Kaukazo rezervatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kaukazo rezervatas
IUCN Ia kategorija (gamtos rezervatas)
Alpinės pievos rezervate
Alpinės pievos rezervate
Vieta: Rusija
(Adygėjos vėliava Adygėja,
Krasnodaro krašto vėliava Krasnodaro kraštas
Karačiajaus Čerkesijos vėliava Karačiajų Čerkesija)
Artimiausia didesnė gyvenvietė: Sočis
Žemėlapis rodantis Kaukazo rezervatas vietą.
Kaukazo rezervatas
Koordinatės: 43°50′0″ š. pl. 40°24′0″ r. ilg. / 43.83333°š. pl. 40.40000°r. ilg. / 43.83333; 40.40000Koordinatės: 43°50′0″ š. pl. 40°24′0″ r. ilg. / 43.83333°š. pl. 40.40000°r. ilg. / 43.83333; 40.40000
Plotas: 2848 km²
Įkurtas: 1924 m.
Valdymas: Федеральная служба по надзору в сфере природопользования РФ
Commons-logo.svg Vikiteka: Kaukazo rezervatasVikiteka

Kaukazo rezervatas (rus. Кавказский заповедник) – saugoma gamtos sritis Rusijoje, šiaurės vakarų Kaukaze, Krasnodaro krašto, Adygėjos ir Karačiajų Čerkesijos teritorijose. Įsteigtas 1924 m., siekiant apsaugoti Kaukazo aukštikalnių gamtą.

Rezervatas apima Didžiojo Kaukazo aukštikalnes (Pagrindinį kalnagūbrį, iki 3350 m aukščio) bei šiaurines priekalnes. Rezervate sutinkama ~900 augalų rūšių – daug endeminių. Čia auga apie 40 paparčių rūšių, 30 orchidėjų rūšių, 3 rododendrų rūšys, gausiai auga kukmedžiai (Sočio dalyje Chostoje auga didžiausia reliktinė kukmedžių-buksmedžių giria – 302 ha). Kaukazo rezervate gyvena 89 žinduolių, 248 paukščių, 9 varliagyvių, 21 žuvų rūšis. Rezervate reaklimatzuoti stumbrai (stumbro ir bizono hibridai), gyvena stirnos, šernai, taurieji elniai, lūšys, lokiai, reti kubaniniai ožiai,[1] barsukai, ūdros.

Kaukazo rezervatas 1978 m. paskelbtas biosferos rezervatu, 1999 m. įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą (kartu su kitomis Vakarų Kaukazo saugomomis vietomis), 2008 m. rezervatui suteiktas jo įkūrėjo biologo Christoforo Šapošnikovo vardas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская енциклопедия, 1983, 182 psl.