Išlakioji šorėja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Shorea gibbosa
Status iucn3.1 CR lt.svg
Gresia nepaprastai didelė rizika išnykti
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Dilenijažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Dilleniidae)
Eilė: Dedešviečiai
(Wikispecies-logo.svg Malvales)
Šeima: Sparneniniai
(Wikispecies-logo.svg Dipterocarpaceae)
Gentis: Šorėja
(Wikispecies-logo.svg Shorea)
Rūšis: Išlakioji šorėja
(Wikispecies-logo.svg Shorea gibbosa)
Binomas
Shorea gibbosa
Brandis., 1895

Išlakioji šorėja (lot. Shorea gibbosa sin. Hopea grisea, angl. Yellow Meranti) – sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų genties lapuotis medis.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Natūraliai paplitusi Pietryčių Azijoje - Malakos pusiasalio pietuose, pietryčių Sumatros saloje, šiaurės rytų Borneo saloje arba jeigu pagal šalis, tai Malaizijoje, Singapūre, Brunėjuje ir Indonezijos Rytų Kalimantano valstijoje.

Augimvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auga mišriuose sparneninių medžių miškuose iki 800 m aukščio altitudėse, gana derlinguose aliuviniuose – upių salpų, taip pat ir sausasniuose, paprastai tai molinguose dirvuožemiuose. Sėjinukai ir jauni medeliai toleruoja pavėsį.

Matmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai vieni aukščiausiai augančių Azijoje medžių rūšių ir miško medžių viršutinės pakopos medis. Paprastai užauga iki 58 m aukščio ir iki 110 cm skersmens kamienu. Šiuo metu aukščiausias žinomas medis pagal (Roman Dial 2007) yra 81,11 m aukščio, auga Tavau Hils nacionaliniame parke (Tawau Hills National Park), Malaizijai priklausančioje Sabaho provincijoje, esančioje Borneo salos šiaurinėje dalyje.

Požymiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kamienas pilkšvai rudas, sakuotas, kamieno pagrindas masyvus su vizualiai aštriomis į šonus išaugusiomis briaunomis. Senesnių medžių žievė tampa labiau žvynuota. Prielapiai 3 mm ilgio. Lapai elipsiškos ar kiaušiniškos formos su smailėjančiu lapo galu. Žiedai balti su su švelniu rožiniu atspalviu 11 mm skersmens - šluotelėse. Vaisiai žali - raudoni - rudi 16 mm ilgio su trimis 49 mm ilgio sparneliais kurie išnešiojami vėjo.

Pavadinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinio, lotynų kalba rūšies pavadinimo autorius Dietrich Brandis gyvenęs 1824-1907 metais. Borneo saloje tarp vietinių tautų ji vadinama Awang pakit, Damar tenkuyung, Damar ketuyung, Gimma, Kenuar, kelepeh, Ladan, Lempong kuning, Lun, Lun gajah, Lun kuning, Madilan, Merakunyit, Meranti kuning, Selangan batu, Seraya kuning, Seraya kuning gajah.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naudojama dėl vertingos medienos.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg

Vikiteka

Dendrologija
Botanika · Augalija · Flora · Augalai · Sumedėjęs augalas · Liana · Puskrūmis · Krūmokšnis · Krūmas · Krūmedis · Medis · Vaismedis

Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas · Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos išskirtiniai medžiai · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Pasaulio išskirtiniai medžiai

Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)

Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas