Tanzanija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jamhuri ya Muungano wa Tanzania
Tanzanijos vėliava Tanzanijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Tanzanija žemėlapyje
Valstybinė kalba suahilių, anglų
Sostinė Dodoma
Didžiausias miestas Dar es Salamas
Valstybės vadovai Jakaya Mrisho Kikwete
Prezidentas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
945 087 km² (30)
6,2 %
Gyventojų
 – 2006 liepa (progn.)
 – Tankis
 
37 445 392 (33)
39,62 žm./km² (129)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
29,25 mlrd. $ (97)
800 $ (185)
Valiuta Tanzanijos šilingas (TZS)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +3
nenaudojamas
Nepriklausomybė
Tanganika
Zanzibaras
Susijungimas
nuo Jungtinės Karalystės
1961 m. gruodžio 9 d.
1963 m. gruodžio 19 d.
1964 m. balandžio 26 d.
Valstybinis himnas Tanzanijos himnas
Interneto kodas .tz
Šalies tel. kodas +255

Tanzanija yra Rytų Afrikos valstybė, Indijos vandenyno pakrantėje. Ribojasi šiaurėje su Kenija ir Uganda, vakaruose su Ruanda, Burundžiu ir Kongo Demokratine Respublika, pietuose su Zambija, Malaviu ir Mozambiku.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Tanzanijos istorija.

Žemyninė Tanzanijos dalis, kaip ir visa Rytų Afrika yra laikoma visos žmonijos protėvyne. Čia randami seniausių žmogaus protėvių Oldovajaus kultūros radiniai. Iki I tūkst. pr. m. e. pradžios Tanzanijos teritorija buvo gyvenama pigmėjų ir koisanų protėvių. Bantų migracijos laikais juos išstūmė ar išnaikino juodaodžiai bantai. Vakarinėse Tanzanijos teritorijose (Didžiųjų ežerų regione) suklestėjo žemdirbių ir geležies lydytojų Ureve kultūra.

Tanzanijos pakrantė nuo senovės sudarė dalį Svahilių kranto, senovėje vadinto Zandžu, kurio gyventojai palaikė prekybinius santykius su Jemenu, Persija, Arabija ir Indija. Apie IX a. šių šalių kolonistai čia pradėjo kurti prekybinius miestus-valstybes. Vietos gyventojams maišantis su ateiviais pirkliais, formavosi daugiatautė, turtinga Svahilių civilizacija, savo klestėjimo viršūnę pasiekusi XV a. Tanzanijos teritorijoje svarbiausi svahilių sultonatai buvo Kaolė, Zanzibaras, Pemba, Čolė, Kilva.

Svahilių miestų klestėjimo laikais, mūsų eros II tūkst. Rytų lūžio zonoje (Kenijoje ir Tanzanijoje) egzistavo menkai tyrinėta kultūra, kurią sukūrė pusiau legendinė tauta sirikvai (spėjama, kalbėję kušitų kalbomis). Manoma, kad jie vystė prekybą su Svahilių pakrante rytuose, Didžiųjų ežerų regionu vakaruose, o galbūt ir su Etiopija šiaurėje. Jiems priskiriamas didelis Engarukos miestas. Vakarinėje Tanzanijoje, kaip ir gretimose Ruandos, Burundžio, Ugandos teritorijose valdė pusiau legendinės Batembuzių ir Bačvezių dinastijos.

XV a. svahilių kraštą atrado portugalai, kurie pasinaudojo technologiniu (kariniu) pranašumu prieš vietos sultonatus, ir juos nukariavo. Tai sužlugdė brandžią vietos civilizaciją ir pradėjo tamsiųjų amžių laikotarpį. Nors Portugalija nominaliai laikė Tanzanijos teritoriją dalimi savo Rytų Afrikos, jos nekontroliavo. Dėl svahilių prekybos nusilpimo smuko ir sirikvų kultūra.

Tuo pat metu Didžiųjų ežerų ir sirikvų regionus stipriai paveikė postaralistinių tautų iš šiaurės – nilotų antplūdis. Nilotų migracijos metu apie XVI a. barbarai iš šiaurės stipriai keitė vietos socialinę struktūrą. Atsirado klasės, susiformavo smulkios Viktorijos ežero valstybės. Tanzanijos teritorijoje svarbiausios tarp jų buvo Karagvė, Buhaja, Buha, Buzinza, Budžidži ir kt.

XVII a. pirmoje pusėje hegemoniją Svahilių krante iš portugalų paveržė stipri musulmoniška Omano imperija, kuri vėl sustiprino islamo pozicijas Rytų Afrikos pakrantėje. Omanui Svahilių krantas tapo toks svarbus, kad 1840 m. visos imperijos sostinė buvo perkelta iš Omano į Zanzibarą, o 1856 m. atsiskyrė kaip nepriklausomas Zanzibaro sultonatas. Jis suklestėjo iš vergų prekybos ir prieskonių, ypač gvazdikėlių.

Nors Zanzibaras tiesiogiai kontroliavo tik pajūrio ruožą, jis sukūrė prekybinių kelių sistemą, nusidriekusią į Afrikos gilumą. Šie keliai siekė Viktorijos ežero valstybes, Lubos, Bembos, Kazembės valstybes dab. Zambijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje. Vergų prekyboje aktyviausi buvo njamvezių pirkliai, tapę svarbiausiais tarpininkais tarp pakrantės ir žemyno gilumos. Prekybos dėka visoje Tanzanijos teritorijoje ir dar toliau paplito svahilių kalba, tapusi pagrindine tarpgentinio bendravimo kalba.

1890 m. Zanzibaro sultonato teritorijas pasidalino Britų imperija ir Vokietija. Tokiu būdu dabartinės Tanzanijos žemyninė teritorija iki 1919 metų buvo Vokietijos kolonija (Vokietijos Rytų Afrika), o Zanzibaro salą kaip protektoratą kontroliavo britai. Vokietijai pralaimėjus karą, Vokietijos valdos (Tanganikos mandatas) perėjo Britanijos kontrolei, ir joje išbuvo iki 1961.

1961 metais Tanganika paskelbė nepriklausomybę kaip respublika, o 1964 metais susijungė su kaimynine Zanzibaro valstybe. Taip atsirado šalies pavadinimas Tanzanija. Tanganikoje įsigalėjo TANU partija (vadovaujama Julius Nyerere), o Zanzibare – Afro-širazių partija. 1977 m. joms susijungus suformuota Revoliucinė partija (suah. Chama cha Mapinduzi).

Nyerere buvo svarbiausia asmenybė šalies gyvenime per visą Šaltąjį karą. Jis ieškojo Afrikai tinkamiausių valdymo formų, dėl ko pasiūlyta savita Udžama (suah. Ujamaa) ideologija. Ji rėmėsi vienpartiniu valdymu ir specifiniu socializmu, kuris pasirodė ekonomiškai žlugdantis ir buvo vienas veiksnių, atvedusių šalį prie maisto nepritekliaus žlugus kolektyviniams ūkiams. Nepaisant to, Tanzanija neįsijungė nė į vieną Šaltojo karo bloką ir bendradarbiavo tiek su socialistinėmis, tiek su kapitalistinėmis valstybėmis. 1979 metais Tanzanija paskelbė karą Ugandai po šios mėginimo aneksuoti dalį teritorijos šalies šiaurėje.

Nuo 1995 metų spalio baigė galioti vienpartinė sistema ir šalyje surengti pirmieji daugiapartiniai rinkimai. Nepaisant to, visų rinkimų metu daugumą paėmė revoliucinė partija. Visi keturi Tanzanijos prezidentai, įskaitant dabartinį, priklausė šiai partijai.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Tanzanijos politinė sistema.

Tanzanija yra prezidentinė demokratinė respublika. Valstybės ir vyriausybės vadovas yra penkeriems metams visuotiniuose rinkimuose renkamas prezidentas (dabartinis – Jakaya Kikwete), kuris skiria ministrą pirmininką (dabartinis – Mizengo Pinda) ir vyriausybės narius. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso tiek vyriausybei, tiek ir 324 vietų parlamentui, kurio 309 nariai renkami penkerių metų kadencijai visuotiniuose rinkimuose, 10 skiriami prezidento, o likusius penkis narius išrenka Zanzibaro Atstovų rūmai.

Šalyje veikia daugiapartinė sistema. Daugumą parlamente (257 vietas) po paskutinių rinkimų turi Revoliucinė partija (Chama Cha Mapinduzi).

Pagal Demokratijos indeksą, 2011 m. Tanzanija buvo įvertintas kaip turintis hibridinį (pusiau demokratinį) režimą ir užėmė 90 vietą tarp 167 valstybių.[1]

Tanzanija priklauso tokioms tarptautinėms orgzanizacijoms kaip Afrikos Sąjunga, Rytų Afrikos Bendrija, Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Interpol, JTO, UNESCO, Pasaulio Prekybos Organizacija, bei kitoms.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Tanzanijos regionai.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Meru ugnikalnis
Pagrindinis straipsnis – Tanzanijos geografija.

Tanzanija yra Rytų Afrikoje, prie Indijos vandenyno. Didžiąją dalį paviršiaus užima Rytų Afrikos plokščiakalnis, iškylantis virš 1000 m. Pagal vakarinį ir pietvakarinį pakraščius driekiasi gilių tektoninių lūžių grupė, vadinama Afrikos riftiniu slėniu. Šiaurinėje dalyje, netoli Kenijos sienos, iškilę du ugnikalniai – Kilimandžaras (užgesęs, aukščiausia visos Afrikos vieta, 5895 m) ir Meru (veikiantis, 4567 m). Visoje šiaurinėje ir vakarinėje dalyje būdingas seisminis aktyvumas. Lygiagrečiai vandenyno pakrantei driekiasi siaura žemumų juosta, o greta kranto gausu koralų supamų salų (Zanzibaras, Mafija, Pemba ir kt.). Šalyje yra svarbūs deimantų, alavo, titano, volframo, niobio rūdų telkiniai.

Tanzanijoje gausu didelių, tektoninės kilmės ežerų. Jie susitelkę šalies vakaruose: Viktorijos ežeras, Tanganika, Malavio ežeras, Rukva, Natrono ežeras, Ejasis ir kt. Šalies upės priklauso daugiausia Indijos vandenyno baseinui: Rufidžis, Ruvuma, Didžioji Ruaha, Panganis. Vakarinės dalies upės (Kagera, Mara) ir dauguma ežerų priklauso Nilo baseinui.

Vakarinę ir pietinę Tanzanijos dalį užima tropiniai sausieji retmiškiai, pakrantės žemumoje – parkinės savanos, centriniuose rajonuose – sausosios aukštažolės savanos. Kalnų šlaituose auga drėgnieji tropiniai miškai. Šalyje įsteigta daug rezervatų ir nacionalinių parkų: Serengečio, Kilimandžaro, Meru, Rungvos, Manjaros ežero, Ngurdoto kraterio, Seluso ir kt.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Tanzanijai būdingas tropinis klimatas su vidutine +23 °C metine temperatūra ir beveik 900 mm kritulių kiekiu. Vėsesnis ir sausesnis sezonas trunka nuo gegužės iki rugpjūčio, o karštesnis ir lietingesnis – nuo rugsėjo iki balandžio. Kalnuotose vietovėse klimatas vėsesnis.

Nuvola apps kweather.svg Tanzanijos klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Vidutinė temperatūra °C 22,5 22,5 23 23 22 22 22 22,2 25 26 25 23 23
Krituliai mm 132 129 166 134 27 2 0 1 7 17 103 174 892
Duomenys: Tanzanijos klimatas[2] 2012 06 11

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Turgus Tanzanijoje.
Pagrindinis straipsnis – Tanzanijos ekonomika.

Tanzanijos pagrindinis pelnas yra gaunamas iš žemės ūkio. Auginama kava, arbata, skaistenis, sizalis, ryžiai, tabakas, cukranendrės, medvilnė, kopra, anakardžių riešutai, gvazdikėliai. Populiariausias pragyvenimo šaltinis yra ūkininkavimas, kukurūzų, kviečių, sorų, sorgų, daržovių, bananų ir manijokų auginimas. Auginamos avys, ožkos ir galvijai. Tanzanijos ekonomikai svarbi raudonmedžio, tikmedžio, juodmedžio, mangrovių miškų mediena. Be žemės ūkio produktų, gaminamas popierius, plataus vartojimo prekės, statybų konstrukcijos, perdirbama nafta, liejami aliuminio produktai. Tanzanijoje taip pat kasami deimantai, auksas, druska, gipsas, fosfatai ir baltmolis.

Iš Tanzanijos eksportuojami daugiausiai žemės ūkio produktai, deimantai bei kiti brangakmeniai. Importuojamos plataus vartojimo prekės, mašinos, transporto įranga, maistas ir chemikalai.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Jaunesni nei 15 metų vaikai sudaro beveik pusę Tanzanijos populiacijos.
Pagrindinis straipsnis – Tanzanijos gyventojai.

Gyventojų pasiskirstymas Tanzanijoje yra labai netolygus. Gyventojų tankumas vienose teritorijose yra vos 1 žmogus kvadratiniame kilometre, o kituose net – 347 žm/km². Svarbiausi gyventojų koncentracijos židiniai yra pakrantė (istorinis Svahilių krantas) ir vakarinė, ypač šiaurės vakarinė, Tanzanija (Didžiųjų ežerų regionas), o visa vidurinė dalis yra ypač retai gyvenama. Daugiau kaip 80 proc. gyventojų gyvena kaime. Dar es Salamas yra didžiausias miestas (2,7 mln. gyventojų) ir buvusi sostinė. Dodoma yra vadinama nauja šalies sostine, nes ten įsikūręs šalies parlamentas.

Tanzanijoje gyvena daugiau kaip 120 tautybių gyventojai, kurių dauguma – bantai. Atokiose teritorijose yra išlikę senesnių gyventojų koisanų (sandavių ir hadzų), kušitų (burungiai, gorovai, iraku) palikuonys. Nuo XVIII a. Tanzanijos savanose gyvena ir nilotai: masajai ir datogai. Didžiausios bantų kalbomis kalbančios etninės grupės yra sukumai, njamveziai, čagai, njakusai, hajai, hehiai, benai, gogai ir makondžiai. Tanzanijoje gyvena ir 70 tūkst. arabų bei 10 tūkst. europiečių.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Tanzanijos kultūra.

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. The Democracy Index 2011: Democracy under stress, Economist Intelligence Unit, 2011
  2. "Tanzanijos klimatas (English)." Nuoroda tikrinta 2012-06-11.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Tanzanija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Tanzanija

Bendros nuorodos:

Žemėlapiai:

Laikas ir orai: