1852 m.
Išvaizda
(Nukreipta iš puslapio 1852)
Metai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Dešimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2 tūkstantmetis | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1852 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vasario 27 d. – Tadas Daugirdas, archeologas, dailininkas. 1885 m. Lenkų mokslų akademijos Krokuvoje narys korespondentas (m. 1919 m.).
- Balandžio 12 d. – Jurgis Rėžaitis, mokytojas, visuomenės veikėjas, lietuvių tautosakos rinkėjas.
- Liepos 13 d. – Adomas Ladukas, Lietuvos knygnešys, daraktorius (m. 1930 m.).
- Rugpjūčio 15 d. – Kristupas Jurkšaitis, Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas, spaudos darbuotojas, tautosakininkas, kalbininkas, vertėjas, kultūros veikėjas (m. 1915 m.).
- Spalio 6 d. – Brunonas Abakanovičius, lietuvių ir prancūzų matematikas, fizikas, elektrotechnikas, išradėjas, konstruktorius (m. 1900 m.).
- Spalio 11 d. – Vladislovas Paliukaitis, Romos katalikų kunigas Lietuvoje ir Lenkijoje, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas (m. 1929 m.).
- Lapkričio 2 d. – Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, dramaturgas, publicistas, teatro veikėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (m. 1916 m.).
- Gruodžio 11 d. – Benediktas Henrikas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (m. 1935 m.).
- Gruodžio 17 d. – Mikalojus Katkus, prozininkas, etnografas, draudžiamos spaudos platintojas, visuomenės veikėjas, pirmasis diplomuotas Lietuvos agronomas (m. 1944 m.).
Nedatuota
- Aleksandras Antonovičius, architektas, karo inžinierius (m. 1936 m.).
- Andrius Bielinis, Bieliakas, knygnešys (m. 1897 m.).
- Jonas Leonas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas. 1861 m. gegužės 8 d. Rusijos imperatorius giminei iš naujo patvirtino grafo titulą (m. 1901 m.).
- Juozas Karabinas, Lietuvos knygnešys, daraktorius (m. 1936 m.).
- Juozas Milašiūnas, Lietuvos knygnešys (m. 1943 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Balandžio 15 d. – Tadas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos ir Lenkijos karalystės valstybės bei karinis veikėjas (g. 1774 m.).
Nedatuota
- Endrikis Budrius, poetas, lietuvių tautosakos rinkėjas (g. 1783 m.).
- Jonas Vaitkus-Raudonkrūtinis, pusiau legendinis žemaičių plėšikas veikęs XIX a. viduryje Žemaitijoje ir Prūsijoje. Duomenys apie Raudonkrūtinio veiklą yra prieštaringi, datos nesutampa. Spėjama, kad prisidengę Raudonkrūtinio vardu galėjo plėšikauti paskiri asmenys. Oficialus Kauno gubernijos laikraštis „Kovenskije gubernskije vedomosti“ tokio plėšiko ir jam įvykdytos bausmės nemini, nors turėjęs būti žinomas, tačiau žmonių atmintyje pasakojimai apie Raudonkrūtinį yra išlikę. Tikrai žinoma, kad lankėsi Prūsijoje. Pravardė kilo nuo nešiotos raudonos liemenės.
Pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vasario 11 d. – Jungtinėje Karalystėje, Londone, Bedfordo gatvėje atidaromas pirmas viešas tualetas moterims;
- Rugsėjo 24 d. – prancūzų inžinierius Henris Giffardas atlieka pirmą skrydį dirižabliu iš Paryžiaus į Trappes.
Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 27 d. – Aleksandras Dogelis, lietuvių kilmės Rusijos histologas (m. 1922 m.).
- Balandžio 24 d. – Viktoras Adleris, gydytojas, Austrijos visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1918 m.).
- Gegužės 1 d. – Santiago Ramón y Cajal, 1906 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[1] (m. 1934 m.).
- Birželio 15 d. – Daniel Burley Woolfall, antrasis FIFA prezidentas ėjęs pareigas nuo 1906 m. iki 1918 m (m. 1918 m.).
- Birželio 25 d. – Antoni Gaudí i Cornet, ispanų architektas. Garsiausi darbai: Sagrada Familia, Casa Milà, Casa Batlló (m. 1926 m.).
- Liepos 12 d. – Ipolitas Irigojenas, Argentinos prezidentas (1916 – 1922 m. ir 1928 – 1930 m.) (m. 1933 m.).
- Rugsėjo 4 d. – Janko Kersnikas, slovėnų rašytojas ir politikas (m. 1897 m.).
- Spalio 1 d. – Eduardas Robertas Flegelis, buvo iš Lietuvos kilęs vokiečių keliautojas ir Afrikos tyrinėtojas (m. 1886 m.).
- Spalio 2 d. – William Ramsay, 1904 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[2] (m. 1916 m.).
- Spalio 9 d. – Hermann Emil Fischer, 1902 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[2] (m. 1919 m.).
- Lapkričio 3 d. – Imperatorius Meiji, 122-asis Japonijos imperatorius, valdęs 1867–1912 (m. 1912 m.).
- Gruodžio 15 d. – Antuanas Anri Bekerelis, prancūzų fizikas, vienas iš radioaktyvumo atradėjų, Nobelio premijos laureatas (m. 1908 m.).
Nedatuota
- Henri Moissan, 1906 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[2] (m. 1907 m.).
- Jacobus Henricus van 't Hoff, 1901 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[2] (m. 1911 m.).
- Rafaelis Garofalo, italų teisininkas, greta Cesare Lombroso ir Enrico Ferri - XIX a. italų krminologijos pozityviosios mokyklos (it. scuola positiva) pagrindėjas (m. 1934 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 6 d. – Lui Brailis, prancūzų mokytojas, aklųjų rašymo sistemos išradėjas[3] (g. 1809 m.).
- Sausio 25 d. – Fadėjus Belingshauzenas, vokiečių jūrininkas, tarnavęs Rusijos imperijos laivyne, Antarktidos žemyno atradėjas ir kelionės aplink pasaulį dalyvis (g. 1778 m.).
- Kovo 4 d. – Nikolajus Gogolis, ukrainiečių kilmės rusų rašytojas (g. 1809 m.).
- Birželio 11 d. – Karlas Briulovas, rusų dailininkas[4] (g. 1799 m.).
- Lapkričio 27 d. – Augusta Ada Lovelace Bairon, kompiuterių mokslo pionierė tuo laiku, kai moterų moksle dar beveik nebuvo (g. 1815 m.).
Neaprašyti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ Lui Brailis Archyvuota kopija 2012-01-30 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ Karlas Briulovas. Galerija.