Meksikinė guoba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ulmus mexicana
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Dilenijažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Dilleniidae)
Šeima: Guobiniai
(Wikispecies-logo.svg Ulmaceae)
Gentis: Guoba
(Wikispecies-logo.svg Ulmus)
Rūšis: Meksikinė guoba
(Wikispecies-logo.svg Ulmus mexicana)
Binomas
Ulmus mexicana
(Liebm.) Planch.

Meksikinė guoba (lot. Ulmus mexicana, angl. Mexican Elm) – guobinių (Ulmaceae) šeimos, guobų (Ulmus) genties augalas.

Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Botaniškai pirmą kartą rūšis buvo aprašyta 1873 metais. Mokslinio lotyniško (Ulmus mexicana (Liebm.) Planch.) rūšies pavadinimo autorius - Jules Émile Planchon, gyvenęs 1823-1888 metais. Turi (Chaeto ptelea mexicana Liebm.) sinonimą.

Ispaniškai ir augimo regionuose Meksikinė guoba vadinama šiais pavadinimais: baqueta, cempoalebatl, cempoaléhuatl, ceniza, Cenizo, chaperna, chaperno, chuchum, cuero, cuerillo, ilite, mezcal, moreno, noculpat, nuculpat, olmo, olmo mexicano, palo baqueta, palo de baqueta, palo de huarache, palo rey, papalote, petatillo, quebracho, quiebra hacha, sacpucté, sacpcaché, sapuché, tirrá, tlacacuáhuitl, tza, tzapasnaca, zempaléhuatl.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai Šiaurės Amerikos medžių rūšis. O paplitusi Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje.

Praeityje dėl kavos plantacijų plėtimosi, Meksikinių guobų arealas žymiai sumažėjo ir geriausi egzemplioriai - aukšti su tiesiu kamienu medžiai buvo iškirsti medienai.

Augimvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aptinkama 150–2150 m aukščio altitudėse kur į metus iškrenta apie 2-4 metrai kritulių. Auga rūko ir drėgnuosiuose atogrąžų miškuose kartu su ąžuolais ir netoli upių bei kitų vandens šaltinių.

Meksikinės guobos matmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma kad tai aukščiausia tarp visų guobų genties medžių rūšių. Paprastai užauga apie 35 m aukščio ir iki 1 m kamieno skersmeniu. Bet pasitaiko iki 50–70 m aukščio ar dar aukštesnių, iki 84 m (ar 87 m) aukščio ir iki 2,5 m kamieno skersmens. Tai kartu ir viena aukščiausių medžių rūšių, bei aukščiausias vietinis Meksikos medis.

Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kamienas ilgas, tiesus, be šakų. Tai lapus metantis medis. Lapai pailgos formos, su didžiausiu praplatėjimu viduryje arčiau kotelio. Jie labai skirtingo ilgio, nuo 3 iki 16 cm ir 2-7 cm pločio. Lapkotis 0,5-1 cm ilgio. Lapo galas kiek smailėjantis. Lapų kraštai nežymiai dantyti. Jų viršutinė pusė tamsiai žalia ir blizganti. Apatinė lapų pusė gerokai skiriasi su kur kas šviesesne žalia spalva. Žydi tarp gruodžio - vasario mėnesiais. Vaisiai vasario - kovo mėnesiais. Sparnavaisis 9 mm ilgio ir 2,3 mm pločio padengtas ilgais, tiesiais plaukeliais. Sėklų sudygimas priklauso nuo jų kokybės, tad užtrukti gali tarp 20-38 dienų.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mediena kieta ir sunki, sudėtinga džiovinti ir gali stipriai deformuotis. Mediena naudojama stulpams (poliams) ir kaimo vietovėse statyboje, taip par gaminami laiptai, baldai. Praeityje Meksikinės guobos žievę naudodavo sandalų padams gaminti. Lapai naudojami kaip gyvulių pašarui.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg

Vikiteka