Pereiti prie turinio

Tiuringija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tiuringija
Thüringen
Tiuringijos vėliava Tiuringijos herbas
Valstybė Vokietijos vėliava Vokietija
Administracinis centras Erfurtas
Apskritys 17
Gyventojų (2011) 2 221 222
Plotas 16 171 km²
Tankumas (2011) 137 žm./km²
ISO 3166-2 DE-TH
Tinklalapis thueringen.de
Vikiteka TiuringijaVikiteka

Tiuringija (vok. Thüringen), oficialiai Laisvoji Tiuringijos valstybė (vok. Freistaat Thüringen) – žemė vidurio Vokietijoje, buvusioje VDR. 16,2 tūkst. km²; 2,39 mln. gyventojų (2003). Sostinė – Erfurtas.

Vartburgo pilis, Klasikinis Veimaras ir Bauhauso objektai Veimare yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Tiuringiją apgyvendino tiuringai apie 300 m., frankai užėmė šias sritis VI a.

Tiuringija tapo landgrafyste 1130 m. Išmirus Liudovingams 1247 m. įvyko Tiuringijos įpėdinystės karas (12471264 m.). Vakarinė Tiuringijos dalis tapo nepriklausoma kaip Hesenas ir niekada negrįžo Tiuringijai. Likusi šalies dalis atiteko Vetinų dinastijai, kuri valdė gretimą Meiseno margafystę, kuri vėliau tapo Saksonijos karalystės branduoliu. 1485 m. skilus Vetinams Tiuringija atiteko vyresniajai Ernestinų atšakai ir buvo padalinta į smulkesnes valstybes, nes Saksonijoje buvo paprotys palikimą padalinti visiems sūnums. Tarp tų saksoniškų grafysčių buvo Sakse-Veimaras, Sakse-Eisenachas, Sakse-Jena, Sakse-Meiningenas, Sakse-Altenburgas, Sakse-Koburgas ir Sakse-Gota. Tiuringija tapo geografine sąvoka.

Tiuringija XVII a. viduryje (Thuringia Landgraviatus)

Tiuringija priėmė Reformaciją. Katalikybė panaikinta 1520 m., katalikų bažnyčios ir vienuolynai sugriauti, kunigai išvyti, ypač per Vokietijos valstiečių karą 1525 m. Miūlhauzene ir kitur daug pasekėjų surado anabaptistai. Miulhauzene veikė anabaptistų nepacifistinės atšakos atstovas Tomas Miunceris. Tiuringijoje katalikybė išliko tik Eichsfelde, kurį valdė Mainco arkivyskupas, ir Erfurte.

Tiuringija nuo 1806 m. priklausė Napoleono Reino konfederacijai. Vienos kongresas 1814 m. patvirtino Napoleono laikų permainas Tiuringijoje ir jos valstybės buvo įtrauktos į Vokiečių konfederaciją. Dalis Tiuringijos teritorijos atiteko Prūsijai, kuri jas valdė Saksonijos provincijos sudėtyje. 1871 m. suvienijus Vokietiją, Tiuringija tapo Vokietijos imperijos dalimi. 1920 m. mažos Tiuringijos kunigaikštystės buvo sujungtos į vieną Tiuringiją. Tik Sakse-Koburgas balsavo už prisijungimą prie Bavarijos. Veimaras tapo nauja Tiuringijos sostine.

1945 m. Tiuringiją trumpai valdė amerikiečiai, po to ji atiteko sovietams, kurie ją sujungė su Prūsijos Saksonija. Erfurtas tapo Tiuringijos sostine.

1952 m. Vokietijos Demokratinė Respublika panaikino žemes ir sukūrė rajonus. Tiuringija buvo padalinta į 3 rajonus (Erfurtas, Gera ir Suhlas).

Tiuringijos žemė buvo atkurta po Vokietijos suvienijimo 1990 m.

Didžiausi miestai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nr. Miestas Gyventojų skaičius
1970 m. gruodžio 31 d.
Gyventojų skaičius
2000 m. gruodžio 31 d.
Gyventojų skaičius
2005 m. gruodžio 31 d.
1. Erfurtas 192 679 200 564 202 590
2. Gera 106 841 112 835 104 737
3. Jėna 85 169 99 893 102 201
4. Veimaras 63 985 62 425 64 361
5. Gota 57 256 48 376 47 045
6. Eizenachas 50 059 44 442 37 858
7. Nordhauzenas 42 018 45 633 43 781
8. Meiningenas 68 177 48 025 42 202
9. Altenburgas 47 497 41 290 38 203
10. Zūlis 34 876 32 240 37 642
11. Miūlhauzenas 46 135 38 695 37 480
12. Zalfeldas 31 048 29 511 28 148
13. Ilmenau 19 634 27 176 26 713
14. Arnstadtas 27 368 27 220 25 828
15. Rudolstadtas 30 087 27 528 25 584
16. Apolda 29 754 25 899 24 684
17. Greicas 39 424 26 177 24 007
18. Zonebergas 29 811 24 837 23 928
19. Zondershausenas 22 195 23 088 21 718
20. Zemerda 15 959 21 977 20 885
21. Leinefelde-Vorbis
(suformuota 2004 m. kovo 16 d.)
4.315 (LF)
3.401 (WO)
15 056 (LF)
5 497 (WO)
20 816
22. Bad Langensalza 16 813 19 917 18 760
23. Šmalkaldenas 14 527 18 551 17 893
24. Zeulenroda-Triebes
(suformuota 2006 m. kovo 1 d.)
13.549 (ZR)
4.790 (TR)
14 600 (ZR)
4 230 (TR)
17 702
25. Heilbad Heiligenstadtas 12 464 17 291 17 175
26. Bad Salzungenas 11 466 17 086 16 551
27. Piosneckas 19 547 14 341 13 592
28. Šmiolnas 13 968 13 193 12 693
29. Zela-Mehlis
(suformuota 1919 m. balandžio 1 d.)
17 136 13 036 12 355
30. Hildburghausenas 10 652 12 466 12 351
31. Eisenbergas 13 859 11 764 11 489
32. Valtershausenas 14 219 11 725 11 307
Portal
Vikisritis: Vokietija