Tiuringija
Tiuringija Thüringen | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Vokietija | ||||||
Administracinis centras | Erfurtas | ||||||
Apskritys | 17 | ||||||
Gyventojų | 2 221 222 | ||||||
Plotas | 16 171 km² | ||||||
Tankumas | 137 žm./km² | ||||||
ISO 3166-2 | DE-TH | ||||||
Tinklalapis | thueringen.de | ||||||
Vikiteka | TiuringijaVikiteka |
Tiuringija (vok. Thüringen), oficialiai Laisvoji Tiuringijos valstybė (vok. Freistaat Thüringen) – žemė vidurio Vokietijoje, buvusioje VDR. 16,2 tūkst. km²; 2,39 mln. gyventojų (2003). Sostinė – Erfurtas.
Vartburgo pilis, Klasikinis Veimaras ir Bauhauso objektai Veimare yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tiuringiją apgyvendino tiuringai apie 300 m., frankai užėmė šias sritis VI a.
Tiuringija tapo landgrafyste 1130 m. Išmirus Liudovingams 1247 m. įvyko Tiuringijos įpėdinystės karas (1247–1264 m.). Vakarinė Tiuringijos dalis tapo nepriklausoma kaip Hesenas ir niekada negrįžo Tiuringijai. Likusi šalies dalis atiteko Vetinų dinastijai, kuri valdė gretimą Meiseno margafystę, kuri vėliau tapo Saksonijos karalystės branduoliu. 1485 m. skilus Vetinams Tiuringija atiteko vyresniajai Ernestinų atšakai ir buvo padalinta į smulkesnes valstybes, nes Saksonijoje buvo paprotys palikimą padalinti visiems sūnums. Tarp tų saksoniškų grafysčių buvo Sakse-Veimaras, Sakse-Eisenachas, Sakse-Jena, Sakse-Meiningenas, Sakse-Altenburgas, Sakse-Koburgas ir Sakse-Gota. Tiuringija tapo geografine sąvoka.
Tiuringija priėmė Reformaciją. Katalikybė panaikinta 1520 m., katalikų bažnyčios ir vienuolynai sugriauti, kunigai išvyti, ypač per Vokietijos valstiečių karą 1525 m. Miūlhauzene ir kitur daug pasekėjų surado anabaptistai. Miulhauzene veikė anabaptistų nepacifistinės atšakos atstovas Tomas Miunceris. Tiuringijoje katalikybė išliko tik Eichsfelde, kurį valdė Mainco arkivyskupas, ir Erfurte.
Tiuringija nuo 1806 m. priklausė Napoleono Reino konfederacijai. Vienos kongresas 1814 m. patvirtino Napoleono laikų permainas Tiuringijoje ir jos valstybės buvo įtrauktos į Vokiečių konfederaciją. Dalis Tiuringijos teritorijos atiteko Prūsijai, kuri jas valdė Saksonijos provincijos sudėtyje. 1871 m. suvienijus Vokietiją, Tiuringija tapo Vokietijos imperijos dalimi. 1920 m. mažos Tiuringijos kunigaikštystės buvo sujungtos į vieną Tiuringiją. Tik Sakse-Koburgas balsavo už prisijungimą prie Bavarijos. Veimaras tapo nauja Tiuringijos sostine.
1945 m. Tiuringiją trumpai valdė amerikiečiai, po to ji atiteko sovietams, kurie ją sujungė su Prūsijos Saksonija. Erfurtas tapo Tiuringijos sostine.
1952 m. Vokietijos Demokratinė Respublika panaikino žemes ir sukūrė rajonus. Tiuringija buvo padalinta į 3 rajonus (Erfurtas, Gera ir Suhlas).
Tiuringijos žemė buvo atkurta po Vokietijos suvienijimo 1990 m.
Didžiausi miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nr. | Miestas | Gyventojų skaičius 1970 m. gruodžio 31 d. |
Gyventojų skaičius 2000 m. gruodžio 31 d. |
Gyventojų skaičius 2005 m. gruodžio 31 d. |
---|---|---|---|---|
1. | Erfurtas | 192 679 | 200 564 | 202 590 |
2. | Gera | 106 841 | 112 835 | 104 737 |
3. | Jėna | 85 169 | 99 893 | 102 201 |
4. | Veimaras | 63 985 | 62 425 | 64 361 |
5. | Gota | 57 256 | 48 376 | 47 045 |
6. | Eizenachas | 50 059 | 44 442 | 37 858 |
7. | Nordhauzenas | 42 018 | 45 633 | 43 781 |
8. | Meiningenas | 68 177 | 48 025 | 42 202 |
9. | Altenburgas | 47 497 | 41 290 | 38 203 |
10. | Zūlis | 34 876 | 32 240 | 37 642 |
11. | Miūlhauzenas | 46 135 | 38 695 | 37 480 |
12. | Zalfeldas | 31 048 | 29 511 | 28 148 |
13. | Ilmenau | 19 634 | 27 176 | 26 713 |
14. | Arnstadtas | 27 368 | 27 220 | 25 828 |
15. | Rudolstadtas | 30 087 | 27 528 | 25 584 |
16. | Apolda | 29 754 | 25 899 | 24 684 |
17. | Greicas | 39 424 | 26 177 | 24 007 |
18. | Zonebergas | 29 811 | 24 837 | 23 928 |
19. | Zondershausenas | 22 195 | 23 088 | 21 718 |
20. | Zemerda | 15 959 | 21 977 | 20 885 |
21. | Leinefelde-Vorbis (suformuota 2004 m. kovo 16 d.) |
4.315 (LF) 3.401 (WO) |
15 056 (LF) 5 497 (WO) |
20 816 |
22. | Bad Langensalza | 16 813 | 19 917 | 18 760 |
23. | Šmalkaldenas | 14 527 | 18 551 | 17 893 |
24. | Zeulenroda-Triebes (suformuota 2006 m. kovo 1 d.) |
13.549 (ZR) 4.790 (TR) |
14 600 (ZR) 4 230 (TR) |
17 702 |
25. | Heilbad Heiligenstadtas | 12 464 | 17 291 | 17 175 |
26. | Bad Salzungenas | 11 466 | 17 086 | 16 551 |
27. | Piosneckas | 19 547 | 14 341 | 13 592 |
28. | Šmiolnas | 13 968 | 13 193 | 12 693 |
29. | Zela-Mehlis (suformuota 1919 m. balandžio 1 d.) |
17 136 | 13 036 | 12 355 |
30. | Hildburghausenas | 10 652 | 12 466 | 12 351 |
31. | Eisenbergas | 13 859 | 11 764 | 11 489 |
32. | Valtershausenas | 14 219 | 11 725 | 11 307 |
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Kalėdinė mugė Jėnoje
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|