Veimutinė pušis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pinus strobus
Pinus strobus Syvania.jpg
Veimutinės pušys
Silveinijos tyrlaukyje (Sylvania Wilderness)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Pušūnai
(Wikispecies-logo.svg Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
(Wikispecies-logo.svg Pinopsida)
Šeima: Pušiniai
(Wikispecies-logo.svg Pinaceae)
Gentis: Pušis
(Wikispecies-logo.svg Pinus)
Rūšis: Veimutinė pušis
(Wikispecies-logo.svg Pinus strobus)
Binomas
Pinus strobus
L., 1753
Pinus strobus range map 1.png
Veimutinės pušies savaiminio paplitimo arealas
Šiaurės Amerikos žemyno rytuose

Veimutinė pušis (Pinus strobus) – pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus) genties medžių rūšis.

Veimutinės pušies botaninė iliustracija, iš Aylmer Bourke Lambert (1761–1842) knygos A Description of the Genus Pinus (pušų genties apibūdinimas)
Per brandaus kankorėžio atsidariusius žvynelius išbarstomos sėklos

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savaime paplitusi Šiaurės Amerikos žemyno rytuose: vakaruose – Minesotos didesnioji rytų dalis ir Ajovos šiaurės rytai, šiaurėje jos arealas tęsiasi pietryčių Manitoboje ir pietinėse Ontarijo ir Kvebeko provincijų dalyse, šiaurės rytuose arealas siekia Niufaundlandą, rytuose išplitusios per visas Naujosios Anglijos valstijas, Niujorką, Pensilvaniją, šiaurinį Naująjį Džersį, pietuose nutoldamos nuo Atlanto vandenyno ir per Apalačų kalnus siekia Džordžiją.

Auga iki 1500 m aukštyje.

Introdukuota daugelio Europos šalių parkuose, želdynuose.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ši svetimžemė rūšis yra introdukuota Lietuvoje, gana gerai prisitaikiusi prie vietinio klimato. Ji buvo veista Lietuvos miškuose, bet pastaruoju metu dėl Cronartium ribicola daromos žalos šią pušį šalies miškuose nustota platinti. Anot L. Januškevičiaus (2006), veimutinė pušis auga Vilniaus rajone Vyžulionių miške (0,2 ha), kur buvo pasodinta 1910 m., Nemenčinės miškų urėdijos Magūnų (buv. Žaliašilio) girininkijos miškuose prie Nemenčinės, Radviliškio girininkijos Bebrujų miške (0,13 ha medynas), Jurbarko miškų urėdijos Kalvelių girininkijos Viešvilės miške (0,4 ha medynas).[2].

Kelios pušys yra saugomi gamtos paveldo objektai:

Aukščiausia Lietuvoje užfiksuota veimutinė pušis siekia 42 metrus[3].

Matmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai aukščiausia rytinėje Šiaurės Amerikos žemyno dalyje auganti vietinių medžių rūšis. Jų aukštis iki 30–67 m, kamieno skersmuo – 100–180 cm. 2003 m. duomenimis, Didžiųjų Dulsvųjų kalnų nacionaliniame parke šiuo metu auganti Bugermano pušis (Boogerman Pine) yra aukščiausia – jos aukštis 56,54 m. Šiuo metu masyviausia – 185 cm kamieno skersmens ir 40,2 m aukščio pušis auga JAV Meino valstijos nedideliame Morilo (Morrill) miestelyje. Istoriškai yra užregistruota masyvesnių: viena tokių, Ričo kalnų pušis, augusi Tenesio valstijoje, nupjauta, kai buvo 186 cm kamieno skersmens ir 51,2 m aukščio, su nulūžusia viršūne.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laja kūgiška, vėliau tampa plokščia, netaisyklinga. Žievė tampa pilkai ruda, giliai sueižėjusi į plačias netaisyklingas plokšteles. Spygliai 6–10 cm ilgio, 0,7–1 mm storio, susitelkę po 5. Kankorėžiai cilindriški, pilkšvai rudi, 8–20 cm ilgio, 2–3 cm ilgio žvyneliais. Sėklos 5–6 mm ilgio, su 1,8–2,5 cm ilgio skristuku.

