Makoras
| Tieghemella | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Vyšninis makoras (Tieghemella heckelii) | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Tieghemella Pierre, 1869 | ||||||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||||||
|
Makoras (Tieghemella) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sapotinių (Sapotaceae) šeimos lapuočių medžių gentis.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Makorų rūšys natūraliai paplitusios Vakarų ir Centrinėje Afrikoje.[2]
Makorų gentis pirmą kartą buvo aprašyta 1890 m. Makorų rūšių mediena medienos prekyboje vadinama makore.
Apibūdinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Aukštų medžių gentis, medžiai užauga daugiau kaip 50 m aukščio. Ganos pietryčiuose esančiame Rytų regione, netoli Akim Odo miesto augantis vyšninis makoras (Tieghemella heckelii) žinomas kaip Didysis medis yra 66,5 m aukščio su 396 cm skersmens kamienu.[3]
Rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Makorų (Tieghemella) genties rūšys yra artimai susijusios su mėklainio (Mimusops) genties rūšimis, bet kurios skiriasi mažiau išsivysčiusiais vainikėlio vamzdeliais, mažesniais vaisiais, su mažesniais randeliais sėklomis, gausiu endospermu ir plonais sėklalizdžiais.[4]
Makorų gentyje išskiriamos labai artimos ir morfologiškai labai panašios 2 rūšys[5][4]
- Tieghemella africana Pierre, 1890[6] – afrikinis makoras; savaiminės ir pagrindinės augavietės Centrinėje Afrikoje, ypač jos vakaruose, taip pat auga Dramblio Kaulo Kranto pietuose.[7]
- Tieghemella heckelii (A.Chev.) Pierre ex Dubard, 1907 – vyšninis makoras; savaiminės ir pagrindinės augavietės Vakarų Afrikos pietiniuose regionuose, taip pat auga Kongo Demokratinės Respublikos vakaruose.[8]
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ theplantlist.org / Dumoria heckelii A.Chev. Archyvuota kopija 2022-07-20 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ africanplantdatabase.ch / Tieghemella Pierre
- ↑ yen.com.gh / The mystery of the biggest tree in Ghana: Where and how old is it?; by Ryan Mutuku | Monday, July 18, 2022
- ↑ 4,0 4,1 prota4u.org / Tieghemella heckelii (A.Chev.) Roberty[neveikianti nuoroda]
- ↑ powo.science.kew.org / Tieghemella Pierre | Plants of the World Online
- ↑ tropicos.org / Tieghemella africana Pierre
- ↑ africanplantdatabase.ch / Tieghemella africana Pierre
- ↑ africanplantdatabase.ch / Tieghemella heckelii (A. Chev.) Pierre ex Dubard
