Degsnės maumedynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°34′22″ š. pl. 23°53′33″ r. ilg. / 54.57278°š. pl. 23.89250°r. ilg. / 54.57278; 23.89250

Informacinis stendas

Degsnės maumedynas – auga pietinės Lietuvos Prienų rajono savivaldybėje, nedideliame Degsnės miško šiaurinės dalies pakraštyje, apie 7 kilometrus į pietus nuo Prienų ir apie 3 kilometrus į šiaurę nuo Balbieriškio. Priklauso Prienų miškų urėdijos Naujosios Ūtos girininkijai.

Maumedynu užsodintas Degsnės miško 29 kvartalo, 1 sklypas, 2,2 ha[1], o naujesniais 2019 m. duomenimis 3,49 ha plotas[2]. Čia jų augavietės – normalaus drėgnumo derlingame priemolyje. Kadangi lenkiniai maumedžiai (Larix decidua subsp. polonica) kasmet numeta spyglius, o ir jiems pūvant, rūgštėja dirvožemis, tad siekiant šį poveikį pristabdyti, antrajame medyno arde buvo pasodin­tos mažalapės liepos (Tilia cordata). Jos pakančios paunksmei, o nukri­tę kalkingi jų lapai humusą veikia šarminamai.

Degsnės maumedynas, dirbtinai įveistas 1849 m., saugomas nuo 1960 m, dabar tai Degsnės botaninis draustinis. Manoma, kad maumedyną pasodino dvarininkas, o lenkinių maumedžių (Larix decidua subsp. polonica) sodmenys čia buvo atvežti iš Lenkijos. Tai našiausias medynas Lietuvoje – tūris hektare virš 1600 m³, per vienerius metus viename hektare priauga daugiau kaip 10 m³ medienos[3]. Viename hektare maumedyno yra apie 280 medžių, kuriems daugiau kaip 100 metų amžiaus. Medynų vidutinis amžius 61 metai. Jaunuolynai jame sudaro apie 26 procentus, pusamžiai medynai – apie 36 procentus, pribręstantys – apie 20 procentų, brandūs – apie 18 procentų. Kultūrinės kilmės medynų apie 12 procentų. Kasmet iškertama 5,9 m³/ha.

Čia maumedžiai dauginasi savaime, kas Lietuvos platumose jiems nėra būdinga. 1999 metų gruodį Lietuvoje praūžęs uraganas „Anatolijus“ nulaužė ir išvertė apie 10 medžių, o 2005 metų pradžioje siautėjęs uraganas „Ervinas“ Degsnės maumedynui jokių nuostolių nepadarė.

Degsnės maumedyne augantys lenkiniai maumedžiai yra vieni aukščiausių vietinių medžių rūšių Lietuvoje, kurių vidutinis aukštis 42 metrai, vidutinis medžių skersmuo krūtinės aukštyje 56 cm. Iš jų aukščiausio individo aukštis 49 metrai, ir tai aukščiausias medis Lietuvoje – Degsnės miško maumedis. Privažiuoti prie aukščiausio medžio Lietuvoje galima geros kokybės gruntiniu keliu, apie 2,5 km atstumu nuo pagrindinio kelio  130  KaunasPrienaiAlytus .

Grybų įvairovė šiame maumedyne skurdi, dažniausiai pasitaiko tik kazlėkai.

Degsnės maumedynas gana dažnai lankomas mokslininkų, gamtininkų, gamybininkų delegacijų, kurie į maumedyną atvykę atlieka specialius tyrimus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [1] Žurnalo „Miškai“ priedas „Gamtos lobiai“, 2012 birželis
  2. 15min.lt / Kur auga didžiausias medis Lietuvoje ir koks jo aukštis? Ugnius Antanavičius Rubrikos AR ŽINAI redaktorius | Publikuota: 2019 lapkričio 17d.
  3. nemunokilpos.lt / Gamtos paveldo objektai

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dendrologija
Botanika · Augalija · Flora · Augalai · Sumedėjęs augalas · Liana · Puskrūmis · Krūmokšnis · Krūmas · Krūmedis · Medis · Vaismedis

Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas · Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos išskirtiniai medžiai · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Pasaulio išskirtiniai medžiai

Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)

Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas