Meksikinė guoba
| Ulmus mexicana |
|---|
 Meksikinės guobos augančios Vaito salos (JK) Ventnoro botanikos sode šakelė su lapeliais |
| Apsaugos būklė |
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Ulmus mexicana (Liebm.) Planch., 1873 |
| Sinonimai |
|
Meksikinė guoba (lot. Ulmus mexicana) – guobinių (Ulmaceae) šeimos, guobų (Ulmus) genties medžių rūšis.
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paplitusi Šiaurės Amerikos žemyno pietinėje dalyje. Jų augimo arealas nuo vidurio Meksikos, tęsiasi per Centrinę Ameriką, ir baigiasi vakarinėje Panamoje nesiekdamas Panamos kanalo.[1]
Praeityje dėl kavos plantacijų plėtimosi, meksikinių guobų arealas žymiai sumažėjo ir geriausi individai - aukšti su tiesiu kamienu medžiai buvo iškirsti medienai.
Augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aptinkamos 81–2466 m aukščio altitudėse.[1] Auga atogrąžų klimato debesų miškuose kartu su ąžuolais (Quercus) netoli upių bei kitų vandens šaltinių, kur per metus iškrenta apie 2000-4000 mm kritulių.
Matmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aukščiausias Šiaurės Amerikos žemyne vietinių magnolijūnų (Magnoliophyta) ir guobų (Ulmus) genties medžių rūšis. Aukščiausia Meksikos ir Centrinės Amerikos medžių rūšis ir viena aukščiausių medžių rūšių Šiaurės Amerikos žemyne bei pasaulyje.
Paprastai užauga 50–70 m, maksimaliai iki 87 m aukščio.[3] Kamieno skersmuo iki 2,5 m.
Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kamienas ilgas, tiesus, be šakų, kartais su lentinėmis šaknimis prie pagrindo, kurių skersmuo iki 6 m. Sausuoju metų laikotarpiu iš dalies numeta lapus.[4] Lapkotis 0,5-1 cm ilgio. Lapai pailgos formos, su didžiausiu praplatėjimu viduryje arčiau kotelio. Jie labai skirtingo ilgio, nuo 3 cm iki 16 cm ir 2 cm iki 7 cm pločio. Lapo galas kiek smailėjantis. Lapų kraštai nežymiai dantyti. Jų viršutinė pusė tamsiai žalia ir blizganti. Apatinė lapų pusė gerokai skiriasi su kur kas šviesesne žalia spalva. Žiedai balti, smulkūs. Žydi tarp gruodžio - vasario mėnesiais. Vaisiai vasario - kovo mėnesiais. Sparnavaisis 9 mm ilgio ir 2,3 mm pločio padengtas ilgais, tiesiais plaukeliais.
Sėklas išbarsto vėjas. Sėklų sudygimas priklauso nuo jų kokybės, gali užtrukti tarp 20-38 dienų.
Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Botaniškai pirmą kartą rūšis buvo aprašyta 1873 metais. Mokslinio lotyniško Ulmus mexicana rūšies pavadinimo autorius - Jules Émile Planchon, gyvenęs 1823-1888 metais.
Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mediena kieta ir sunki, sudėtinga džiovinti ir gali stipriai deformuotis. Mediena naudojama stulpams (poliams) ir kaimo vietovėse statyboje, taip par gaminami laiptai, baldai. Praeityje Meksikinės guobos žievę naudodavo sandalų padams gaminti. Taip pat mediena naudojama popieriaus masės gamybai, malkoms,[4] o lapai naudojami kaip gyvulių pašarui.
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Aukščiausios Šiaurės Amerikos žemyno medžių rūšys
- Aukščiausios Žemėje medžių rūšys, augusios praeityje ar augančios dabar
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 „IUCN Red list - Ulmus mexicana“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos rūšių raudonasis sąrašas. Nuoroda tikrinta 2020-05-05. Straipsnis anglų k.
- ↑ powo.science.kew.org / Ulmus mexicana (Liebm.) Planch.
- ↑ globaltrees.org / Mexican Elm Archyvuota kopija 2012-05-01 iš Wayback Machine projekto. | Anglų k.
- ↑ 4,0 4,1 panamabiota.org / Ulmus mexicana (Liebm.) Planch.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- theplantlist.org / Ulmus mexicana (Liebm.) Planch. Archyvuota kopija 2020-01-10 iš Wayback Machine projekto., Anglų k.
- ipni.org / Ulmus mexicana | Anglų k.
- biogeodb.stri.si.edu / Ulmus mexicana Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto. | Anglų k.
- tcf.bh.cornell.edu / Ulmus mexicana | Anglų k.
