerce); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, ficrojų (Fitzroya) genties augalas. Masyviausia Pietų Amerikos medžių rūšis. Užauga apie 40-60 m, kartais iki 70 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 3-5 m. Pasak Čarlzo Darvino užrašų, jis Čilėje matęs 40 m kamieno apimties ficrojas. Taip pat su juo buvusio Robert Fitz-Roy 1839 m., jis matė nuo 9 iki 12,2 m kamieno skersmens ficrojas (tai būtų masyviausias žinomas pasaulio medis). Taip pat kartais pasigirsta teiginių su nepatvirtintais šaltiniais, kad praeityje pasitaikydavo 80 metrų aukščio ficrojų su daugiau kaip 5 metrų skermens kamienais.[86] Verta prisiminti, kad pradedant 1599 m. ir tęsiant XIX a.–XX a., ficrojų miškai buvo intensyviai kertami, todėl dauguma masyvių medžių buvo sunaikinta. Išlikusi populiacija auga Andų kalnuose ir Čilojės bei aplinkinėse saloje – nedidelėje Čilės ir Argentinos teritorijoje.
  3. Tikrasis kapokmedis, (Ceiba pentandra), (Kapok Tree); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, dedešvinių (Malvaceae) šeimos, kapokmedžių (Ceiba) genties lapuotis medis. Užauga iki 60-70 m su iki 3 m skersmens kamienu.
  4. Gyranthera caribensis, (Gyranthera caribensis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, dedešvinių (Malvaceae) šeimos, Gyranthera genties medis. Medis žinomas kaip '„El Piè Grand“e' vardu, yra 63,43 m aukščio (išmatuotas 2016 vasario 17 d.). Jis auga prie Orqueta gyvenvietės, Venesuelos Amazonijos lietaus miškuose[87].
  5. Briaunotasis sprogainis, (Hura crepitans), (Sandbox trees); Užauga iki 60 m aukščio.
  6. Blizgusis notofagas (Nothofagus dombeyi); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, nortofaginių Nothofagaceae šeimos, nortofagų (Nothofagus) genties rūšis. 56,30 m aukščio medis (išmatuotas 2016 m gegužės 7 d.) žinomas kaip „Abuela Jolanda“ auga Parque nacional Huerquehue, prie Caburgua vietovės, Čilėje[88].
  7. Čilinė araukarija, (Araucaria araucana), (Monkey-puzzle Tree/Monkey Tail Tree); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, araukarijinių (Araucariaceae) šeimos, araukarijų (Araucaria) genties medis. Užauga iki 30-40, išskirtinais atvejais pasitaiko iki 50 m aukščio ir aukštesnių medžių su iki 250 cm skersmens kamienu. Ilgaamžis medis, išgyvena 1000 metų. 54,30 m aukščio medis (išmatuotas 2016 m gegužės 7 d.) žinomas kaip „The dragon“ auga Parque nacional Huerquehue, prie Caburgua vietovės, Čilėje[89].
  8. Brazilinė araukarija, (Araucaria angustifolia), (Parana pine/Brazilian pine); araukarijinių šeimos, araukarijų genties medis. Užauga iki 25–35, išskirtiniais atvėjais iki 52 m aukščio. Viena masyviausių turi šiuos duomenis: aukštis 48 m, kamieno skersmuo 270 cm, kamieno skersmuo 13 m aukštyje 1 m ir yra 120 m³ tūrio.
  9. Sloanea caribaea, magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, alyvūninių (Elaeocarpaceae) šeimos, Sloanea genties medis. 52 m aukščio medis (išmatuotas 2015 m lapkričio 23 d.) žinomas kaip „Juan l abuelo della Selva Nublada“ auga prie Orqueta gyvenvietės, Venesuelos Amazonijos lietaus miškuose[90].
  10. Tikrasis karaliūnas, (Cariniana legalis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, šalminių (Lecythidaceae) šeimos, Cariniana (Cariniana) genties lapuotis medis. Užauga iki 50 m aukščio ir iki 6 m skersmens kamienu. Taip pat Brazilijoje auga ilgaamžiškiausias šios rūšies medis žinomas kaip Patriarca da Floresta, jam ~ 3000 metų. Jie laikomi masyviausiais ir yra vienais aukščiausių vietiniais Brazilijos medžiais.
  11. Brazilinė bertoletija (Bertholletia excelsa), (Brazil nut); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, šalminių (Lecythidaceae) šeimos, bertoletijų (Bertholletia) genties lapuotis medis. Užauga iki 50 m aukščio ir iki 1-2 m skersmens diametru. Teigiama kad gyvena apie 500 metų, nors pagal kitus duomenis, dažnai išgyvena iki 1000 metų. Tai vieni aukščiausių Brazilijoje augančių vietinių medžių.
  12. Gvianinis šilkūnas, (Bagassa guianensis). Užauga iki 35-50 m ir iki 1,9 m skersmens kamienu.
  13. Išlakusis anakardis, (Anacardium excelsum syn. Anacardium rhinocarpus), (Wild Cashew/Espavé); Aukštis iki 45 m, kamieno skersmuo iki 3 m skersmens.
  14. Manilkara bidentata, (Manilkara bidentata). Aukštis iki 30–45 m, kamieno skersmuo iki 1,3 m.
  15. Kvapusis notofagas, (Nothofagus alpina syn. Nothofagus procera), (Rauli-Beech); Aukštis iki 40 m kamieno skersmuo iki 2 m.
  16. Skėstašakis notofagas, (Nothofagus obliqua), (Roble-beech). Aukštis iki 30, rečiau 40 m, kamieno skersmuo iki 2 m.
  17. Roystonea oleracea, (Roystonea oleracea), (Caribbean Royal Palm); Aukščiausia augusi buvo 40,8 m. Kamieno skersmuo gali siekti iki 45-66 cm.

Australija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į aukščiausių Australijos žemyno medžių sąrašą, įrašyti medžiai augantys pačiame Australijos žemyne bei jam priklausančiose Tasmanijos, Naujosios Gvinėjos bei gretimose mažesnėse salose.

Karališkasis eukaliptas (Eucalyptus regnans), vadintas „Didžiuoju“ (El Grande) - šiais laikais augęs pats masyviausias 439 m³ tūrio, magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus medis, bet dėl Tasmanijos miškininkystės ir medkirčių aplaidumo, 2003 m. balandį padegtas, o 2003 m. gruodį galutinai mirė[91].
Karališkieji eukaliptai tituluojami ne tik aukščiausiais eukaliptų genties ir Australijos žemyno medžiais, bet jie yra aukščiausi tarp visų magnolijūnų skyriaus augalų rūšių, bei su keletu kitų pušūnų (Pinophyta) skyriaus rūšių, yra aukščiausi pasaulio medžiai
  1. Karališkasis eukaliptas (Eucalyptus regnans); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuočių medžių rūšis. Tai aukščiausias užaugantis Australijos žemyno augalas, bei vienas iš nedaugelio aukščiausių pasaulio medžių rūšių. 1872 metais vasario 21 dieną pietryčių Australijoje, vyriausybės atstovas Viljamas Fergusonas išmatavo karališkąjį eukaliptą, dabar žinoma kaip „Ferguson Tree“, kuris su nulaužta viršūne siekė 133 m, bet kaip manoma, su nenulaužta viršūne galėjo siekti 152 m aukščio. Išmatuoto 2018 m. lapkričio mėnesyje karališkojo eukalipto rūšies individas, žinomas kaip „Centurion“, siekė 100,5 m aukštį.[92][93] Nežymiai dar ankstesniais išmatavimais, jo kamieno skersmuo 4,05 m, kamieno apimtis 13,70 m, bei 268 m³ tūris. Anksčiau, kol „Centurion“ medžio viršūnė nebuvo nulūžusi, jis buvo mažiausiai 103 m aukščio. Šis medis auga į pietvakarius nuo Hobarto pietinėje Tasmanijos salos dalyje (pietryčių Australija).
  2. Rutulinis eukaliptas (Eucalyptus globulus); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Dabar augantis ir žinomas pavadinimais kaip „Neeminah Loggorale Meena (Mother & Daughter)“ yra 90,7 m aukščio, 3,88 m kamieno skersmens arba 12,2 m kamieno apimties ir 233 m³ tūrio. Medis auga Tasmanijoje. Istoriniuose archivuose yra duomenų apie 101 m aukščio rutulinius eukaliptus.
  3. Atvašinis eukaliptas (Eucalyptus obliqua); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Dabar žinomas kaip „King Stringy“ yra 86 m aukščio ir 233 m³ tūrio, auga Tasmanijoje. Praeityje Australijos matininkų buvo užregistruotas 98,8 m aukščio šios rūšies medis.
  4. Vytelinis eukaliptas (Eucalyptus viminalis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Aukščiausias žinomas pavadinimu kaip „White Knight“ yra 91,3 m aukščio, jo kamieno skersmuo 3,30 m, kamieno apimtis 10,8 m, tūris 180 m³. Augimo vieta – Evercreech Forest rezervatas esantis š.r.Tasmanijoje (Australija). Išmatuotas 2013 metais.[94]
  5. Dėmėtoji korimbija (Corymbia maculata); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, korimbijų (Corymbia) genties visžalis lapuotis medis. Užauga iki 70 m aukščio, nors pasak istorinių šaltinių, praeityje yra nukirstas 91 m aukščio ir 5,48 m kamieno skersmeniu medis. Dabar žinoma dėmėtoji korimbija 68,00 m aukščio ir 9,60 m apimties.[95] Natūralus jų arealas – pietryčių Australija (Kvinslendas, Naujasis Pietų Velsas, Viktorija).
  6. Kalninis eukaliptas (Eucalyptus delegatensis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Į aukštį užauga virš 90 m. Dabar žinomas aukščiausias yra 87,9 m ir auga Tasmanijoje.
  7. Žvilgusis eukaliptas (Eucalyptus nitens); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Paprastai užauga iki 60 m aukščio. Nors Viktorijos valstijoje (Australija) retkarčiais pasitaiko iki 90 m aukščio medžių. Dabar žinomas aukščiausias šios rūšies medis yra 84,3 m aukščio ir 8 m kamieno apimties.
  8. Smulkiadantis eukaliptas (Eucalyptus denticulata); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Žinomo masyviausio tūris 200 m³, aukštis 61 m, kamieno apimtis 14,2 m. Šie medžiai kartais išauga iki 90 m aukščio.
  9. Žvilgioji araukarija (Araucaria hunsteinii); araukarijinių šeimos, araukarijų genties medis. Tai aukščiausi Naujosios Gvynėjos saloje augantys ir araukarijinių šeimos medžiai. Užauga iki 50–80 m aukščio ir iki 3 m skersmens kamienu. 1941 metais aptiktas ir išmatuotas 88,9 m aukščio medis.
  10. Kamuolinis eukaliptas (Eucalyptus pilularis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Medis žinomas kaip „Benaroon“ yra 64 m aukščio ir 4,1 m kamieno skersmens (vid.ūgio žmogaus krūtinės aukštyje). Kitas medis žinomas kaip „Bird Tree“, beveik 69 m ir 3,59 m kamieno skersmeniu (krūtinės aukštyje). Anot istorinių šaltinių, praeityje buvo nukirstas 85 m aukščio ir 18 metrų kamieno apimties medis. Ši medžių rūšis natūraliai auga pietryčių Australijoje - nuo Idno (Eden) pietryčių Naujajame Pietų Velse iki pietrytinio Kvinslando.
  11. Spalvingasis eukaliptas arba Karis (Eucalyptus diversicolor); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Endeminė rūšis Vakarų Australijos valstijos drėgname pietvakarių regione. 84,99 m aukščio medis žinomas kaip „Stewart’s Karri“ auga netoli Mandžimupo (Manjimup) miestelio Vakarų Australijos valstijos pietvakariuose. Kitas 81 m aukščio medis auga netoli Pembertono gyvenvietės, taip pat Vakarų Australijos pietvakariuose[96].
  12. Eucalyptus nobilis; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Dabar aukščiausio šios rūšies medžio aukštis 79,2 m. Augimvietė – Styx River State Forest, netoli Armidale (Naujasis Pietų Velsas).
  13. Didysis eukaliptas (Eucalyptus grandis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Įprastai užauga iki 50 m aukščio ir 1,2-2 m kamieno skersmens. Stambiausi medžiai užauga iki 75 m[97] aukščio ir iki 3 m skersmens kamienu. Dabar žinomas aukščiausias šios rūšies medis yra 76,2 m aukščio, jo kamieno skersmuo 2,7 m, manoma kad jam apie 400 metų. Auga netoli Bulahdelah miestelio Naujajame Pietų Velse (Australija). Ši rūšis auga rytų Australijos žemyne – rytinėse Naujojo Pietų Velso ir Kvinslando dalyse. Jų pietinis arealas maždaug nuo Niukaslo, o šiaurinis iki Deintrio (Daintree) apylinkių šiaurės rytų Kvinslande.
  14. Eucalyptus jacksonii; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Gali užaugti iki 75 m aukščio. Gyvena virš 400 metų. Paplitę Vakarų Australijojos pietvakariuose.
  15. Vaivorykštinis eukaliptas (Eucalyptus deglupta); Mirtinių šeimos, eukaliptų genties lapuotis medis. Paprastai užauga iki 60 m, rečiau iki 75 m aukščio, kamieno skersmuo iki 2,4 m. Natūraliai paplitę Malezijoje ir Mindanao saloje.
  16. Įvairialapio eukalipto (Eucalyptus dalrympleana) - Eucalyptus dalrympleana subsp. dalrympleana porūšis; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Šiaurinėje Tasmanijoje netoli Burns Kriko (Burns Creek) augantis medis yra 74 m aukščio ir 12,10 m kamieno apimties[98].
  17. Keistavaisis eukaliptas (Eucalyptus cypellocarpa); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Įprastai užauga iki 50 m, rečiau iki 65 m aukščio. Aukščiausias augantis 2020 m. duomenimis yra 71,4 m, bei 1,8 m kamieno SKA[99]. Natūraliai paplitę Australijos pietryčiuose – Naujojo Pietų Velso rytuose, bei Viktorijos valstijos pietuose.
  18. Corymbia calophylla; 71 m aukščio ir 10,80 m apimties medis žinomas kaip „Poole“, auga Vakarų Australijos valstijos pietvakarių dalyje prie Northcliffe miesto[100].
  19. Apskritalapis eukaliptas (Eucalyptus deanei); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Įprastai užauga iki 40 m aukščio, rečiau iki 60 m. Pagal 2010 metų duomenis aukščiausias dabar augantis yra 71 m aukščio, 2,5 m kamieno skersmens arba 7,84 m kamieno apimties. Ši rūšis natūraliai paplitusi pietryčių Australijoje – Kvinslando pietryčiuose (mažame areale) ir Naujojo pietų Velso rytuose arčiau jūros pakrantės.
  20. Vaškuotasis eukaliptas (Eucalyptus microcorys); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Retkarčiais pasitaiko iki 70 m aukščio medžių. Paplitę Australijos žemyno rytuose – Naujojo Pietų Velso ir Kvinslando valstijose.
  21. Lenktašakė araukarija (Araucaria cunninghamii var. papuana); Aukštis iki 60, rečiau 70 m. Kamieno skersmuo iki 2 m arba 4 m apimties. Naujosios Gvinėjos ir šiaurės rytų Australijos medžių rūšis.
  22. Gluosninis eukaliptas (Eucalyptus saligna); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Paprastai užauga 30-55 m aukščio ir rečiau 65 m. Kamieno skersmuo 2-2,5 m. Natūraliai paplitę pietryčių Australijos žemyne – Naujajame Pietų Velse ir iš dalies Kvinslande.
  23. Malajinis agatmedis (Agathis labillardieri); Užauga iki 60 m aukščio. Natūraliai auga Papua saloje.
  24. Agathis spathulata; Užauga iki 60 m aukščio. Natūraliai paplitę Papua saloje.
  25. Eucalyptus subcrenulata; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties medis. Užauga iki 60 m aukščio. Natūraliai paplitę Tasmanijoje.
  26. Didžialapis fikusas (Ficus macrophylla); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, šilkmedinių (Moraceae) šeimos, fikusų (Ficus) genties medis. Užauga iki 60 m aukščio.[101] Natūraliai paplitę Australijos rytuose.
  27. Dvokusis eukaliptas (Eucalyptus tereticornis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties medis. Užauga iki 50 m aukščio. Natūraliai paplitę per visą rytų Australija, nuo šiaurės rytų Kvinslando šiaurėje, pietuose – Viktorijojos valstijos rytuose.
  28. Šluotelinis eukaliptas (Eucalyptus paniculata); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties medis. Užauga iki 50 m aukščio. Savaime paplitę pietryčių Australijoje (Naujajame Pietų Velse).
  29. Agathis atropurpurea; Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, araukarijinių (Araucariaceae) šeimos, agatmedžių (Agathis) genties augalų rūšis. Užauga iki 50 m aukščio[102].
  30. Citrininė korimbija (Corymbia citriodora sin. Corymbia variegata); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, korimbijų (Corymbia) genties visžalis lapuotis medis. Užauga iki 50 m aukščio. Natūraliai paplitę rytų, šiaurės rytų Australijoje, daugiausiai Kvinslande ir labai maža arealo dalis Naujojo Pietų Velso šiaurės rytuose.
  31. Dryadodaphne novoguineensis; Užauga iki 20-40, kartais iki 50 m. Kamienas 50-95 cm skersmens.
  32. Paprastoji orėja, (Campnosperma brevipetiolatum); Užauga iki 50 m aukščip. Kamienas 1,2 rečiau 2,2 m skersmens.
  33. Canarium macadamii; Burserinių (Burseraceae) šeimos, kanarių (Canarium) genties augalas; Užauga iki 50 m aukščio, kamieno skersmuo iki 1 m.
  34. Raudonasis spondijas (Spondias dulcis sin. Spondias cytherea); Užauga iki 50 m aukščio, kamieno skersmuo iki 80 cm.

Zelandija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiame sąraše įrašyti aukščiausi medžiai augantys Zelandijos mikrožemyno salose – Naujojoje Zelandijoje, Naujojoje Kaledonijoje ir Norfolke.

Aukštoji araukarija (Araucaria heterophylla) – aukčiausi Norfolko salos bei vieni aukščiausiai užaugančių Okeanijoje medžių rūšių
  1. Aukštoji araukarija, (Araucaria heterophylla), (Norfolk Island Pine); araukarijinių šeimos, araukarijų genties medis. Tai endeminė bei aukščiausia Norfolko salos medžių rūšis, galintys užaugti iki 50-70 m aukščio ir iki 350 cm kamieno skersmens.
  2. Paprastasis dakridenis, (Dacrycarpus dacrydioides), (Kahikatea); Podokarpinių šeimos, dakridenių genties augalas. Tai aukščiausi Naujosios Zelandijos vietiniai medžiai. Jie užauga iki 50, rečiau 65 m aukščio ir iki 263 cm skersmens kamienu. Teigiama kad prieš intensyvius medžių kirtimus buvo žinomi iki 80 m aukščio medžiai, bet nėra patikimo šaltinio. Dabar aukščiausias Naujojoje Zelandijoje vietinis ir kartu šios rūšies medis yra žinomas kaip Kahikatea užaugęs 56,4 m aukščio ir 229,3 cm kamieno skersmens. Natūraliai auga Naujojoje Zelandijoje.
  3. Kiparisinis dakridis, (Dacrydium cupressinum), (Rimu); Podokarpinių šeimos augalas. Įprastai užauga 35 m aukščio. Prieš iškertant jų gausius miškus, pasak istorinių šaltinių, pasitaikydavo iki 61 m aukščio šių medžių. Dabar žinomas aukščiausias 53,7 m aukščio (pagal Robert Van Pelt 2003.01.27). Kiparisinių dakridžių kamieno skersmuo paprastai 150 cm, stambausių iki 253 cm. Tai Naujosios Zelandijos endeminė medžių rūšis.
  4. Pietinis agatmedis, (Agathis australis), (Kauri); araukarijinių šeimos, agatmedžių, genties medis. Užauga iki 30-60 m ir su 3-4, kartais iki 7 m (ar dar didesniu) kamieno skersmeniu. Medis žinomas kaip „Kopi“ vardu buvo 56,39 m aukščio ir 4,19 m skersmens, augo „Omahuta“ miške, bet 1973 metais nuvirto. Medis „Great Ghost“ buvo 8,54 m kamieno skersmens ir 26,83 m kamieno apimties. Natūraliai auga Naujosios Zelandijos Šiaurės saloje.
  5. Išlakioji araukarija, (Araucaria columnaris), (Coral reef araucaria); Užauga iki 60 m aukščio. Stambiausių medžių kamieno skersmuo iki 1,5 m. Naujosios Kaledonijos endeminė medžių rūšis.
  6. Trumpalapis podokarpas, (Podocarpus totara); Žinomas aukščiausias 51 m aukščio medis. Kitas medis žinomas kaip „Pouakani“ vardu turi striausį kamieną – 388 cm skersmens, o jo aukštis 42,7 m, bei apie 203,7 m³ tūrio. Šių medžių rūšis natūraliai auga Naujojoje Zelandijoje.
  7. Araucaria subulata, (Araucaria subulata); Užauga iki 50 m. Naujosios Kaledonijos endeminė medžių rūšis.
  8. Araucaria bernieri, (Araucaria bernieri); Užauga iki 40-50 m. Naujosios Kaledonijos endeminė medžių rūšis.


Masyviausi medžiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didieji mamutmedžiai (Sequoiadendron giganteum) masyviausi augantys medžiai Žemėje

Masyviausi planetos medžiai, pagal atskiras rūšis augantys dabar. Sąrašas nepilnas, nėra Petersianthus quadrialatus, hopėjų, šorėjų, kompasijų apskaičiuoto tūrio, kurie yra vieni iš aukščiausių medžių ir gali pretenduoti į masyviausių medžių sąrašą.

  1. Didysis mamutmedis, (Sequoiadendron giganteum), (Giant Sequoia); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Sequoioideae pošeimio, ir vienintelė išlikusi mamutmedžių (Sequoiadendron) genties visžalių medžių rūšis. Žinomo „General Sherman“ vardu medžio tūris 1487 m³, aukštis 83,8 m, kamieno skersmuo 7,7 m (1,4 m aukštyje), kamieno skersmuo prie pagrindo 11,1 m, apimtis prie žemės 31,3 m. Manoma kad medžiui 2300–2700 metų. Augimo vieta – Giant Forest, Sekvojos nacionaliniame parke, Tularo apygardoje, Kalifornija, JAV.
  2. Visžalė sekvoja, (Sequoia sempervirens), (Coast Redwood); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių šeimos, Sequoioideae pošeimio ir vienintelė išlikusi sekvojų (Sequoia) genties visžalių medžių rūšis. Žinomos kaip Lost Monarch vardu tūris 1206 m³, aukštis 97,8 m, kamieno skersmuo 7,92 m (krūtinės aukštyje). Augimo vieta – Redvudo nacionaliniame parke (š. Kalifornija, JAV). 1926 metais buvo nukirsta taip vadinama Crannell Giant 1794 m³ tūrio sekvoja, bet iki šiol nėra oficialiai verifikuota.
  3. Gvatemalinis taksodis, (Taxodium huegelii), (Montezuma Cypress); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Taxodioideae pošeimio, taksodžių (Taxodium) genties augalas. Žinomo kaip „Árbol del Tule“ pavadinimu tūris 816,8 m³, sveria apie 636,1 tonas, aukštis 35,4 m, kamieno skersmuo 9,38 m ir manoma jam apie 1400–1600 metų. Jo augimo vieta – Santa María del Tule miesto centras, Oachaka (valstija), Meksika.
  4. Pietinis agatmedis, (Agathis australis), (Kauri); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, araukarijinių (Araucariaceae) šeimos, agatmedžių (Agathis) genties medis. Medis žinomas kaip „Tāne Mahuta“ vardu yra 516,7 m³ tūrio. Kiti jo duomenys: aukštis 45,20 m, 1,37 m aukštyje – kamieno skersmuo 491,6 cm, kamieno apimtis 1544,4 cm. Manoma jam apie 1250–2500 metų. Augimo vieta – Naujosios Zelandijos Šiaurės salos šiaurinė dalis.
  5. Didžioji tuja, (Thuja plicata), (Western Redcedar); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, tujų (Thuja) genties medis. Žinomos kaip Quinault Lake Redcedar pavadinimu tūris 500 m³, aukštis 55 m, kamieno skersmuo 6,04 m. Augimo vieta – Lake Quinault ežero šiaurės vakarinė pakrantė, šiauriau Aberdeen, Vašingtono valstija, JAV (34 kilometrai nuo Didžiojo vandenyno).
  6. Rutulinis eukaliptas, (Eucalyptus globulus), (Tasmanian Blue Gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių šeimos, eukaliptų genties medis. Žinomo kaip Rullah Longatyle (Strong Girl arba Grieving Giant) pavadinimu tūris 367,7 m³, aukštis 82,3 m, kamieno skersmuo 5,54 m. Augimo vieta – pietryčių Australija.
  7. Karališkasis eukaliptas, (Eucalyptus regnans), (Australian Mountain-ash); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių šeimos, eukaliptų genties medis. Masyviausias žinomas kaip „Arve Big Tree“ pavadinimu yra 360,1 m³ tūrio, 87 m aukščio, 5,44 m kamieno skersmens. Augimo vieta – pietryčių Australija.
  8. Didžiosios pocūgės Pseudotsuga menziesii var. menziesii porūšis, (Pseudotsuga menziesii), (Coast Douglas-fir); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pocūgių (Pseudotsuga) genties medis. Žinomos kaip „Red Creek Tree“ pavadinimu didžiosios pocūgės tūris 349 m³, 73,8 m aukščio, 4,23 m skersmens kamienu. Jos augimo vieta – Red Creek, Britų Kolumbijos pietvakariai, Kanada.
  9. Sitkinė eglė, (Picea sitchensis), (Sitka Spruce); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visažalis spygliuotis medis. Pagal vietovę žinoma Queets Spruce pavadinimu kurios tūris 337 m³, 75,6 m aukščis, 455 cm kamieno skersmuo. Augimo vieta – netoli Queets River, Olympic National Park, Vašingtono valstijos šiaurės vakarai, JAV, tai yra maždaug už 26 km nuo Didžiojo vandenyno pakrantės.
  10. Eucalyptus obliqua, (Eucalyptus obliqua), (Australian Oak); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių šeimos, eukaliptų genties medis. Masyviausias individas žinomas „Gothmog“ pavadinimu, jo tūris 337 m³, 53 m aukščio, 5,37 m kamieno skersmeniu. Augimo vieta – Australijos pietryčiai.
  11. Eucalyptus delegatensis, (Eucalyptus delegatensis), (Alpine Ash); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių šeimos, eukaliptų genties medis. Masyviausio tūris 286 m³, 5,41 m skersmens kamienu, 72,0 m aukščio. Augimo vieta – Styx River Valley, Australijos pietryčiai.
  12. Saldžioji arba Lamberto pušis, (Pinus lambertiana), (Sugar Pine); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus)genties visažalis spygliuotis medis. Masyviausios tūris 255 m³, aukštis 66,1 m, kamieno skersmuo 3,53 m. Auga Dorington (Kalifornija). Bet 1826 metų istoriniai dokumentai byloja apie augusią dar masyvesnę lamberto pušį, kuri 1 m aukštyje nuo žemės kamieno skersmuo buvo 5,60 m, o 40,84 m aukštyje kamieno skersmuo 1,69 m – bendras medžio aukštis buvo 65,53 m.
  13. Kaliforninis kedrotis, (Calocedrus decurrens sin. Libocedrus decurrens), (California Incense Cedar); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, kedročių (Calocedrus) genties visžalis medis. Žinomo kaip „Devil’s Canyon Colossus“ tūris 223 m³, aukštis 50,3 m, kamieno skersmuo 3,78 m. Jis auga Kalifornijoje Marmuro kalnų laukynėje (Marble Mountain Wilderness) (JAV vakaruose).
  14. Eucalyptus denticulata, (Eucalyptus denticulata); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių šeimos, eukaliptų genties medis. Žinomo masyviausio tūris 200 m³, aukštis 61 m, kamieno apimtis 14,2 m. Auga Australijos Viktorijos valstijoje.
  15. Eucalyptus nitens, (Eucalyptus nitens), (Shining Gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuočių medžių rūšis. Žinomo kaip „Whitelaw Tree“ medžio tūris 200 m³, 57,5 m aukščio bei 14,9 m apimties. Auga Australijos Viktorijos valstijoje.


Storiausio kamieno skersmeniu Ø medžiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tikrasis baobabas (Adansonia digitata)

Storiausiu kamieno skersmeniu Ø planetos medžiai, pagal atskiras rūšis:

  1. Tikrasis baobabas, (Adansonia digitata), (African Baobab); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, bombakmedinių (Bombacaceae) šeimos, baobabų (Adansonia) genties medis. Žinomo Glencoe Baobab pavadinimu kamieno skersmuo Ø 15,9 m. Jo augimo vieta – Glencoe Farm, kuri netoli Hoedspruit, Limpopo provincijoje, PAR.
  2. Gvatemalinis taksodis, (Taxodium huegelii), (Montezuma Cypress). Taip vadinamo Árbol del Tule vardu, storiausio medžio kamieno oficialiai skelbiamas skersmuo 11,62 m (kadangi kamienas labai nelygus tad dažnai pateikiami skirtingi skaičiai), nors aktualus kamieno skersmuo – 9,38 m. Medžio aukštis 35,4 m, tūris 816,8 m³, sveria apie 636,1 tonas ir manoma jam apie 1400–1600 metų. Auga Santa Maria del Tule mieste, Meksikos Oachakos valstijoje.
  3. Visžalė sekvoja, (Sequoia sempervirens), (Coast Redwood); Kiparisinių šeimos, Sequoioideae pošeimio, ir vienintelė sekvojų genties amžinai žaliuojančių medžių rūšis. Visžalės sekvojos žinomos pavadinimu "Jupiter" ir augančios Redvudo nacionaliniame parke (š.v.Kalifornija) kamieno skersmuo yra 8,90 m[103][104]
  4. Didysis mamutmedis, (Sequoiadendron giganteum), (Giant Sequoia); Kiparisinių šeimos, Sequoioideae pošeimio, ir vienintelė mamutmedžių genties amžinai žaliuojančių medžių rūšis. General Grant medžio kamienas 8,85 m skersmens (1,37 m aukštyje), apimtis palei žemę 32,8 m, aukštis 81,7 m, tūris 1,319.8 m³. Auga Kalifornijos valstijoje esančioje General Grant Grove giraitėje, JAV.
  5. Adansonia za; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, bombakmedinių (Bombacaceae) šeimos, baobabų (Adansonia) genties medis. Storiausiu kamienu žinomas kaip Ampanihy baobabas – auga Acimo-Andrefano (Atsimo-Andrefana) regione, esančiame Madagaskaro salos pietvakariuose – jo apimtis 23 m arba su 7 m skersmens kamienu. Tai masyviausias medis Madagaskare. Ši rūšis yra endeminė Madagaskaro saloje.
  6. Adansonia grandidieri; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, bombakmedinių (Bombacaceae) šeimos, baobabų (Adansonia) genties medis. Tai endeminė rūšis Madagaskaro saloje ir iš daugelio medžių jie išsiskiria neįprasta, savotiška forma. Jie užauga iki 25-30 m aukščio. Žinomas kaip Baobabs of Mangoky Valley auga Haute-Matsiatra regione, esančiame salos viduryje – jo skersmuo iki 7 m.
  7. Eucalyptus obliqua, (Eucalyptus obliqua), (Australian Oak); Storiausiu medžio kamieno skersmuo 6,72 m.
  8. Karališkasis eukaliptas, (Eucalyptus regnans), (Australian Mountain-ash); Žinomas kaip Big Foot pavadinimu medžio kamieno skersmuo 6,52 m.
  9. Didžioji tuja, (Thuja plicata), (Western Redcedar); Kalaloch Cedar medžio kamieno skersmuo 6,04 m, tūris 350 m³. Auga Olympic National Park, Vašingtono valstijos šiaurės vakaruose, JAV.
  10. Eucalyptus delegatensis, (Eucalyptus delegatensis); Su storiausiu kamieno skersmeniu žinomas medis vardu „Troll“. Jo kamieno skersmuo – 5,82 m. Kiti jo duomenys: aukštis 56,5 m, tūris 282 m³. Auga Tasmanijoje (Australija).
  11. Saldžioji arba Lamberto pušis (Pinus lambertiana), (Sugar Pine); Pušinių šeimos medis. 1826 metų istoriniai dokumentai byloja apie augusią masyvią saldžiąją pušį, kuri 1 m aukštyje nuo žemės turėjusi 5,60 m[105] [106] skersmens kamieną, o kiti duomenys: 40,84 m aukštyje kamieno skersmuo siekė 1,69 m ir bendras medžio aukštis buvo 65,53 m. Ją anuomet išmatavo garsiausias Šiaurės Amerikos vakarų dalyje botanikas David’as Douglas’as, kada su ekspedicija tyrinėjo šio žemyno vakarų dalies augaliją. Dabar auganti, žinoma saldžioji pušis turi 3,52 m skersmens kamieną.
  12. Sitkinė eglė, (Picea sitchensis), (Sitka Spruce); Vadinama Quinalt Lake egle, kamieno skersmuo 5,39 m, aukštis 58,2 m, tūris 298 m³. Auga Olympic National Park, Vašingtono valstijos šiaurės vakaruose, JAV.
  13. Pietinis agatmedis, (Agathis australis), (Kauri); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, araukarijinių (Araucariaceae) šeimos, agatmedžių (Agathis) genties augalas. Medis žinomas kaip Te Matua Ngahere vardu 1,37 m aukštyje yra 533,7 cm kamieno skersmens arba 1676,6 cm kamieno apimties, nors pats medis palyginus su masyviu kamienu nėra įpatincgai aukštas, tik 37,40 m aukščio. Augimo vieta – Naujosios Zelandijos Šiaurės salos šiaurinė dalis. Nors anot Temzės (Naujoji Zelandija) istoriko Alastair Isdale, dar storesnį kamieną turėjo medis žinomas kaip „Great Ghost“ kuris augo netoli Waihou (Temzės) upės (Naujoji Zelandija). Šis medis buvo 8,54 m kamieno skersmens ir 26,83 m kamieno apimties, bet 1890 metais buvo sunaikintas ugnies.
  14. Japoninė kriptomerija, (Cryptomeria japonica), (Japanese cedar); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Taxodioideae pošeimio ir vienintelė kriptomerijų (Cryptomeria) genties augalų rūšis. Storiausiu kamienu žinoma kaip „Yaku-sugi“ arba „Jomon-sugi“ vardais. Jos kamieno skersmuo 5,2 m, aukštis 25,3 m. Auga Japonijos Jakušimos saloje.
  15. Didžiosios pocūgės Pseudotsuga menziesii var. menziesii porūšis, (Pseudotsuga menziesii), (Coast Douglas-fir), pušinių šeimos augalas. Queets pociūgė šiuo metu žinoma kaip turinti storiausį kamieną 4,85 m, jos aukštis 61 m (didelė viršūnės dalis seniai nulūžusi), tūris 332 m³. Augimo vieta – Olympic National Park, Vašingtono valstijoje, JAV.
  16. Kaliforninis kedrotis, (Calocedrus decurrens sin. Libocedrus decurrens), (California Incense Cedar); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, kedročių (Calocedrus) genties visžalis medis. Žinomas kaip Alex Hole Cedar, su 4,56 m skersmens kamienu. Auga Rogue River – Siskiyou valstybiniame miške (Rogue River – Siskiyou National Forest) Condrey kalno šiauriniame šlaite (Oregonas).
  17. Kiparisinė ficroja, (Fitzroya cupressoides), (Alerce); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos ir vienintelė ficrojų (Fitzroya) genties augalų rūšis. Storiausią kamieną turintis medis šiuo metu yra 4,26 m skersmens. Šaltiniai teigia, kad anglų gamtininkas ir keliautojas Čarlzas Darvinas yra matęs su 12,6 m kamieno skersmeniu arba 39,6 m apimties šios rūšies medžių.
  18. Nutkinis geltkiparisis, (Xanthocyparis nootkatensis sin. Cupressus nootkatensis, Callitropsis nootkatensis), (Nootka Cypress, Yellow Cypress, Alaska Cypress); Kiparisinių šeimos, kiparisų genties medis; Žinomas kaip Sergeant RandAlly medis. Jo kamieno skersmuo 4,16 m, aukštis 61 m, tūris 175 m³. Auga Vankuverio saloje netoli Kelsey įlankos (Britanijos Kolumbija, Kanada). (Išmatavo R. Van Pelt 1998.03.18).
  19. Eucalyptus pilularis, (Eucalyptus pilularis), (Blackbutt); Užauga apie 70 m aukščio ir 4,1 m kamieno skersmens. Medis žinomas kaip „Benaroon“ yra 64 m aukščio ir 4,1 m kamieno skersmens (vid.ūgio žmogaus krūtinės aukštyje). Kitas medis žinomas kaip „Bird Tree“, beveik 69 m ir 3,59 m kamieno skersmeniu (krūtinės aukštyje). Anot istorinių šaltinių, praeityje buvo nukirstas 85 m aukščio ir 18 metrų kamieno apimties medis. Ši medžių rūšis natūraliai auga pietryčių Australijoje.
  20. Lausono puskiparisis, (Chamaecyparis lawsoniana), (Lawson Cypress sin. Port Orford cedar): Kiparisinių šeimos, puskiparisių genties augalas. Dabar žinomo storiausio kamieno skersmuo 3,65 m, aukštis 69,8 m, tūris 142 m³, medžio vainikas 12 m. Auga Siskiyou nacionaliniame miške (Oregonas, JAV). (Išmatavo Van Pelt 1998).
  21. Quercus lobata, (Quercus lobata), (Valley oak), bukinių šeimos medis. Kamieno skersmuo 3,65 m, aukštis 46,0 m. Auga Round Valley, Covelo vietovėje (Kalifornija).


Seniausi medžiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
   Šio puslapio (jo dalies) turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas!
Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prieš tai peržiūrėti puslapio aptarimus, jo kūrimo istoriją bei tarpinius keitimus).
Gajoji pušis (Pinus longaeva)

Seniausi medžiai Žemėje, pagal atskiras rūšis augantys dabar. Sąraše bendras žinomų seniausių medžių sąrašas, kurių amžius nustatytas oficialiai pagal medžio rieves arba tik spėjamas:

  1. Gajoji pušis (Pinus longaeva) - Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, pušų genties augalų rūšis. Oficialiai ištirtam Metušelo medžiui Methuselah yra 4844 metų. Vis dar auga Baltuosiuose kalnuose, Inyo apygardoje, rytų Kalifornijoje, JAV.
  2. Kiparisinė ficroja (Fitzroya cupressoides) - Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos ir vienintelė ficrojų (Fitzroya) genties augalų rūšis. Seniausiam šiam medžiui (rasta 1993 metais) 3622 metai. Oficialiai jos amžius nustatytas pagal medžio rieves. Auga pietų Čilės ir pietų Argeninos Andų kalnuose.
  3. Didysis mamutmedis (Sequoiadendron giganteum) - Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Sequoioideae pošeimio, ir vienintelė mamutmedžių (Sequoiadendron) genties išlykusi visžalių medžių rūšis. Seniausiam žinomam medžiui, kurio amžius patvirtintas oficialiai yra 3266 metai.
  4. Didysis kadagys (Juniperus grandis) - pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, kadagių (Juniperus) genties rūšis; Seniausiam šio taksono medžiui žinomam kaip „Scofield Juniper“ nusibaigusiam dar 1165 m., buvo 2675 metų (1998 m. šaltiniai), jis augo Siera Nevadoje. Dabar augantis seniausias individas, žinomas kaip Beneto kadagys („Bennett Juniper“) turi apie 2200 metų (2006 m. šaltiniai). Pastarasis auga JAV vakaruose esančiuose Siera Nevados kalnuose (Kalifornija).[107]
  5. Akuotuotoji pušis (Pinus aristata) - Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, pušų genties augalų rūšis. Žinoma kaip CB-90-11, jos amžius 2435 metai. Auga vidurio Kolorado valstijoje, JAV.
  6. Taxodium ascendens (Taxodium ascendens) - Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Taxodioideae pošeimio, taksodžių (Taxodium) genties medis. Iki 2012 m. Floridoje netoli Longvudo (Longwood) miesto augęs Taxodium ascendens buvo žinomas kaip „The Senator“ medis, kuris turėjo 3400 – 3600 metų, jo aukštis buvo 38 m ir turėjo 5,3 m skersmens kamieną. 2012 m. Sausio 16 d. šis medis buvo sunaikintas ugnies.
  7. Visžalė sekvoja (Sequoia sempervirens) - Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių šeimos, Sequoioideae pošeimio ir vienintelė išlikusi sekvojų (Sequoia) genties visžalių medžių rūšis. Seniausia žinoma Visžalė sekvoja auga šiaurės Kalifornijoje, JAV. Jai apie 2200 metų.
  8. Lapuodegė pušis (Pinus balfouriana) - Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, Pušinių šeimos, pušų genties augalų rūšis. Oficialiai nustatytas seniausio šios rūšies medžio amžius – 2110 metų.
  9. Visžalis kiparisas (Cupressus sempervirens) - Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, Kiparisinių šeimos, kiparisų genties augalas. Žinomas kaip Sarv-e-Abarkooh arba Zoroastrian Sarv pavadinimu. Auga Abarkuh, Yazd, Irane. Jam apie 4000 metų.
  10. Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba) - vienintelė ginkūnų skyriaus, ginkmedainių klasės, ginkmedinių šeimos rūšis. Žinomas kaip Chinese Ginkgo King (Tiantan ginkgo) pavadinimais. Tai 50 m aukščio ir apie 4000 metų amžiaus medis augantis Kinijos Guidžou provincijoje.
  11. Japoninė kriptomerija, (Cryptomeria japonica), (Japanese cedar); Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Taxodioideae pošeimio ir vienintelė kriptomerijų (Cryptomeria) genties augalų rūšis. Seniausia japoninė kriptomerija vadinama Daio Sugi, kuriai ~3000 metų, Auga Japonijoje (daugiau informacijos).
  12. Europinis alyvmedis (Olea europaea) - alyvmedinių šeimos, alyvmedžio genties augalas. Seniausias europinis alyvmedis vadinamas Cormac’s medžiu, kuriam ~ 3000 metų. Auga Sardinijojos saloje, (Italija).
  13. Tikrasis karaliūnas (Cariniana legalis) - Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, šalminių (Lecythidaceae) šeimos, Cariniana (Cariniana) genties lapuotis medis. Užauga iki 50 m aukščio ir iki 6 m skersmens kamienu. Brazilijoje augantis ilgaamžiškiausias šios rūšies individas žinomas kaip Patriarca da Floresta – medžiui ~ 3000 metų.
  14. Paprastasis drieksmis (Lagarostrobos franklinii); Seniausiam šios rūšies medžiui 2500 metų, kurio amžius patvirtintas oficialiai. Auga Tasmanijoje (Australija).
  15. Maldiklinis fikusas (Ficus religiosa) - šilkmedinių šeimos, fikusų genties augalas. Šri Lankoje vadinamas Jaya Sri Maha Bodhi pavadinimu. Auga Šri Lankos šiaurės centrinės provincijos Anuradhapuros mieste. Tai žinomas kaip žmogaus pasodintas su tikslia data (288 metais prieš Kristų) seniausias medis. 2011 metais jo amžius 2299 metai.

Seniausios medžių šaknų klonų sistemos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Smulkiadantės tuopos (Populus tremuloides) Pando klonų giraitė Žuvų ežero valstybiniame miške (Fishlake National Forest), esančiam Jutoje (JAV)

Seniausios Žemėje gyvuojančių medžių šaknų klonų sistemos, turinčios vieną bendrą genetinį protėvį:

  1. Smulkiadantė tuopa (Populus tremuloides) - Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, tuopų (Populus) genties lapuotis medis. Smulkiadantės tuopos išsikerojusiai vyriškos lyties medžio klonų šaknų sistemai žinomai kaip Pando medis apie 80000 metų. Auga Žuvų ežero nacionaliniame miške (Fishlake National Forest), esančiam Jutoje (JAV). Visa šio vieno klono šaknų sistema gali sverti apie 6 000 000 kg.
  2. Lomatia tasmanica (Lomatia tasmanica) - Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Protėjinių (Proteaceae) šeimos, Lomatia genties auglas. Žinomiems kaip „King’s Lomatia“ arba rečiau kaip „King’s Holly“ Lomatia tasmanica klonams mažiausiai 43600 metų. Auga Australijos žemynui priklausančioje Tasmanijos saloje.
  3. Quercus palmeri (Quercus palmeri) - Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, bukinių (Fagaceae) šeimos, ąžuolų (Quercus) genties lapuotis medis. Žinoma kaip „Džurupo ąžuolo“ klonų šaknų sistema, kuriai 13000 metų. Auga pietų Kalifornijos Džurupo kalnuose (Jurupa Mountains).
  4. Paprastoji eglė (Picea abies) - Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visžalis spygliuotis medis. „Old Tjikko“ (Paprastosios eglės) šaknų sistemos genetiniams klonams 9550 metų. Auga Švedijos Dalarno provincijoje esančiame Fulufjeleto nacionaliniame parke.
  5. Paprastasis drieksmis (Lagarostrobos franklinii) - Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, Podokarpinių (Podocarpaceae) šeimos, Lagarostrobos genties augalas. Seniausiems paprastojo drieksmio šaknų sistemos genetiniams klonams 3000-10000 metų. Auga Australijos žemyno Tasmanijos salos Mount Read kalnuose.

Kiti žymūs medžiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bengalinis fikusas (Ficus benghalensis) – Didysis banjanasDidžiojo banjano medis

Kiti žymūs medžiai pagal atskiras rūšis, kurie nepaminėti kituose čia esančiuose sąrašuose:

  1. Milžinlapė pajūrenė (Coccoloba gigantifolia) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, rūgtinių (Polygonaceae) šeimos, pajūrenių (Coccoloba) genties neaukštas medis. Neaukštas medis, bet žymus įspūdingo dydžio lapais, kurių ilgis siekia 250 cm ilgio. Jie yra didžiausi tarp visų Dicotyledoneae klasės augalų rūšių[108][109].
  2. Dracaena cinnabari, (Socotra Dragon Tree); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, smidrinių (Asparagaceae) šeimos, dracenų (Dracaena) genties medžių rūšis. Neįprastos formos medis apipintas legendomis. Endeminė medžių rūšis, auganti tik Sokotros salose. Užauga iki 10 m aukščio
  3. Bengalinis fikusas, (Ficus benghalensis); Tai šilkmedinių šeimos, fikusų genties augalas. Tarp šių medžių žinomiausias taip vadinamas Didysis banjanas, kuris primena mišką, nors yra vienas ir tas pats Medis. Tai plačiausias medis Žemėje pagal išsišakojusių šakų ir atraminių/orinių šaknų užimamą plotį kurių yra 3300. Jų skersmuo apie 1 kilometrą ir užima 1,5 hektaro plotą. Aukščiausia viršūnė apie 25 metrus. Didžiojo banjano amžius 200–250 metų. Auga Acharya Jagadish Chandra Bose Indijos botanikos sode (Acharya Jagadish Chandra Bose Indian Botanic Garden) Hauroje netoli Kolkatos (Indija).
  4. Arabinis algarobas, (Prosopis cineraria); Pupinių šeima, algarobų genties augalas. Žinomiausias šios rūšies medis žinomas kaip (arab. Shajarat-al-Hayat arba angl. Tree of Life) pavadinimais, lietuviškai atitinkamai – gyvybės medis. O garsus kad auga dykumoje ant 7,62 metrų smėlingos kalvos, kur toli aplinkui šį medį nėra kito augalo ar šalia vandens. Apie jį sklinda daug legendų ir apipintas paslapčių. Jam 400 metų, auga Bahreine.
  5. Ficus balete, (Ficus balete), (Balete tree). Tai šilkmedinių šeimos, fikusų genties augalas. Vienas jų žinomas kaip Millenium Tree, kurio kamieno skersmuo (su orinėmis šaknimis) 10-15 m, aukštis 60 m. Auga Aurora provincijoje, Lusono saloje (Filipinai).
  6. Maldyklinis fikusas, (Ficus religiosa) (Sacred fig); šilkmedinių šeimos, fikusų genties augalas. Tarp jų žinomiausias pavadinimu kaip „Bodhi tree“ (Bodhi medis), po kuriuo Sidharta Gautama, vėliau žinomas kaip Gautama Buddha budizmo religijos pradininkas (gyvenęs apie 563 – m. apie 483 m. pr. m. e.), atsivėrė tobulos sąmonės suvokimui. Šis fikusas auga Bodh Gaya piligrimų lankomoje šventoje vietovėje, esančioje Gaya apygardoje, Biharo valstija (Indija).

Rečiausi medžiai Žemėje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Encephalartos woodii
  1. Encephalartos woodii; Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, cikūnų (Cycadophyta) skyriaus, Zamijinių (Zamiaceae) šeimos, galvonių (Encephalartos) genties augalas. Anksčiau buvo išplitę PAR Natalio provincijoje, bet kuris laikas savaime gamtoje neauga, kadangi jie dvnamiai ir gamtoje nėra išlikusių moteriškų augalų, savaime daugintis negali. Tokiu atveju kad ši rūšis išliktų, yra klonuojama augalų plantacijose ir sodinami botanikos soduose. Yra ir sukryžmintų veislių su artimiausios Encephalartos natalensis rūšies (ir kitomis Encephalartos genties rūšimis) moteriškais augalais. Buvo manyta, kad ilgalaikiu selekciniu būdu kryžminant, atrenkant augalus, ateityje bus galima išvesti Encephalartos woodii rūšies gryną moterišką augalą, bet vėliau nustatyta, kad tokie hibridai tarp Encephalartos woodii ir Encephalartos natalensis galutiniam rezultate vistiek turės pastarosios rūšies chloroplastą, tad selekciniu būdų negalima išgauti moteriškos Encephalartos woodii grynos rūšies augalo. Radus gamtoje išlikusius rūšies moteriškus augalus, galėtų vėl daugintis natūraliai savaime.
  2. Encephalartos aemulans; Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, cikūnų (Cycadophyta) skyriaus, Zamijinių (Zamiaceae) šeimos, galvonių (Encephalartos) genties neaukštas augalas. Tik du medžiai vienas nuo kito 10 km atstumu auga Natalio provincijos (PAR) šiaurėje.
  3. Abies beshanzuensis; Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. Užauga iki 15–17 m (galimai aukštesni, kadangi remiasi tik trimis išlikusiais medžiais) ir iki 0,8 m kamieno skersmeniu. 1987 metais buvo žinomi natūraliai gamtoje išlikę tik trys medžiai. Savaime auga Kinijos Džedziango provincijos pietinėje dalyje.
  4. Dendroseris gigantea; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, astrinių arba graižažiedžių (Asteraceae) šeimos, Dendroseris genties neaukštas medis. Ramiojo vandenyno pietryčiuose arčiau Pietų Amerikos žemyno esančioje Aleksandro Selkirko saloje yra išlikęs tik vienas medis. Daugiau, bet dirbtinai yra pasodinti Robinzono Kruzo saloje.
  5. Dendroseris neriifolia; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, astrinių arba graižažiedžių (Asteraceae) šeimos, Dendroseris genties medis. Natūralus jų paplitimo arealas yra Čilėje, Pietų Amerikos žemyne, bet dabar žinomi išlikę tik du egzemplioriai augantys Robinzono Kruzo salos rytinėje dalyje. Taip pat dalis augalų yra kultivuojami žmonių.
  6. Ramosmania rodriguesii; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, raudinių (Rubiaceae) šeimos, Ramosmania genties medis. Buvo manoma kad augalai išnyke, kol 1980 metais buvo pastebėtas vienas egzempliorius. Natūralus jų arealas Rodrigeso sala, esanti Indijos vandenyne.
  7. Elaeocarpus bojeri; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, alyvūninių (Elaeocarpaceae) šeimos, Elaeocarpus genties medžiai. Natūraliai auga Indijos vandenyne esančioje Mauricijaus saloje. Yra išlikę 10 medžių.
  8. Pennantia baylisiana; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Icacinaceae šeimos, Pennantia genties medis. Buvo išlikęs tik vienas egzempliorius Trijų Karalių salyno (Three Kings Islands) Didžiojoje saloje (Najosios Zelandijos šiaurinė dalis).
  9. Protium attenuatum; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Burseraceae šeimos, Protium genties medžiai. Natūraliai auga tik keletoje Mažujų Antilų – Dominikos, Gvadelupos, Martinikos, Sent Lusijos, Sent Vincento salose. Teigiama kad gamtoje yra išlikę apie 50 egzempliorių, nors matyt neįskaičiuoti dirbtinai dauginami medžiai.
  10. Magnolia sinica; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, magnolijinių (Magnoliaceae) šeimos, magnolijų (Magnolia) genties medžiai. Auga Junano provincijoje (pietų Kinija). Užauga iki 40 m aukščio. Natūraliai gamtoje išlikę apie dešimt subrendusių egzempliorių ir dirbtiniu būdu išauginta keletas tūkstančių sodinukų paruoštų ar jau pasodintų gamtoje.
  11. Dinizia jueirana-facao; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, pupinių (Fabaceae) šeimos, dinizijų (Dinizia) genties medžių rūšis. 2017 m. duomenimis, buvo žinomi tik 25 individai, iš kurių 22-24 brandūs medžiai[110][111]
  12. Glyptostrobus pensilis; pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Taxodioideae pošeimio ir vienintelė Glyptostrobus gentyje išlikusi medžių rūšis. Natūralus jų arealas Rytų Azijoje – subtropinės Kinijos pietuose esančiose žemumose, Vietname, Laose. Nors bendras žinomų medžių kiekis ir daugiau kaip 250 vienetų (iš jų brandžių medžių mažiau kaip 250 vienetų), bet iš jų tik keletas gali išauginti gyvybingas sėklites, kad galėtų daugintis išlikti ši rūšis.
  13. Kilnioji volemija (Wollemia nobilis); pušūnų (Pinophyta) skyriaus, araukarijinių (Araucariaceae) šeimos, monotipinė volemijų (Wollemia) genties išlikusi medžių rūšis. 1998 m. iš pradžių buvo įvertinta kaip kritiškai nykstanti rūšis, nes bendras subrendusių individų skaičius buvo mažesnis nei 50 individų. Po to, atlikus tolesnius tyrimus, nustatyta, kad bendrą populiaciją sudaro apie 80 subrendusių individų arba jų būrių ir apie 300 jaunų medelių bei sodinukų. Savaiminė populiacija auga pietryčių Australijos žemyne.[112]

Taip pat skaityti

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ livescience.com / What is the world's tallest tree?; By Tia Ghose, published May 23, 2022
  2. ↑ sfgate.com / HUMBOLDT COUNTY / World’s tallest tree, a redwood, confirmed. Glen Martin, Chronicle Environment Writer. Published: Friday, September 29, 2006
  3. ↑ mdvaden.com / Grove of Titans, Hyperion
  4. ↑ conifers.org / Sequoia
  5. ↑ 5,0 5,1 5,2 cgtn.com / 102.3 meters! The tallest tree in Asia found in Xizang, China | 27-May-2023
  6. ↑ abc.net.au / Tall tree Centurion passes 100-metre mark, creating milestone for Tasmanian wilderness; ABC Radio Hobart By Georgie Burgess | Posted Tue 11 Dec 2018 at 11 Dec 2018, updated 12 Dec 2018
  7. ↑ tasmaniasgianttrees.weebly.com / Tasmania’s Giant Trees
  8. ↑ landmarktrees.net / Tallest Eucalyptus
  9. ↑ gianttrees.com.au / Tassies Tallest Trees
  10. ↑ conifers.org / Picea sitchensis
  11. ↑ mdvaden.com / Doerner Fir | Tallest Douglas Fir
  12. ↑ landmarktrees.net / Tallest Douglas Fir (Pseudotsuga menziesii)
  13. ↑ conifers.org / Pseudotsuga menziesii var. menziesii
  14. ↑ Farjon, A. (2005). Monograph of Cupressaceae and Sciadopitys. Royal Botanic Gardens, Kew. ISBN 1-84246-068-4
  15. ↑ dendrology.org / Tree of the Year: Taiwania cryptomerioides
  16. ↑ conifers.org / Sequoiadendron
  17. ↑ landmarktrees.net / Tallest Giant Sequoia (Sequoiadendron giganteum)
  18. ↑ nationalregisterofbigtrees.com.au / Gum – Manna (Eucalyptus viminalis) „White Knight“
  19. ↑ forestrytas.com.au / Tasmania’s tallest trees
  20. ↑ gianttrees.com.au / Giant Trees Register
  21. ↑ gianttrees.com.au / Giant Trees Register
  22. ↑ landmarktrees.net / Tallest Tropical Trees Discovered In Borneo, 2005
  23. ↑ forestryimages.org / Tallest trees in Australia
  24. ↑ nativetreesociety.org / Borneo
  25. ↑ nativetreesociety.org / Borneo
  26. ↑ landmarktrees.net / Tallest Eucalyptus
  27. ↑ conifers.org / Pinus lambertiana
  28. ↑ conifers.org / Tsuga heterophylla
  29. ↑ conifers.org / Abies procera
  30. ↑ nativetreesociety.org / Borneo
  31. ↑ nativetreesociety.org / Borneo
  32. ↑ nativetreesociety.org / Borneo
  33. ↑ mdvaden.com / New World’s Tallest Pine. 268.29' Ponderosa
  34. ↑ conifers.org / Pinus ponderosa subsp. benthamiana
  35. ↑ uk.news.yahoo.com / Africa’s tallest tree discovered in remote valley of Kilimanjaro, Hannah Osborne 25 November 2016
  36. ↑ conifers.org / Abies grandis
  37. ↑ nativetreesociety.org / Borneo
  38. ↑ conifers.org / Chamaecyparis lawsoniana
  39. ↑ seattletimes.com / Giant logged long ago but not forgotten; Originally published September 4, 2011, Updated September 5, 2011
  40. ↑ pnas.org / Maximum height in a conifer is associated with conflicting requirements for xylem design, Jean-Christophe Domec*†, Barbara Lachenbruch†‡, Frederick C. Meinzer†§, David R. Woodruff §, Jeffrey M. Warren ¶,and Katherine A. McCulloh‡. Edited by Michelle Holbrook, Harvard University, and accepted by the Editorial Board June 5, 2008 (received for review November 1, 2007)
  41. ↑ Report on the big trees of California. United State Forest Service. United State Bureau of Forestry
  42. ↑ forestrytas.com.au / Tasmania’s tallest trees
  43. ↑ utas.edu.au / Ancient indigenous forest trees
  44. ↑ nationalgeographic.com / The world's tallest known tropical tree has been found—and climbed, By Mary Gagen / PUBLISHED April 3, 2019
  45. ↑ nst.com.my / UK scientists find world's first 100m tall tropical tree in Danum Valley, By Olivia Miwil - April 4, 2019
  46. ↑ Farjon, A. (2005). Monograph of Cupressaceae and Sciadopitys. Royal Botanic Gardens, Kew. ISBN 1-84246-068-4
  47. ↑ dendrology.org / Tree of the Year: Taiwania cryptomerioides
  48. ↑ acms.sl.nsw.gov.au / New South Wales State Library / Manuscripts, Oral History and Pictures
  49. ↑ globaltrees.org / Mexican Elm Archyvuota kopija 2012-05-01 iš Wayback Machine projekto. | Anglų k.
  50. ↑ nativetreesociety.org / Borneo II
  51. ↑ forestryimages.org / Tallest trees in Australia
  52. ↑ conifers.org / Pinus lambertiana
  53. ↑ newscientist.com / Africa’s tallest tree measuring 81 m found on Mount Kilimanjaro
  54. ↑ conifers.org / Abies nordmanniana
  55. ↑ akademijosarboristai.lt / Aukščiausias Lietuvos medis – maumedis (Europinis maumedis/Larix decudua/ European Larch)
  56. ↑ conifers.org / Larix sibirica
  57. ↑ monumentaltrees.com / Scots pine in Ootsipalu
  58. ↑ treeregister.org / Champion Trees (species native to Britain and Ireland) updated May 31st 2011
  59. ↑ Farjon, A. (2005). Monograph of Cupressaceae and Sciadopitys. Royal Botanic Gardens, Kew. ISBN 1-84246-068-4
  60. ↑ dendrology.org / Tree of the Year: Taiwania cryptomerioides
  61. ↑ nativetreesociety.org / Borneo II
  62. ↑ dendrology.org / Tree of the Year: Taiwania cryptomerioides
  63. ↑ conifers.org / Abies nordmanniana
  64. ↑ myanmartravel.website / Posts in category: East Shan State
  65. ↑ hotelkhemarattha.com / One Tree Hill, 27.Jun 2014
  66. ↑ alamy.com / Signboard giving details of famous dipterocarp tree in Kyaing Tong, Myanmar - Image ID: MF5T40
  67. ↑ agusandelsur.gov.ph / Biggest To-og Tree, 16 July 2012
  68. ↑ conifers.org / Chamaecyparis formosensis
  69. ↑ conifers.org / Agathis borneensis
  70. ↑ springer.com / Africa’s highest mountain harbours Africa’s tallest trees, First Online: 17 October 2016, Biodiversity and Conservation: January 2017, Volume 26, Issue 1, pp 103–113. Authors: Andreas Hemp, Reiner Zimmermann, Sabine Remmele, Ulf Pommer, Bernd Berauer, Claudia Hemp, Markus Fischer. DOI: 10.1007/s10531-016-1226-3
  71. ↑ yen.com.gh / The mystery of the biggest tree in Ghana: Where and how old is it?; by Ryan Mutuku | Monday, July 18, 2022
  72. ↑ africanplantdatabase.ch / Tieghemella heckelii (A. Chev.) Pierre ex Dubard
  73. ↑ conifers.org / Abies procera
  74. ↑ globaltrees.org / Mexican Elm Archyvuota kopija 2012-05-01 iš Wayback Machine projekto. | Anglų k.
  75. ↑ conifers.org / [http://www.conifers.org/pi/Pinus_lambertiana.php Pinus lambertiana
  76. ↑ [1] www.lewis-clark.org, David Douglas (1799–1834)
  77. ↑ conifers.org / Thuja plicata
  78. ↑ conifers.org / Pseudotsuga menziesii subsp. glauca
  79. ↑ conifers.org / Pinus strobus
  80. ↑ ents-bbs.org / Costa Rica: Astounding high altitude „Grandfather Oak“
  81. ↑ monumentaltrees.com / P. excelsa close to the Piedras Blancas National Park
  82. ↑ michiganflora.net / Liriodendron tulipifera L.
  83. ↑ monumentaltrees.com / Q. bumelioides 'Grandfather Oak' in Parque National Cerro de la Muerte in Cartago
  84. ↑ www.ents-bbs.org / Costa Rica: Astounding high altitude „Grandfather Oak“
  85. ↑ ents-bbs.org / Costa Rica: Astounding high altitude „Grandfather Oak“
  86. ↑ ents-bbs.org / Chile Trip Part 3: Parque Nacional Alerce Andino
  87. ↑ monumentaltrees.com / G. caribensis 'El Piè Grande' across from amazonian rainforest
  88. ↑ monumentaltrees.com / Coihue 'Abuela Jolanda' in the Parque National Huerquehue
  89. ↑ monumentaltrees.com / Monkey-puzzle 'the dragon' in the Parque National Huerquehue
  90. ↑ monumentaltrees.com / Acomat boucan 'Juan l abuelo della Selva Nublada' across from amazonian rainforest
  91. ↑ theage.com.au / Biggest tree killed, December 11, 2003
  92. ↑ abc.net.au / Tall tree Centurion passes 100-metre mark, creating milestone for Tasmanian wilderness; ABC Radio Hobart By Georgie Burgess | Posted 11 Dec 2018, updated 12 Dec 2018
  93. ↑ huonvalleyescapes.net / 100 metre high tree near Huonville, Tasmania
  94. ↑ nationalregisterofbigtrees.com.au / Gum – Manna (Eucalyptus viminalis) „White Knight“
  95. ↑ nationalregisterofbigtrees.com.au / National Register of Big Trees, Australia’s Champion Tress
  96. ↑ forestryimages.org / Tallest trees in Australia
  97. ↑ lucidcentral.org / Eucalyptus grandis
  98. ↑ dn.com.au / Big and Famous Trees gallery
  99. ↑ victoriasgianttrees.weebly.com / Victoria's Giant Trees
  100. ↑ nationalregisterofbigtrees.com.au / Marri „Poole“ Corymbia calophylla
  101. ↑ garden.org / Moreton Bay Fig (Ficus macrophylla)
  102. ↑ conifers.org / Agathis atropurpurea
  103. ↑ lostcoastoutpost.com / Girth First? Local Man May Have Just Found the World’s Fattest Redwood, Mike Dronkers / Tuesday, July 14, 2015 @ 2:31 p.m. / :), Nature
  104. ↑ mdvaden.com / Largest Coast Redwoods | New Discovery | 2008 - 2017
  105. ↑ [2] www.conifers.org, Pinus lambertiana
  106. ↑ [3] www.lewis-clark.org, David Douglas (1799–1834)
  107. ↑ conifers.org / Juniperus grandis
  108. ↑ mongabay.com / Amazonian tree with human-sized leaves finally gets ID’d as new species, by Shreya Dasgupta on 22 November 2019
  109. ↑ scielo.br / A new species of Coccoloba P. Browne (Polygonaceae) from the Brazilian Amazon with exceptionally large leaves | Acta Amaz. vol.49 no.4 Manaus Oct./Dec. 2019 Epub Nov 04, 2019
  110. ↑ iucnredlist.org / Jueirana-facão
  111. ↑ sci-news.com / Tapanuli Orangutan, Marsupial Lion and Mariana Snailfish among ESF’s Top Ten Species of 2017, May 23, 2018
  112. ↑ „IUCN Red list - Wollemia nobilis“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos rūšių raudonasis sąrašas. Nuoroda tikrinta 2010-10-20. Straipsnis anglų k.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ž • A • R
Dendrologija
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Sąrašas:Pasaulio_išskirtiniai_medžiai&oldid=7120387"