Amžius ir atsparumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gali išgyventi iki 350–400 metų. Veimutinė pušis mėgsta vėsų, drėgną klimatą, gerai vėdinamą dirvą. Atsparumas šalčiui iki -34,4 – -39,9 °C.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVII–XVIII a. veimutinės pušies mediena plačiai naudota Karališkojo laivyno laivų statybai, taip pat baldų gamybai, namų statybai. Dėl intensyvaus kirtimo rytinėje arealo dalyje beveik išnaikinta[4].

Pavadinimas ir sinonimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Amerikos žemyno anglų k. turi šiuos pavadinimus: eastern white pine, northern white pine, white pine, northern pine, britų anglų kalba – Weymouth pine. Prancūziškai – Pin blanc, Pin du Lord arba Pin de Weymouth.

Veimutinės pušies lotyniški sinonimai[5]:

  • Leucopitys strobus (L.) Nieuwl.
  • Pinus nivea Booth ex Carrière
  • Pinus strobus var. brevifolia Carrière
  • Pinus strobus f. brevifolia (Carrière) Rehder
  • Pinus strobus subsp. cumberlandensis Silba
  • Pinus strobus var. fastigiata Beissn.
  • Pinus strobus f. fastigiata (Beissn.) Beissn.
  • Pinus strobus f. glauca (Beissn.) Voss
  • Pinus strobus f. prostrata (Beissn.) Fernald & Weath.
  • Pinus strobus f. strobus
  • Pinus strobus var. umbraculifera Carrière
  • Pinus strobus f. umbraculifera (Carrière) Beissn.
  • Pinus tenuifolia Salisb. – neteisėtas sinonimas
  • Pinus umbraculifera K.Koch – negaliojantis sinonimas
  • Strobus strobus (L.) Small – negaliojantis sinonimas
  • Strobus weymouthiana Opiz

Irokėzų genčių konfederacija veimutinę pušį pavadino „Taikos medžiu“. Jungtinėje Karalystėje veimutinė pušis žinoma „Weymouth pine“ pavadinimu pagal Britų karališkojo jūrų laivyno kapitono Džordžo Veimuto (George Weymouth) pavardę, kuris iš Šiaurės Amerikos kolonijų, arba dabartinės Meino valstijos, 1605 m. į Angliją pargabeno šios pušies sėklytes.

Čiapasinė pušis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nepaisant to, kad Čiapasinių pušų populiacijos savaiminis paplitimo arealas yra gana toli nuo veimutinių pušų (Pinus strobus) – pietinė Meksika ir Gvatemala, Čiapinės pušys auga skirtingoje klimatinėje zonoje – atogrąžose, ir turi morfologinių, nors ir nedidelių, skirtumų – skiriasi spygliai, kankorėžių žvyneliai, dalis botanikų ją traktuoja kaip veimutinės pušies varietetą – Pinus strobus var. chiapensis[6].

Bet atlikta genetinė analizė rodo, kad nepaisant nedidelių morfologinių skirtumų, Čiapasinių pušų ir veimutinių pušų (Pinus strobus) populiacijos yra genetiškai labai skirtingos. Taksone abi populiacijos grupuojamos skirtingose kladose, tad laikytinos atskiromis pušų (Pinus) genties rūšimis – Čiapasinė pušis (Pinus chiapensis) ir veimutinė pušis (Pinus strobus)[7]

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. „IUCN Red List - Pinus strobus“. IUCN Red list. 
  2. arboristai.lt / Svetimkraščiai medžiai Lietuvos miškuose | Parašyta 2011 gruodžio 21. Paskelbta: 2011 gruodžio 21
  3. medeinesparkai.lt / Veimutinė pušis (Pinus strobus)
  4. conifers.org / Pinus strobus
  5. theplantlist.org / Pinus strobus L.
  6. plantsoftheworldonline.org / Pinus strobus var. chiapensis Martínez
  7. treesandshrubsonline.org / Pinus chiapensis (Martínez) Andresen

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dendrologija
Botanika · Augalija · Flora · Augalai · Sumedėjęs augalas · Liana · Puskrūmis · Krūmokšnis · Krūmas · Krūmedis · Medis · Vaismedis

Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas · Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos išskirtiniai medžiai · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Pasaulio išskirtiniai medžiai

Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)

Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas