Pereiti prie turinio

Miškų ūkis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Miško kvartalinė
Kvartalinę žymintis stulpas

Miškų ūkisūkio sritis; veikla, apimanti miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, racionalų miškų išteklių naudojimą ir prekybą mediena bei miško ištekliais.

Valstybės ir tarptautiniu lygmeniu yra linkstama reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą aprūpinant pramonę žaliava, biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms.

Praktiškosios miškininkystės uždaviniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Aprūpinti visas ūkio šakas mediena ir kitais miško produktais.
  2. Didinti kompleksinių miškų produktyvumą, visapusiškai išnaudojant visų miško žemių produktyviąją galią, saulės energiją, potencialias biogeocenozių ir atskirų medžių galimybes.
  3. Didinti pagrindinį ir tarpinį miško naudojimą, kad būtų gaunama kuo daugiau ir geresnės kokybės medienos sortimentų iš kiekvieno hektaro miško.
  4. Nepažeisti miško, kaip ekosistemos, funkcionavimo ryšių ir užtikrinti savalaikį ir kokybišką miško atkūrimą.
  5. Išsaugoti ir didinti vandenų ir dirvos apsaugos, klimato, drėgmės reguliavimo, sanitarines - higienines miško funkcijos, kartu visapusiškai ir racionaliai naudojant mišką medienos ir šalutinių miško produktų gamybas, medžioklei, rekreacijai ir t. t.
  6. Pastoviai didinti darbo našumą miško ūkyje, mechanizuojant ir automatizuojant gamybos procesus, diegiant progresyviausią miško kirtimų ir kitų ūkinių procesų technologiją, tobulinant darbo organizaciją, mažinant miško produkcijos savikainą.

Miško naudojimo rūšys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos respublikos miškų įstatyme (1995) išskiriamos šios miško naudojimo rūšys:

  1. medienos ruoša, kuri vykdoma pagrindiniais, tarpiniais ir kitais kirtimais. Pagrindinis naudojimas – tai brandaus miško kirtimas siekiant racionaliai sunaudoti medieną ir laiku atkurti mišką. Tarpinis naudojimas – tai mediena gaunama ugdymo ir sanitariniais kirtimais. Kiti kirtimai – tai mediena gaunama kertant įvairias trasas, valant proskynas ir t. t.;
  2. sakų ruoša;
  3. antrinių miško medžiagų (kelmų, karnų, žievės ir pan.) ruoša;
  4. šalutinis miško naudojimas (šienavimas, gyvulių ganymas, sulos ruoša, laukinių vaisių, riešutų, grybų, uogų, vaistažolių ir techninės žaliavos ruoša ir rinkimas);
  5. miško naudojimas moksliniams tyrimams, mokymui;
  6. miško naudojimas poilsiui;
  7. miško naudojimas medžioklės ūkio reikmėms ir bitininkystei.


Miškų naudotojais Lietuvoje gali būti valstybinės, kooperatinės ir visuomeninės įmonės, organizacijos, taip pat visi respublikos piliečiai.