Bekotis ąžuolas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Quercus petraea
Bekotis ąžuolas (Quercus petraea)
Bekotis ąžuolas
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Hamameliažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Hamamelididae)
Šeima: Bukiniai
(Wikispecies-logo.svg Fagaceae)
Gentis: Ąžuolas
(Wikispecies-logo.svg Quercus)
Rūšis: Bekotis ąžuolas
(Wikispecies-logo.svg Quercus petraea)
Binomas
Quercus petraea
(Matt.) Liebl., 1784
Sinonimai[2][3]
  • Quercus dshorochensis K. Koch
  • Quercus sessiliflora Salisb.
  • Quercus sessilis Ehrh. ex Schur
Paplitimas:

Natūralaus savaiminio paplitimo arealo
alternatyvus Europos miškų genetinių išteklių programos (EUFORGEN) žemėlapis
(žiūrėti čia)

Quercus petraea range.svg
Bekočio ąžuolo savaiminio paplitimo arealas:
     savaiminis paplitimo arealas.
izoliuotos populiacijos.

Bekotis ąžuolas (Quercus petraea) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, bukinių (Fagaceae) šeimos, ąžuolų (Quercus) genties lapus metantis vienanamis medis, kurio moteriški ir vyriški žirgininiai žiedai yra sukrauti ant to paties vieno medžio.

Morfologija iš «Köhler’s Medizinal-Pflanzen», 1887 m. knygos
Žirginėliai ir jauni lapeliai

Paplitimas pasaulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bekočiai ąžuolai auga daugelyje Europos šalių, Mažosios Azijos šiaurinėje ir p.r. dalyse, Kaukaze. Arealas driekiasi nuo Airijos salos vakaruose, iki Kaspijos jūros vakariniu ir pietinių pakrančių arealo pietryčiuose. Šiaurėje nuo pietų Skandinavijos, pietuose – š.r. Iberijos pusiasalio, per Apeninų pusiasalį iki šiaurinės Sicilijos salos, vidurio Graikijos, šiaurinio Libano.

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje tai vietinė, savaime auganti rūšis, bet yra trys versijos:

  • pirma versija, kad tai introdukuota iš gretimų kaimyninių kraštų ąžuolų rūšis
  • antra versija, kad Trako miške esančiame Lazdijų rajono savivaldybėje auga savaime ir yra jų savaiminio paplitimo arealo tęsinys.
  • trečia versija, kad Trako miškas yra už bekočio ąžuolo savaiminio išplitimo ribų.

Lietuvos miškuose nėra dažnai užtinkami, kadangi mūsų šalis yra šios rūšies arealo šiaurės rytų pakraštyje. Bet kiek dažniau užtinkamas tik Lietuvos pietvakarių dalyje. Buvo įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos sąrašus, bet 2021 metų Lietuvos raudonosios knygos sąrašuose neįrašytas.

Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lapai 7–12, rečiau 14–16 cm ilgio ir apie 4–8 cm (rečiau iki 10 cm) pločio su penkiomis, aštuoniomis, rečiau dešimt skiaučių kiekvienoje lapo pusėje. Lapai žvilgantys, ryškiai tamsiai žali, apatinė jų dalis šviesiai žalia. Lapkotis apie 1–2 cm ilgio ir gelsvi. Žiedaižirginėliai, žydi pavasarį lapojant, gegužėsbirželio mėnesiais. Vyriški žirginėliai 5–8 cm ilgio. Ąžuolo vaisiai 1,6–2,6 cm ilgio, 1–2 cm pločio gilės. Jos bekotės, auga kekėmis po 2–3, rečiau iki 6 gilių. Gilės subręsta rugsėjo–spalio mėnesiais, o prinokę krenta nuo medžio.

Nereiklus drėgmei ir dirvožemiui, nes auga sausesniuose, mažiau derlinguose dirvožemiuose. Atsparus šalčiui.

Matmenys ir amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Užauga iki 20–30 m, išskirtiniais atvejais iki 40 m aukščio ir iki 2 m kamieno skersmeniu. Teigiama, kad Prancūzijoje auga 50 m aukščio, Wipfelsfurt, Kelheim, (Vokietija) auga 44,6 m aukščio bekotis ąžuolas, kuris patikimai išmatuotas (KR 2011).

Bekočiai ąžuolai gyvena iki 800–1000 metų.

Bekočio ir paprastojo ąžuolo skirtumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bekotis ąžuolas labai panašus į paprastąjį ąžuolą. Bekočio ąžuolo lapo lapkotis žymiai ilgesnis 13-25 mm, o gilės be kotelių - nuo pastarojo požymio ir kilo bekočio ąžuolo rūšies pavadinimas. Palyginimui, paprastojo ąžuolo lapkotis žymiai trumpesnis, 2-7 mm, o gilės kotelis ilgas[4]. Tai vieni pagrindinių morfologinių skirtumų. Tarpine grandimi tarp bekočių ir paprastųjų ąžuolų yra randami jų hibridai, kurie vadinami lot. Quercus × rosacea.

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išskiriami penki porūšiai:

  • Quercus petraea subsp. petraea; Centrinė ir Šiaurės Europa, šiaurės vakarų Ispanija ir šiaurinė Italija. Šis porūšis aptinkamas ir Lietuvoje.
  • Quercus petraea subsp. iberica; Balkanai, šiaurės vakarinė Turkija, Krymas, šiaurinis Iranas.
  • Quercus petraea subsp. pinnatiloba; pietvakarinė ir centrinė Turkija, Sirija ir vakarinis Iranas.
  • Quercus petraea subsp. huguetiana; šiaurės rytų Ispanija ir pietinė Prancūzija.
  • Quercus petraea subsp. austrotyrrhenica; centrinė ir pietinė Italija.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai viena svarbiausių ekologiniu ir ekonominiu požiūriu medžių rūšių. Esant tvirtai medienai, šie ąžuolai naudojami laivų statybose, namų karkasinėms konstrukcijoms, iš jų daromos statinės vynams.

Simbolika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bekotis ąžuolas yra Velso nacionalinis medis ir vadinamas Velso ąžuolu.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Quercus petraea“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2017-02-10. 
  2. eunis.eea.europa.eu / Quercus petraea (Matt.) Liebl.
  3. botanic.hr / Quercus petraea (Matt.) Liebl.
  4. forest.jrc.ec.europa.eu / Quercus robur and Quercus petraea

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg

Vikiteka