Guidžou

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Guidžou
贵州省
Valstybė Kinijos vėliava Kinija
Administracinis centras Guijangas
Prefektūros 9
Gubernatorius Lin Shusen
KKP komiteto sekretorius Shi Zongyuan
Gyventojų (2020) 38 562 148[1]
Plotas 176 140 km²
Tankumas (2020) 219 žm./km²
ISO 3166-2 CN-52
Tinklalapis www.gzgov.gov.cn
Vikiteka GuidžouVikiteka
Dongų etninės grupės kaimelyje

Guidžou (kinų k. supapr.: 贵州; trad.: 貴州; pinyin: Gùizhōu) – provincija pietvakarinėje Kinijos dalyje. Plotas – 176,1 tūkst. km². Sostinė – Guijangas.

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Guidžou provincija padalinta į 9 prefektūrų, 88 apskričių ir 1543 savivaldybių lygmens administracinius vienetus.

Prefektūrų lygmens vienetai:

  • Guijangas (贵阳市 Guìyáng Shì)
  • Liupanšujus (六盘水市 Liùpánshuǐ Shì)
  • Dzuni (遵义市 Zūnyì Shì)
  • Anšunas (安顺市 Ānshùn Shì)
  • Bidzie prefektūra (毕节地区 Bìjié Dìqū)
  • Tongženo prefektūra (铜仁地区 Tóngrén Dìqū)
  • Čiandongnano miao ir dong autonominė prefektūra (黔东南苗族侗族自治州 Qiándōngnán Miáozú Dòngzú Zìzhìzhōu)
  • Čiannano (Pietų Čian) buji ir miao autonominė prefektūra (黔南布依族苗族自治州 Qiánnán Bùyīzú Miáozú Zìzhìzhōu)
  • Čiansinano (Pietvakarių Čian) buyei ir miao autonominė prefektūra (黔西南布依族苗族自治州 Qiánxīnán Bùyīzú Miáozú Zìzhìzhōu)

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Provincijoje dominuoja kalnai. Labiau kalnuota vakarinė dalis, rytuose ir pietuose daugiau lygumų. Vakarinė provincijos dalis priklauso Junnano-Guidžou plynaukštei.

Klimatas drėgnas, subtropinis. Metų laikų kaitos beveik nesijaučia. Vidutinė metinė temperatūra svyruoja tarp 10 ir 20 °C. Sausį būna 1–10 °C, liepą – 17–28 °C.

Guidžou ribojasi su Sičuanu, Čongčingu, Junnanu, Guangsi ir Hunanu.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Guidžou – gana skurdi provincija, ypač palyginus su provincijomis pakrantėmis. 2004 m. BVP buvo 159,2 mln. juanių (apie 53 mln. litų). BVP vienam gyventojui – 3568 juanių (apie 1200 Lt) – yra mažiausias visoje Kinijoje.

Svarbiausią vietą užima miškininkystė ir medienos produkcija, taip pat elektros energijos gamyba, kalnakasyba (anglys, gipsas ir kt.)

Demografija, kultūra, turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Guidžou provincija pasižymi etninių mažumų gausa. Mažumos sudaro 37 % visų gyventojų, tarp jų – jao, miao, i, čiangai, dongai, džuangai, buji, bai, tudziai, gelao ir šujai. 55,5 % visos teritorijos sudaro šių etninių grupių autonominiai regionai.

Turistų lankomi dongų miestai, dengti tiltai. Lankytojus į provinciją taip pat traukia etninių mažumų šventės. Pirmąjį mėnulio kalendoriaus mėnesį į rytus nuo Guijango esančiame Kaili mieste vyksta bulių kautynės, žirgų lenktynės, tradicinės muzikos bei teatro pasirodymai.

Guidžou gaminamas vienas garsiausių kiniškų alkoholinių gėrimų – Maotai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. CHINA: Provinces, citypopulation.de
Kinijos Liaudies Respublikos administracinės teritorijos

Provincijos: Anhujus | Činghajus | Dziangsi | Dziangsu | Dzilinas | Džedziangas | Fudzianas | Gansu | Guangdongas | Guidžou | Hainanas | Hebėjus | Heilongdziangas | Henanas | Hubėjus | Hunanas | Junanas | Liaoningas | Sičuanas | Šandongas | Šaansi | Šansi |

Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija

Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas

SAR: Honkongas | Makao