Kadagys
Juniperus | ||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Kadagys Paukščių Tako fone, augantis Krymo Naujojo pasaulio botaniniame draustinyje | ||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
| ||||||||||
Binomas | ||||||||||
Juniperus L. | ||||||||||
Sinonimai | ||||||||||
|
Kadagys (Juniperus) – pušainių (Pinopsida) klasės kiparisinių (Cupressaceae) šeimos augalų gentis, augalai daugiamečiai, visžaliai, specifinio kvapo.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Natūraliai auga beveik visame Šiaurės pusrutulyje nuo Arkties regionų iki atogrąžų Afrikos – Europoje, Azijoje, Afrikos šiaurinėje dalyje, Šiaurės Amerikos žemyne.
Pietryčių Tibete ir Himalajų kalnų šiaurinėje dalyje kadagiai aptinkami augantys 4900 m aukštyje – tai viena iš medžių paplitimo ribų dideliame aukštyje.[1]
Paplitimas Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šalyje auga viena savaiminė krūmedžių rūšis – paprastasis kadagys (Juniperus communis). Lietuvoje kadagynų dažniausiai pasitaiko Aukštaitijos ir Dzūkijos aukštumų paežerėse, Nemuno ir Neries upių šlaituose.[2] Kelios svetimžemės kadagių rūšys Lietuvoje auginamos kaip dekoratyviniai augalai:
- Kazokinis kadagys (Juniperus sabina)
- Virgininis kadagys (Juniperus virginiana)
-
Kazokinis kadagys (Juniperus sabina)
-
Virgininis kadagys (Juniperus virginiana)
Morfologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tai dvinamiai ir vienanamiai augalai. Auga nuo žemaūgių krūmų, nesiekiančių 1 m aukščio, iki vidutinio 20 m, rečiau 40 m aukščio medžių. Žievė plona, lupasi išilgais lopinėliais.[3] Spygliai smulkūs arba žvyniški. Šakutės apvalios ar keturbriaunės. Kankorėžiai mėsingi,[4] mediena kvapi, sunki, elastinga.
Vaisiai yra vadinami uogakankorėžiais. Šiems augalams yra būdingas heterosporiškumas: vyriški ir moteriški gametofitai susidaro mikro- ir megasporangėse, kurios susitelkusios strobiluose. Strobilai pavieniai arba susitelkę į galvutes, moteriškieji kūgiški, maži 3–4 mm ilgio, gelsvai žali ir neryškūs, vyriškieji strobilai ovalūs, vos didesni už moteriškuosius – iki 5 mm ilgio ir geltonos spalvos. Sporifikuoja balandžio pabaigoje – gegužės mėnesio pradžioje.[5]
JAV, Stanisloso valstybiniame miške augęs ir jau nudžiuvęs vakarinis kadagys (Juniperus occidentalis) žinomas „Bennett Juniper“ vardu, buvo 26 m aukščio, 388 cm kamieno skersmens, 18 m lajos skersmens, ir, kaip manoma, šis medis gyveno 2675–3000 metų.[6][7]
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sultingi uogakankorėžiai dėl juose esančių cukrų, eterinių aliejų, dažinių medžiagų vartojami medicinoje, konditerijoje, parfumerijoje, įvairiems alkoholiniams gėrimams, aliejui gaminti. Iš neprinokusių uogakankorėžių gaunami žali, o iš prinokusių – geltoni ar rudi dažai.[5]
Kadagių rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Priklausomai nuo botaninio šaltinio, kadagių rūšių skaičius skelbiamas skirtingas. Pavyzdžiui, Nyderlandų botanikas Aljos Farjon (2001) išskiria 52, o Charles Dennis Adams (2004) – 67 kadagių rūšis. Anot Amerikos spygliuočių draugijos, pasaulyje yra 58 kadagių rūšys ir išveista 410 kultivarų.[8] Interneto svetainėje „The Gymnosperm Database“, aprašančioje pušūnų rūšis, išskiriama 63 rūšys.[9] Interneto svetainė „Juniperus of the World“, rašanti apie kadagius, išskiria 67 rūšis, 28 varietetus ir 7 formas.[10]. JK enciklopedinis leidinys „Encyclopædia Britannica“ skelbia esant nuo 60 iki 70 rūšių.[11]
Pasaulio flora internete (World Flora Online), kurios sąrašas pateiktas žemiau, išskiria 75 rūšis:[12]
- Juniperus angosturana R.P.Adams
- Juniperus arizonica (R.P.Adams) R.P.Adams
- Juniperus ashei J.Buchholz - Balkšvasis kadagys;
- Juniperus barbadensis L.
- Juniperus bermudiana L.
- Juniperus blancoi Martínez
- Juniperus brevifolia (Seub.) Antoine
- Juniperus californica Carrière
- Juniperus cedrus Webb & Berthel.
- Juniperus chinensis L. - Kininis kadagys;
- Juniperus coahuilensis (Martínez) Gaussen ex R.P.Adams
- Juniperus comitana Martínez
- Juniperus communis L. - Paprastasis kadagys;
- Juniperus compacta (Martínez) R.P.Adams
- Juniperus convallium Rehder & E.H.Wilson
- Juniperus coxii A.B.Jacks.
- Juniperus deltoides R.P.Adams
- Juniperus deppeana Steud. - Storažievis kadagys;
- Juniperus drupacea Labill.
- Juniperus durangensis Martínez
- Juniperus erectopatens (W.C.Cheng & L.K.Fu) R.P.Adams
- Juniperus excelsa M.Bieb. - Aukštasis kadagys;
- Juniperus flaccida Schltdl.
- Juniperus foetidissima Willd.
- Juniperus formosana Hayata
- Juniperus gracilior Pilg.
- Juniperus grandis R.P.Adams - Didysis kadagys;
- Juniperus horizontalis Moench - Gulsčiasis kadagys;
- Juniperus indica Bertol. - Juodasis kadagys;
- Juniperus jaliscana Martínez
- Juniperus jarkendensis Kom.
- Juniperus komarovii Florin
- Juniperus macrocarpa Sm.
- Juniperus maritima R.P.Adams
- Juniperus martinezii Pérez de la Rosa
- Juniperus microsperma (W.C.Cheng & L.K.Fu) R.P.Adams
- Juniperus monosperma (Engelm.) Sarg. - Vienasėklis kadagys;
- Juniperus monticola Martínez
- Juniperus morrisonicola Hayata
- Juniperus mucronata R.P.Adams
- Juniperus navicularis Gand.
- Juniperus occidentalis Hook.
- Juniperus osteosperma (Torr.) Little - Kietasėklis kadagys;
- Juniperus oxycedrus L. - Kedrinis kadagys;
- Juniperus phoenicea L. - Tamsusis kadagys;
- Juniperus pinchotii Sudw.
- Juniperus pingii W.C.Cheng ex Ferré
- Juniperus poblana (Martínez) R.P.Adams
- Juniperus polycarpos K.Koch
- Juniperus procera Hochst. ex Endl. - Afrikinis kadagys;
- Juniperus procumbens (Siebold ex Endl.) Miq. - Šliaužiantysis kadagys;
- Juniperus przewalskii Kom.
- Juniperus pseudosabina Fisch. & C.A.Mey.
- Juniperus recurva Buch.-Ham. ex D.Don - Smilkalinis kadagys;
- Juniperus rigida Siebold & Zucc. - Kietaspyglis kadagys;
- Juniperus sabina L. - Kazokinis kadagys;
- Juniperus saltillensis M.T.Hall
- Juniperus saltuaria Rehder & E.H.Wilson
- Juniperus saxicola Britton & P.Wilson
- Juniperus scopulorum Sarg. - Uolinis kadagys;
- Juniperus semiglobosa Regel - Kupolinis kadagys;
- Juniperus squamata Buch.-Ham. ex D.Don - Žvynuotasis kadagys;
- Juniperus standleyi Steyerm.
- Juniperus taxifolia Hook. & Arn.
- Juniperus thurifera L.
- Juniperus tibetica Kom.
- Juniperus tsukusiensis Masam.
- Juniperus virginiana L. - Virgininis kadagys;
- Juniperus zanonii R.P.Adams
- Juniperus × ambigens (Fassett) R.P.Adams
- Juniperus × fassettii B.Boivin
- Juniperus × herragudensis J.M.Aparicio & Uribe-Ech.
- Juniperus × media V.D. Dmitriev
- Juniperus × palanciana J.M.Aparicio & Uribe-Ech.
- Juniperus × pfitzeriana (Späth) P.A.Schmidt
Taip pat skaityti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ nph.onlinelibrary.wiley.com / Cryptic forest refugia on the ‘Roof of the World’ Archyvuota kopija 2021-07-11 iš Wayback Machine projekto.; Arndt Hampe, Rémy J. Petit; First published: 01 December 2009
- ↑ „Kadagynai Lietuvoje“. Lietuvos arboristikos centras. Nuoroda tikrinta 2021-06-01.
- ↑ worldfloraonline.org / Juniperus L. (Description)
- ↑ Minkevičius. A. LTSR flora, 1 t., Vilnius, 1959
- ↑ 5,0 5,1 J. R. Naujalis, E. Meškauskaitė, S. Juzėnas ir A. Meldžiukienė, Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai, Vilniaus universiteto leidykla 2009 m.
- ↑ web.archive.org / conifers.org / Juniperus occidentalis var. australis (Vasek) Holmgren & Holmgren 1972
- ↑ webcitation.org / rmtrr.org OldList is a database of ancient trees
- ↑ conifersociety.org / Juniperus Genus (juniper)
- ↑ conifers.org/ Juniperus
- ↑ juniperus.org / Species
- ↑ britannica.com / Juniper
- ↑ worldfloraonline.org / Juniperus L.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- vle.lt / Kadagys