Šiaurės sala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šiaurės sala

Šiaurės sala (maor. Te Ika-a-Māui, angl. North Island) – viena iš dviejų didžiųjų N. Zelandijos salų.[1]

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Salos plotas – 113 729 km². Pagal dydį, tai antroji N. Zelandijos sala; pasaulyje ji užima 14 vietą. Nuo Pietų salos Šiaurės salą skiria Kuko sąsiauris. Krantai vingiuoti, ypač salos šiaurėje. Šiaurės salos centre yra Vulkaninė plynaukštė. Joje yra vulkanų (aukščiausias Ruapehu, 2797 m), geizerių; dažni žemės drebėjimai. Salos šiaurinėje dalyje vyrauja lygumos. 1894 m. saloje įkurtas pirmasis Naujojoje Zelandijoje Tongariro nacionalinis parkas. Šiaurės saloje yra ilgiausia N. ZelandijosVaikato upė (Waikato River). Saloje ir didžiausias – Taupo ežeras (Lake Taupo). Auga mišrieji miškai. Klimatas subtropinis.

Didžiausi miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. saloje gyveno apie 3 360 000 žmonių. Didžiausi salos miestai:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Šiaurės sala (North Island). Visuotinė lietuvių enciklopedija, . 148 psl.