Borneo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nuotrauka iš palydovo
Aušra Borneo džiunglėse

Borneo yra sala Pietryčių Azijoje, didžiausia Malajų salyne, politiškai padalinta tarp Indonezijos pietuose (Kalimantanas), Rytų Malaizijos (Sabahas ir Saravakas) ir Brunėjaus sultonato šiaurėje.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal plotą tai trečioji pagal dydį pasaulio sala (po Grenlandijos ir Naujosios Gvinėjos) – 736 000 km²; gyventojų 12 mln. (2002 m.; gyventojų tankumas 16 gyv./km²).

Salą iš šiaurės ir šiaurės vakarų supa Pietų Kinijos jūra, iš šiaurės rytų – Sulu jūra, iš rytų – Celebeso jūra ir Makasaro sąsiauris, iš pietų – Javos jūra ir Karimatos sąsiauris. Į vakarus nuo Borneo yra Malakos pusiasalis ir Sumatra, į pietus – Javos sala, į rytus – Sulavesis, į šiaurę – Filipinų salos.

Salos centrine dalimi driekiasi kalnai ir plynaukštės, kurių aukščiausia vieta yra Kinabalu kalnas (4095 m). Borneo yra šešta pagal aukštį pasaulio sala. Pietuose ir vakaruose kalvotos lygumos ir pelkėtos žemumos. Klimatas ekvatorinis ir subekvatorinis. Pakrantėje temperatūra per metus svyruoja tarp 25-27 °C, tačiau kalnuose gali atvėsti iki 10 °C. Kritulių iškrenta iki 5000 mm per metus (kalnų šlaituose). Salą raižo daugybė vandeningų upių: Kapujas, Baritas, Mahakamas. Borneo salą dengia milžiniški tropinių miškų plotai, kuriuose sutinkama didelė faunos ir floros (~11 tūkst. rūšių) įvairovė.

Saloje yra naftos, gamtinių dujų telkinių. Upių slėniuose auginami ryžiai.

Svarbiausi salos miestai: Pontianakas, Bandžarmasinas, Samarinda (Indonezija), Kučingas (Malaizija), Bandar Seri Begavanas (Brunėjus).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Borneo tikriausiai apgyvendinta jau ankstyvajame paleolite. Maždaug V a. salos vakarinę dalį valdė Šrivadžos iš Sumatros, XVI a. – Madžapahitų imperija. Pirmosios žinios apie Borneo europiečių užfiksuotos 1511 m. Pirmieji europiečiai, susidomėję sala XVI a., buvo portugalai ir ispanai. XVII a. sala tapo padalinta tarp olandų ir anglų, šis kolonijinis padalinimas išliko iki XX a., kai po Antrojo pasaulinio karo Kalimantanas (priklausęs Nyderlandams) atiteko Indonezijai, Sabahas ir Saravakas (priklausę britams) tapo Malaizijos dalimi, o 1984 m. Brunėjus gavo nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos.