Saldžioji pušis

Pinus lambertiana

Saldžioji pušis

Nekelianti susirūpinimo

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Pušūnai ( Pinophyta)
Klasė:	Pušainiai ( Pinopsida)
Šeima:	Pušiniai ( Pinaceae)
Gentis:	Pušis ( Pinus)
Rūšis:	Saldžioji pušis ( Pinus lambertiana)

Binomas

Pinus lambertiana
Douglas, 1827

Sinonimai

Pinus lambertiana var. martirensis Silba
Pinus lambertiana var. minor Lemmon
Pinus lambertiana var. purpurea Lemmon
Strobus lambertiana (Douglas) Moldenke

Paplitimas

Saldžiosios pušies savaiminio paplitimo
arealas Šiaurės Amerikoje (šviesiai žalia spalva)

Saldžioji pušis^[1] (lot. Pinus lambertiana) – pušinių (Pinaceae) šeimos visžalių spygliuočių rūšis. Medžiai vienanamiai.

Paplitimas ir augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitusi JAV vakaruose, o pagrindinis arealas vakariniame Oregone bei kalnuotose Kalifornijos vietovėse. Šiek tiek auga Nevados vakariniame pakraštyje bei Žemutinėje Kalifornijoje (Meksika).

Auga kalnuotose vietovėse 300-3200 m aukštyje, dažnai persimaišiusi su kitais spygliuočiais. Tinkamiausias jų geram vegetavimui gerai pralaidus, dirvožemis. Lamberto pušis anglų ir kitose kalbose vadinama „cukrine pušimi“, dėl kvapių ir saldžių sakų. XX a. daug šios pušies sengirių buvo iškirsta^[2].

Požymiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jų kamienas status, laja siaurai kūgiška, vėliau tampa plokščiaviršūnė. Jauno medžio žievė plona ir pilkšvai žalia, vėliau sustorėja iki 7,5 cm, rausvai ruda su vertikaliai ir giliai sueižėjusiomis žievės dalelėmis. Spygliai 5-10 cm ilgio, 1-1,5 mm pločio, susitelkę po 5. Vyriški kankorėžiai iki 15 cm ilgio, geltoni. Moteriški Kankorėžiai cilindriški, gelsvai rudi, 25-46 cm ilgio, rečiau dar ilgesni (ilgiausi tarp visų pušinių), su 6-15 cm ilgio žvyneliais. Sėklos 10-20 mm ilgio, su 2-3 cm ilgio skristuku.

Matmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Greitai augantys medžiai. Aukščiausi pušų genties medžiai, nors panašaus aukščio užauga geltonosios pušies Pinus ponderosa subsp. benthamiana porūšis, taip pat vieni aukščiausių Šiaurės Amerikos medžių. Saldžiosios pušys paprastai užauga 40-60 m, nors rečiau, bet pasitaiko ir 75-82 m aukščio medžiai. Vienas tokių – 82,19 m aukščio (pagal R. van Pelt) medis 2010 metais nudžiūvo ir šiuo metu aukščiausia laikoma 77,85 m aukščio medis. Kamieno skersmuo 90-180 cm, rečiau 150–250 cm, bet dabar žinomas augantis medis, turintis 352 cm skersmens kamieną.

Saldžioji pušis gerokai pralenkia visas pušų genties rūšis ir savo masyvumu. Vienos augančios išmatuotas tūris buvo 255 m³.Šio medžio kiti duomenys tokie: aukštis 62,8 m, kamieno skersmuo 3,34 m, auga Dorington’e (Kalifornija). Palyginimui antra pagal masyvumą gentyje geltonoji pušis su jos Pinus ponderosa subsp. benthamiana porūšiu yra 143,5 m³ tūrio, aukštis 72,2 m, kamieno skersmuo 253 cm. Matyt masyviausia istoriniais laikais augusi saldžioji pušis buvo pastebėta 1826 metais, apie tai bylojantys istoriniai dokumentai. 1 m aukštyje nuo žemės turėjusi 5,60 m kamieno skersmenį, 40,84 m aukštyje kamieno skersmuo siekė 1,69 m, o bendras medžio aukštis buvo 65,53 m. Ji buvo išmatuota botaniko David’o Douglas’o turėjusio gerą reputaciją, anuomet tyrinėjusio Šiaurės Amerikos vakarų dalies augaliją.

Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie jų seniausius individus mažai informacijos arba ji neparemta šaltiniais. Vienas tokių, tai škotų kilmės amerikiečių gamtininkas John Muir yra teigęs esančias 800 metų, bet nepaliko daugiau jokių įrodymų. Taip pat (A.C.Carder, 1995. Forest giants of the world: past and present. Fitzhenry and Whiteside. 208 pp.) teigia apie 760 metų senumo medžius. Bet dabar vyrauja teiginiai, kad tai palyginus neilgai gyvenantys medžiai – 400–500, rečiau iki 600 metų.