Atogrąžos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Atogrąžų zona, išryškinta raudonai

Atogrąžos, tropikai – Žemės rutulio teritorija tarp šiaurės ir pietų platumų (atogrąžų), kuriose Saulė pasiekia zenitą bent kartą per metus – saulėgrįžų dieną: šiaurės atogrąžoje – vasaros saulėgrįžos dieną (birželio 21-22 d.), pietų atogrąžoje – žiemos saulėgrįžos dieną (gruodžio 21-22 d.). Atogrąžų platuma lygi kampui tarp Žemės pusiaujo ir jos orbitos plokštumos. Šis kampas dėl Žemės sukimosi ašies precesijos 25 725 metų periodu kinta nuo 21°30 iki 24°30.[1] Dabar šis kampas lygus 23°26. Šiaurės atogrąža vadinama Vėžio, pietų atogrąža – Ožiaragio atogrąža. Jas taip pavadino senovės graikų astronomai, kadangi per vasaros ir žiemos saulėgrįžas Saulė būdavo atitinkamai Vėžio ir Ožiaragio žvaigždynuose (dabar dėl Žemės sukimosi ašies precesijos būna atitinkamai Dvynių ir Šaulio žvaigždynuose).

Atogrąžų sričiai būdingas atogrąžų klimatas, pasireiškiantis aukštomis oro temperatūromis. Tropikams būdingos gamtinės zonos yra dykumos, savanos, drėgnieji tropikų miškai, musoniniai miškai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Atogrąžos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002