Eukaliptas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Eucalyptus
Eucalyptus tereticornis
Dvokiojo eukalipto (Eucalyptus tereticornis)
pumpurai, lapai, žiedai, sėklalizdžiai
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Eilė: Mirtiečiai
(Wikispecies-logo.svg Myrtales)
Šeima: Mirtiniai
(Wikispecies-logo.svg Myrtaceae)
Gentis: Eukaliptas
(Wikispecies-logo.svg Eucalyptus)
Binomas
Eucalyptus
L’Her.
Distribution.eucalyptus.png
Eukaliptų savaiminio paplitimo arealas pasaulyje

Eukaliptas (lot. Eucalyptus, angl. Eucalyptus, gr. Eukalipt – stebuklingas augalas) – magnolijainių (Magnoliopsida) klasės mirtinių (Myrtaceae) šeimos augalų gentis.

Karališkųjų eukaliptų miške (Blackspur Range, Viktorijos valstijoje).

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitę daugiausiai Australijos žemyne ir dominuoja jos floroje. Medžiai prisitaikę augti įvairiomis sąlygomis: drėgnuose tropiniuose miškuose, savanose ir net pusdykumėse. Beveik visos eukaliptų rūšys kilusios iš Australijos, tik mažas jų skaičius aptinkamas gretimose Australijos žemynui srytise – Papua saloje, Indonezijos rytų dalyje ir viena rūšis – Eucalyptus deglupta Filipinų salose. 15 eukaliptų rūšių yra už Australijos ribų ir tik 9 jų rūšys neaptinkamos Australijoje. Eukaliptai kultivuojami atogrąžų ir subtropikų klimato juostose, įskaitant Europos, Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos, Afrikos žemynus, tarp jų Viduržemio jūros baseine, vidurio rytuose, Kinijoje, Indostane.

Matmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eukaliptų genčiai priklauso nemažai medžių rūšių, kurios yra vienos tarp aukščiausių planetoje (žiūrėti čia). Medžio aukštis priklauso nuo drėgmės kiekio. Ten, kur iškrinta daugiau kritulių, auga labai aukšti eukaliptai iki 80-100 m, o aukščiausi gali siekti net 140 m, o kamieno skersmuo neretai būna 8-9 m. Dabar žinomas augantis aukščiausias karališkasis eukaliptas yra 99,6 m aukščio. Eukaliptų šaknys į žemę įsiskverbia iki 30 m. Jie auga 10 kartų greičiau nei ąžuolai – per ketverius metus užauga beveik iki 12 m aukščio. Išauga kaip krūmai, krūmedžiai ir medžiai.

Skirstomi į keturias aukščio kategorijas:

Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lapai labai ilgi ir plokšti, turi kietą dangą, kuri sumažina vandens garavimą. Dieną lapai briauna atsigręžia į Saulę ir beveik neužstoja šviesos, todėl eukaliptai nemeta šešėlio.

Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įprastai eukaliptai gyvena iki 400-500 metų, nors dėl dažnai pasitaikančių Australijos žemyne miškų ir krūmynų gaisrų, daugelis jų išgyvena iki 200 metų.

Atspariausios šalčiui eukaliptų rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemiau nurodytos rūšys gali atlaikyti nuo -17,8 C iki -28,9 C šaltį[1]:

  • Eucalyptus gunnii;
  • Eucalyptus lacrimans;
  • Eucalyptus neglecta;
  • Eucalyptus parvula;
  • Eucalyptus pauciflora ssp. debeuzevillei;
  • Eucalyptus pauciflora ssp. niphophila;

Eukaliptų genties rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulyje yra apie 700 rūšių, kai kurios jų rūšys žemiau:

Eukaliptų vaistinės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eukalipto aliejaus garai stiprina organizmo imuninę sistemą, todėl žiemos metu miegamajame kambaryje patariama pastatyti indą su gniužulėliu vatos, kurį nuolat sudrėkinti 20 lašų eukalipto aliejaus. Tai apsaugos nuo peršalimo ligų dėl nuo šalto lauko ir šilto kambarių oro kontrasto.

Eukaliptų kiti faktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal eukaliptus tyrinėjusių mokslininkų išvadas, šios genties medžiai šaknimis gali absorbuoti aukso daleles ir jas pritraukti iki lapų[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]